Studija 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys

  • Bibliografinis aprašas: Hektoras Vitkus, „1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys“, @eitis (lt), 2020, t. 1 481, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Hektoras Vitkus, „1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys“, Istorija, 2017, t. 105, nr. 1, p. 48–88, ISSN 1392-0456.
  • Padėka: Studija parengta įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupių projektą „Pirmojo pasaulinio karo atminimas: Lietuvos ir Rytprūsių lyginamoji analizė (iki 1939 metų)“ (MIP-021/2015).
  • Institucinė prieskyra: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
Santrauka: Šiuo tyrimu, remiantis statistine bibliografinių duomenų analize bei taikant turinio analizės (angl. content analysis) ir struktūralistinės naratologijos metodus, siekiama nustatyti 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytų Prūsijoje publikavimo dinamiką ir ištirti jų turinio kaitos tendencijas. Didžiojo karo Rytprūsiuose atsiminimai nei turinio, nei publikavimo dinamikos požiūriais iki šiol nebuvo nagrinėti, todėl atliekant šį tyrimą atsirado galimybė išskirti ne tik vyraujančius su Didžiojo karo Rytprūsiuose atminimo tematika susijusius siužetus, bet ir atskleisti pastarųjų siužetų cirkuliavimo dinamiką Vokietijos publicistikoje.

Pagrindiniai žodžiai: Rytų Prūsija, Didysis karas, atsiminimai, publikacijos, naratyvai, dinamika.
 

Įvadas

1914–1915 m. nemaža dalis Rytų Prūsijos gyventojų tiesiogiai susidūrė su karo tikrove ir išgyveno „Rusijos invazijos“ sunkumus. Kita dalis, nors tiesiogiai nepatyrė akistatos su Rusijos kariuomene, tapo karo pabėgėliais ir „namų fronto“ (vok. Heimatfront) atrama Rytprūsiuose kovojusiems Vokietijos kariuomenės daliniams Žr. Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen bearbeitet von Fritz Gause, S. 40–79. . Dar viena dalis Rytprūsių provincijos sričių gyventojų buvo mobilizuoti į Vokietijos kariuomenę ir tapo tiesiogine kolizijos su „Rusijos kolosu“ dalyve August von Strube, „Zur strategischen Verteidigung Ostpreußens im Jahre 1914“, 1936. . Dėl įvardytų aplinkybių kovas su Rusijos kariuomene regeneruojantys vaizdiniai giliai įsirėžė į daugelio Rytų Prūsijos gyventojų sąmonę ne tik „XX a. pr. katastrofos“ ir „modernybės užgimimo“ ideologemomis, bet ir suvokiniais, susijusiais su lokaliniu Rytprūsių provincijos kontekstu bei „eilinių žmonių“ karo refleksijomis Kaip minėtos intencijos pavyzdžiai nurodytini: Hugo Keil, Als die Russen kamen… Erzählungen ostpreußischen Mädchen von ihrer Flucht, 1915; Albert Brackmann, „Ostpreußen“, 1916; Willy Boese, „Es blitzt im Ost“ – Schicksalsbuch eines ostpreußischen Soldaten, 1930; Margarete Ihssen, Auf heimatlicher Scholle in der Russenzeit: von einer Ostpreußin, 1916. . Ir karo, ir tarpukario laikotarpiais Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose kiekybinis bei kokybinis aspektai iš esmės išreiškia apibūdintą specifiką.
 

Šiame tyrime, remiantis statistine bibliografinių duomenų analize bei taikant turinio analizės (angl. content analysis) ir struktūralistinės naratologijos metodus, siekiama nustatyti 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytų Prūsijoje publikavimo dinamiką ir ištirti jų turinio kaitos tendencijas. Taip bandoma atskleisti Didžiojo karo („Rusijos invazijos“, „rusų tvano“, „rusmečio“ Karl Otto Leipacher, Die Russenflut in Ostpreußen, H. 2, 1918; Dietrich Born, Meine Erlebnisse in der Russenzeit, 1915. ) Rytų Prūsijoje patirties recepcijos Vokietijoje karo ir tarpukario laikotarpiais tendencijas bei kolektyvinio diskurso formavimo(si) bruožus. Tai – pirmoji šio tyrimo preferencija. Antra, atlikus atsiminimų publikavimo dinamikos Rytų Prūsijoje ir kituose Vokietijos regionuose lyginamąją analizę, galima pastebėti skirtumus tarp Vokietijoje susiformavusių generalinių Didžiojo karo naratyvų, mitemų, „didžiųjų pasakojimų“, ilgainiui įgijusių politinių (pvz., kautynių prie Tanenbergo (ir generolo feldmaršalo Paulio von Hindenburgo)) mitų rangą, ir Rytprūsiuose tarpukario laikotarpiu susiformavusių Didžiojo karo atminimo lūkesčių bei intencijų.

Vienkartinių ir serijinių leidinių, straipsnių periodinėje spaudoje ir kitų atsiminimų, skirtų Didžiojo karo Rytprūsiuose atsiminimams perteikti, leidybos dinamikos ir turinio analizė leidžia identifikuoti ne tik sąlyginius konkrečių atminties vaizdinių bei naratyvų aktualizacijos ir deaktualizacijos periodus. Toks tyrimas iš esmės sudaro galimybę identifikuoti ir kokybinius aspektus – procesą, kurio metu buvo formuojami ir kūrėsi Didžiojo karo Rytų Prūsijoje atminimo diskurso profiliai. Vienas reikšmingiausių publikavimo dinamikos tyrimo momentų yra identifikuoti, kaip buvo formuojamos (ar formavosi) kolektyvinės nuostatos viešajame diskurse. Todėl atliekant šį tyrimą siekiama nustatyti 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytų Prūsijoje publikavimo dinamiką ir ištirti jų turinio kaitos tendencijas.

 

Tyrime remtasi Fritzo Gausės 1931 m. parengtos knygos Rusai Rytų Prūsijoje 1914–1915 m. bibliografinio priedo Žr. Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen bearbeitet von Fritz Gause, S. 372–413. , apimančio 1914–1929 m. laikotarpį, ir Ernsto Wermkės Rytų ir Vakarų Prūsijų istorijos bibliografijos pirmosios Žr. Ernst Wermke, Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen bis 1929: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, S. 182–196 (toliau – Ernst Wermke, Bd. 1). , antrosios Žr. Ernst Wermke, Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen für Jahre 1930–1938: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, S. 81–88 (toliau – Ernst Wermke, Bd. 2). ir trečiosios Žr. Ernst Wermke, Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen für Jahre 1939–1970: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, S. 169–172 (toliau – Ernst Wermke, Bd. 3). dalių medžiaga. Nemažai duomenų suteikė ir Thomaso F. Schneiderio, Julijos Heinemann, Franko Hischerio, Johannos Kuhlmann ir Peterio Pulso surinkta 1914–1939 m. vokiečių literatūros Didžiojo karo tematika bibliografija Žr. Thomas F. Schneider, „Einleitung“, 2008. . Vertinant istoriografiniu požiūriu, vienas aktualiausių šiam tyrimui darbų – Barbaros Sapałos analizė, skirta Didžiojo karo Rytprūsiuose kronikų genezės karo periodu ir tarpukario laikotarpiu problematikai Žr. Barbara Sapała, „Organisierte Erinnerung, Ein Beitrag zu Entstehungsgeschichte und Funktionen der Kriegschronik der Provinz Ostpreußen“, 2015. , bei T. F. Schneiderio tyrimas, skirtas vadinamojo „Rusijos fronto“ recepcijos kontroversijoms vokiečių kultūrinėje atmintyje Žr. Thomas F. Schneider, „‚Nach Russland. Da ist ja kein Krieg mehr‘: vom Verschwinden der Ostfront aus dem deutschen kulturellen Gedächtnis“, 2013. . „Rusijos invazijos“ į Rytų Prūsiją patirčių refleksijos tarpukario Vokietijos viešajame diskurse problemos neliko nepastebėtos ir Martino Nisseno Žr. Martin Nissen, „Der Erste Weltkrieg in der populären Geschichtsliteratur der Weimar Republik“, 2013. bei Wolfgango G. Natterio Žr. Wolfgang G. Natter, Literature at War, 1914–1940: Representing the “Time of Greatness” in Germany, 1999. darbuose, kuriuose analizuojamos Pirmojo pasaulinio karo imtis populiariojoje Veimaro respublikos istorinėje literatūroje. Bendroms Didžiojo karo atsiminimų formavimo bei sklaidos tendencijoms Vokietijoje karo ir tarpukario laikotarpiais suvokti yra vertingas Markuso Pohlmanno tyrimas, aktualizuojantis istoriografines „pralaimėto karo“ patirčių įveikos tarpukariu Vokietijos politinės galios institucijų ir karinių struktūrų paveiktoje viešosios nuomonės terpėje kontroversijas Žr. Markus Pohlmann, Kriegsgeschichte und Geschichtspolitik: Der Erste Weltkrieg: die amtliche deutsche Militärgeschichtsschreibung 1914–1956, 2002. . Aktualios įžvalgos apie kai kuriuos „rytprūsiškosios“ Didžiojo karo patirties naratyvų raiškos tarpukario Vokietijos publicistiniame diskurse aspektus išskirtos ir Miriam Seidler bei Johanneso Wasmerio sudarytame veikale Žr. Miriam Seidler, Johannes Waßmer (Hg.), Narrative des Ersten Weltkrieges, 2015. .

 

Metodologinė tyrimo prieiga grindžiama teorine nuostata, kad Didžiojo karo Rytprūsiuose refleksijos karo ir tarpukario laikotarpiais Vokietijoje išleistuose atskiruose leidiniuose bei straipsniuose, pateiktuose periodinėje spaudoje, formavosi kaip diskursyviniai konstruktai. Juose esminis vaidmuo teko ne tik naratyvams, susijusiems su karo situacijos faktūra, bet ir karą Rytprūsiuose išgyvenusiųjų atskirų individų ir grupių (pvz., dvasininkų, mokytojų) psichologinėms (moralinėms) reakcijoms, kultūrinėms orientacijoms ir tapatybės nuostatoms. Viena svarbiausių problemų tiriant 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų tekstų Didžiojo karo Rytų Prūsijoje patirties recepcijos tematika publikavimo dinamiką ir su ja susijusias publikacijų turinio kaitos tendencijas yra pastaroji: kokiu būdu suderinti kiekybinius (publikacijų skaičiaus) ir kokybinius (turinio ypatybių) duomenis. Didžiajam karui Rytų Prūsijoje skirti atsiminimai, paskelbti Vokietijoje 1914–1939 m., iš pirmo žvilgsnio išsiskiria gausia apimtimi ir temine įvairove. Bandant iš bendros įvardytos tematikos publikacijų visumos išskirti tyrimui aktualias ypatybes siekta sudaryti dominuojančių naratyvų – teminių grupių (rubrikų) – sistemą. Šiuo atveju svarbiausios tyrimo organizavimo priemonės vaidmuo atiteko ne tik turinio analizės (angl. content analysis), bet ir struktūralistinės naratologijos Žr. Dainius Vaitiekūnas, „Naratologija – pasakojimo teorija“, 2003; „Gérard’o Genette’o naratologija“, 2002. metodams. Struktūralistinės naratologijos koncepcijoje tekstinis naratyvas traktuojamas kaip individo arba individų grupių perteikiamos istorijos, atskleidžiančios tam tikrus asmeniškai arba kaip „stebėtojo“ išgyventus įvykius Žr. Nijolė Keršytė, „Laikinė pasakojimo logika“, 2009. . Tokiu būdu struktūralistinės naratologijos metodologinė prieiga atliekant šį tyrimą svarbi kaip praktinė priemonė, leidžianti nustatyti naratyvų sandarą bei jų recepcijos bruožus bendrame Didžiojo karo Rytprūsiuose refleksijos diskurse Vokietijoje tarpukariu. Taikant pastarąjį metodą padedama spręsti tyrimui aktualią publikacijų atrankos ir sisteminimo problemą, kaip reikšmingiausias išskiriant publikacijas, kuriose liečiama ne tik Didžiojo karo patirties (patirčių) tematika, bet ir aktualizuojamos karo, kaip sociokultūrinio fenomeno, įsisąmoninimas. Tokiu būdu struktūralistinės naratologijos metodas buvo vertingas analizuojant publikacijų turinį eksplikuojančius siužetus bei nustatant jų kaitos bruožus. Taigi, turinio analizė pasitelkta identifikuojant ir į atskiras temines grupes klasifikuojant publikacijas, kurios buvo paskelbtos kaip specializuoti leidiniai ir straipsniai periodiniuose šaltiniuose.

 

Vokietijoje 1914–1939 m. paskelbtų tekstų Didžiojo karo Rytprūsiuose prisiminimų tematika kiekybinės imtys: statistinis pjūvis

Sąlyginiais skaičiavimais, 1914–1939 m. laikotarpiu Vokietijoje buvo paskelbta ne mažiau kaip 453 atsiminimų tekstai, susiję arba specialiai skirti asmeninėms bei kolektyvinėms (grupinėms) Didžiojo karo Rytų Prūsijoje patirties refleksijoms – tiesioginių karo (įvairių kariuomenės rūšių karininkų ir karių) dalyvių prisiminimams, išgyvenusiųjų (atsidūrusiųjų okupacijoje, pabėgėlių, belaisvių ir ištremtųjų) liudijimams, „Rusijos invazijos“ Rytprūsių provincijoje vaizdinės bei dokumentinės medžiagos rinkiniams ir kitoms minėtos buvusios Vokietijos imperijos provincijos situacijos recepcijos tekstiniuose šaltiniuose formoms. Iš minėto skaičiaus ne mažiau kaip 78 atsiminimų tekstai (kaip atskiri leidiniai bei publikacijos periodiniuose šaltiniuose) buvo paskelbti įvairiuose Rytų Prūsijos (Karaliaučiuje, Tilžėje, Gumbinėje, Klaipėdoje, Alenšteine) bei jai artimuose centruose (pvz., Dancige), likusieji apie 375 – kituose Vokietijos (daugiausia Berlyne ir Miunchene) centruose.
 

Remiantis kiekybine bibliografinės medžiagos analize galima išskirti intensyviausią publikacijų, skirtų Didžiojo karo Rytų Prūsijoje patirčių refleksijos tematikai, (pa)skelbimo periodą – 1914–1916 m. tarpsnį, kuriuo (per 3 metus) buvo publikuota daugiau kaip 175 (iš jų apie 35 – Rytų Prūsijoje) atskiri leidiniai bei straipsniai mokslinėje, specializuotoje (karinėje), kultūrinėje ir politinės orientacijos periodinėje spaudoje. Pagal publikavimo intensyvumo rodiklį antruoju periodu nurodytinas 1917–1919 m. tarpsnis – išleista daugiau kaip 69 (iš kurių ne mažiau kaip 15 publikuoti Rytprūsiuose) atskiri leidiniai bei straipsniai periodinėje spaudoje. Trečiuoju periodu įvardytinas 1920–1939 m. laikotarpis, kuriuo paskelbta apie 209 publikacijos, skirtos Didžiojo karo Rytų Prūsijoje patirčių refleksijoms ir ideologinei-propagandinei panaudai (iš jų ne mažiau kaip 28 paskelbta Rytprūsiuose). Remiantis statistinio vidurkio kriterijumi, galima teigti, kad trečiuoju tarpsniu (19 metų) per vienerius leidybos metus vidutiniškai buvo paskelbta apie 11, 1914–1916 m. tarpsniu – apie 58, o 1917–1919 m. periodu – apie 23 publikacijos. 1920–1939 m. periodas išsiskyrė atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo stabilumu: šiuo laikotarpiu per metus būdavo išleidžiama nuo 10 iki 20 atsiminimų tekstų. Intensyviausi 1920–1939 m. periodo leidybos, publikacijų, skirtų įvairiems Didžiojo karo Rytų Prūsijoje refleksijos aspektams, požiūriu buvo 1939-ieji metai. Tais metais įvardytai tematikai buvo skirti apie 26 (iš jų ne mažiau kaip 7 – Rytų Prūsijoje) atskiri leidiniai ir straipsniai periodinėje spaudoje. Šiuo laikotarpiu daugiausia publikacijų – apie 181 – Didžiojo karo Rytprūsiuose atminimo tematika paskelbta didžiuosiuose Vokietijos leidybiniuose centruose – Berlyne ir Miunchene, o Karaliaučiuje, Tilžėje, Alenšteine (Olštyne), Hailigenbaile (Šventapilėje) išskirto pobūdžio publikacijų kiekis aptariamuoju laikotarpiu buvo beveik dešimt kartų mažesnis – apie 28 atsiminimų tekstai. Svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad dalis 1920–1939 m. Vokietijoje paskelbtų publikacijų kovų su Rusijos kariuomene Rytprūsiuose 1914–1915 m. tematika buvo perleistos atskirų leidinių arba periodinių straipsnių, pasirodžiusių 1914–1916 m. arba 1917–1920 m. periodais, pagrindu Pavyzdys: Walter von Rohrscheidt, Über Stallupönen und Gumbinnen zum deutschen Vernichtungssieg bei Tannenberg vom 26.–31. August 1914, 1939 (perleistas 1937 m. publikuoto to paties pavadinimo leidinio pagrindu). . Pastaroji tendencija ypač pastebima 1933–1939 m., kai nacionalsocialistų režimo propagandinė mašina stengėsi pa(si)naudoti iš Veimaro respublikos perimtu Didžiojo karo „rytprūsiško“ etapo ideologinės panaudos arsenalu (išsamesnė informacija apie 1914–1939 m. Vokietijoje pasireiškusias Didžiojo karo Rytprūsiuose patirties perteikimo tendencijas pateikta 1-ojoje, 2-ojoje ir 3-iojoje diagramose.

 
1 diagrama. Atsiminimų Didžiojo karo Rytprūsiuose tematikos (teminės rubrikos arba naratyvai) ir jų publikavimo dinamika Vokietijoje (kartu ir Rytų Prūsijoje) 1914–1916 m. Sudaryta pagal: Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen bearbeitet von Fritz Gause, S. 372–413; Ernst Wermke, Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen bis 1929: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, S. 182–196.
 
2 diagrama. Atsiminimų Didžiojo karo Rytprūsiuose tematikos (teminės rubrikos arba naratyvai) ir jų publikavimo dinamika Vokietijoje (kartu ir Rytų Prūsijoje) 1917–1919 m. Sudaryta pagal: Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen bearbeitet von Fritz Gause, S. 372–413; Ernst Wermke, Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen bis 1929: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, S. 182–196.
 
3 diagrama. Atsiminimų Didžiojo karo Rytprūsiuose tematikos (teminės rubrikos arba naratyvai) ir jų publikavimo dinamika Vokietijoje (kartu ir Rytų Prūsijoje) 1920–1939 m. Sudaryta pagal: Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen bearbeitet von Fritz Gause, S. 372–413; Ernst Wermke, Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen für Jahre 1930–1938: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, S. 81–88; Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen für Jahre 1939–1970: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, S. 169–172; Bibliographie der Geschichte von Ost- und Westpreußen bis 1929: bearbeitet im Auftrag der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, S. 182–196.
 

Remiantis pateiktais empiriniais duomenimis galima formuluoti kai kurias preliminarias tezes. Pastebima, kad atsiminimų publikavimo dinamika Rytų Prūsijos leidybiniuose centruose aptariamuoju laikotarpiu buvo gana permaininga. Pavyzdžiui, 1924 m. įvardyta tematika Rytprūsiuose paskelbta 1 publikacija Žr. Heimatbund Ostpreußens, Tannenberg 1914–1924: ein Buch von Ostpreußens Not, deutschem Heldentum und treuem Gedenken, 1924. , 1927 ir 1928 m. – po 2 publikacijas Žr. Festschrift zur Einweihung des Tannenberg-Denkmals am 18. September 1927, 1927; Erich Göttgen (Hg.), Der Wiederaufbau Ostpreußens: eine kulturelle, verwaltungstechnische und baukünstlerische Leistung, S. 1209–1215; Felix Settegast, Das Umlegungsverfahren im Rahmen des Wiederaufbaues ostpreußischer Städte nach dem Russeneinfall 1914/15, 1928. , taip pat po 2 publikacijas paskelbta 1930, 1931 ir 1933 m. Žr. Willy Boese, „Es blitzt im Ost“ – Schicksalsbuch eines ostpreußischen Soldaten, 1930; Fritz Gause, „Die Quellen zur Geschichte des Russeneinfalls in Ostpreußen im Jahre 1914“, 1930; „Ost- und Westpreußen wahrend des Krieges“, 1931; Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen bearbeitet von Fritz Gause, 1931; Leonas Radus-Zenkavičius, Im Nebel des Vergangenen: Erinnerungen eines ehemaligen Generalstablers der alten russischen Armee, 1933; Max Bendzko, Heiligenbeil im Weltkrieg, 1933. , 1934 ir 1935 m. – po 1 publikaciją Žr. Hans Drabe, „Wie ich die Schlacht von Tannenberg 1914 erlebte“, 1934; Graf zu Eulenburg, „Der Kriegsausbruch und die ersten Grenzschutzkampfe 1914 in Ostpreusen“, 1935. , 1936 ir 1937 m. – po 2 publikacijas Žr. Otto Hitzigrath, „Die Eroberung von Eydtkuhnen und Kibarty durch die 1. Kavallerie-Division am 4. August 1914“, 1936; Hans Drabe, „Ostpreußen und die Winterschlacht in Masuren“, 1935; Katarina Botsky, Ostpreußische Frauen erleben den Krieg: mit Beitrag von Katarina Botsky [u. a.], 1937; Hans Kahns, Das Reichsehrenmal Tannenberg, 1937. , 1938 m. – 1 Žr. Otto Hitzigrath, „Die Eroberung von Eydtkuhnen und Kibarty durch die 1. Kavallerie-Division am 4. August 1914“, 1936; Hans Drabe, „Ostpreußen und die Winterschlacht in Masuren“, 1935; Katarina Botsky, Ostpreußische Frauen erleben den Krieg: mit Beitrag von Katarina Botsky [u. a.], 1937; Hans Kahns, Das Reichsehrenmal Tannenberg, 1937. , o 1939 m. – 7 publikacijos Žr. Walther Grosse, Die Schlacht bei Gumbinnen: die Kampfe in Ostpreußen vom 17.–20. Aug. 1914, 1939; Walther Grosse, Tannenberg 1914, 1939; Max Dehnen, Walter Raschdorff, Heldenfriedhöfe in Ostpreußen, 1939; Max Schimkat, „Tannenberg vor 25 Jahren“, 1939. . Tokiu būdu 1920–1939 m. laikotarpis gali būti apibūdintas kaip sąlyginai ekstensyvus leidinių Didžiojo karo Rytprūsiuose atsiminimų temomis tarpsnis. Bandydamas apibendrinti įvardytą ypatybę, istorikas Benjaminas Schultė pabrėžia, kad

po 1920 m. pasibaigusios politinės krizės ir prasidėjus ekonominiam sunkmečiui Veimaro respublikos visuomenėje įvyko kolektyvinės sąmonės lūžis, nulėmęs karo patirties moralinio ir ideologinio spaudimo sociumo aspiracijoms bei lūkesčiams silpnėjimą Žr. Benjamin Schulte, „Das Scheitern ‚kulturellen Demobilisierung‘ nach dem Ersten Weltkrieg: die Ruhrkriese 1923“, 2012. .
 
Jo manymu, išskirtuoju momentu
Vokietijos visuomenė įžengė į refleksyviąją Didžiojo karo atminimo stadiją, kai viešajame atminimo kultūros diskurse Vokietijoje pradėjo įsitvirtinti individualias karo patirtis niveliavę bendri kanonai, kuriems ilgainiui pradėtas teikti politinių mitų rangas Benjamin Schulte, „Das Scheitern ‚kulturellen Demobilisierung‘ nach dem Ersten Weltkrieg: die Ruhrkriese 1923“, 2012. .
Tai buvo Vokietijos kaip „pokarinės šalies“ ir vokiečių kaip „pokarinės visuomenės“ formavimosi rezultatas. Istoriko Gerhardo Hirschfeldo nuomone,
Didžiojo karo brutalumas skatino Vokietijos visuomenę kuo greičiau pamiršti tikrąją jo patirtį, o istorikams bei liudininkams buvo skirtas uždavinys sukurti naują karo vaizdinį, atitrūkusį nuo realybės, tačiau patogų karo baisumus išgyvenusiai bei negrįžtamus praradimus patyrusiai generacijai. Gerhard Hirschfeld, „Der Erste Weltkrieg in der deutschen und internationalen Geschichtsschreibung“, S. 3–5.
Benjamino Schultės tvirtinimu,
nors mūšio laukuose nutilo mirtį sėjantys pabūklai ir įsivyravo taikos nuotaikos, o didžioji Vokietijos visuomenės dalis norėjo atsiriboti nuo sukrečiančių atsiminimų apie karą ir jo sukeltų praradimų, vis dėlto karo patirtis ir jo vaizdiniai neišnyko iš žmonių mąstymo bei kasdienybės Benjamin Schulte, „Das Scheitern ‚kulturellen Demobilisierung‘ nach dem Ersten Weltkrieg: die Ruhrkrise 1923“, 2012. .
 
Didžiojo karo atminties aktualumą Vokietijos visuomenei, jo nuomone, didino kontroversiška Versalio sutartis, pokariniai politiniai sukrėtimai (1918–1919 m. revoliucija ir kaizerio Wilhelmo II pasitraukimas iš sosto, 1920 m. pavasario neramumai Berlyne (vadinamasis Kappo pučas), demilitarizuotos Reino zonos sukūrimas, Memelio arba Klaipėdos krašto atskyrimas 1920 m., Dancigo laisvojo miesto suformavimas 1920 m., Rūro srities okupacija 1923 m.) ir ekonominiai iššūkiai (reparacijos, hiperinfliacija, bedarbystės šuolis), dėl kurių karo pabaiga Vakarų fronte dalies Vokietijos visuomenės buvo vertinama kaip „negalutinis pralaimėjimas“, o Rytų fronte – kaip „atimta pergalė“ (abu minėti vertinimai buvo glaudžiai susiję su „dūrio į nugarą“ mitu (Dolchstossmythos)) Žr. Benjamin Schulte, „Das Scheitern ‚kulturellen Demobilisierung‘ nach dem Ersten Weltkrieg: die Ruhrkrise 1923“, 2012. . Taigi, galima teigti, kad 1914–1916 m. ir 1917–1919 m. periodai atitiko „veikliosios atminties“ (karo siužetų panaudos propagandiniais ir karo patirties nešėjų kolektyvinės tapatybės formavimo(si) tikslais) stadijos bruožus, o 1920–1939 m. laikotarpis gali būti apibūdintas kaip „kiekybinio perėjimo į kokybinę būseną“ periodas, kuris iš esmės atitiko „kaupiamosios atminties“ (ankstesniais tarpsniais susiformavusių atsiminimų naratyvų bei siužetų panaudos ideologiniais bei politiniais tikslais) stadijos kriterijus Žr. Aleida Assmann, Erinnerungsraume: Formen und Wandlungen des kulturellen Gedächtnisses, S. 133–142, 149–150, 343–341. . Kaip tam tikrą sąlyginę ribą reikėtų nurodyti 1935 m., kai Didžiojo karo Rytų Prūsijoje atminimo tematikos atžvilgiu įsigalėjo tendencijos ideologiškai ir propagandiškai naudoti įvairias Tanenbergo (taip pat ir generolo feldmaršalo Paulio von Hindenburgo kulto) kautynių mitemas Žr. „Der Kampf auf der inneren Linie in Ostpreußen unter neuzeitlichen Verhältnissen: 1. Gumbinnen: 2. Tannenberg“, 1935; Otto Ewert, Tannenberg: Schlachtfeld, Heldenfriedhöfe, Tannenberg-Nationaldenkmal; Denkmalstadt Hohenstein und das Gräber-Verzeichnis, 1935; Das Tannenberg-National-Denkmal: eine Erläuterung von den Erbauern des Denkmals Reg.-Baumeister an D. Walter und Johannes Kruger, Architekten B. D. A., 1935; Heinz Burger, Bei Tannenberg zwei Schlachten: Ritter und Feldherren auf Wacht im Osten, 1935. .
 

Remiantis struktūralistinės naratologinės bei turinio analizės prieigomis šiame tyrime išskirtos 25 tematikos (teminės grupės, rubrikos), susijusios su Didžiojo karo „rytprūsiškojo“ etapo refleksijomis minėto laikotarpio Vokietijos publicistiniame diskurse: 1) kautynės prie Tanenbergo (gen. feldmarš. Paulio von Hindenburgo ir gen. Ernsto Ludendorffo vaidmuo) (iš viso 104 publikacijos); 2) Rytų Prūsijos provincijos atkūrimas (ne mažiau kaip 74 publikacijos); 3) civilių gyventojų atsiminimai ir liudijimai apie „rusų invaziją“ Rytprūsiuose (daugiau kaip 31 publikacija); 4) „rusų invazijos“ Rytprūsiuose vaizdų rinkiniai ir fotografijų albumai (ne mažiau kaip 24 leidiniai); 5) Didžiojo karo „rusiškojo etapo“ eiga Rytų Prūsijos provincijoje (daugiau kaip 29 publikacijos); 6) Vokietijos kariuomenės veteranų atsiminimai apie kovas Rytų Prūsijoje (apie 51 publikacija); 7) Mozūrijos (1914 m. rugsėjo 9–14 d. ir „Žiemos“ (1915 m. vasario 7–22 d.) etapo) kautynės (daugiau kaip 21 publikacija); 8) atsiminimai ir liudijimai apie „rusų šeimininkavimą“ įvairiuose Rytprūsių miestuose (ne mažiau kaip 29 publikacijos), 9) karo patirties refleksija „suprasti rusus“ (vok. die Russen verstehen) pagrindu (apie 13 publikacijų); 10) Tanenbergo memorialo reikšmė Vokietijai ir vokiečių nacijai (apie 10 publikacijų); 11) strateginė ir taktinė Rytų Prūsijos reikšmė Didžiojo karo eigai (ne mažiau kaip 8 publikacijos); 12) Rytprūsių karo belaisviai ir tremtiniai (daugiau kaip 8 publikacijos); 13) tiesioginių karo dalyvių pranešimai apie kovas Rytprūsiuose (daugiau kaip 3 publikacijos); 14) tiesioginių karo dalyvių Rytų Prūsijoje ego dokumentai (laiškai, dienoraščiai, apybraižos) ir jų refleksija to laikotarpio spaudoje (ne mažiau kaip 7 publikacijos); 15) Gumbinės mūšis (apie 7 publikacijos); 16) Rytprūsių karo pabėgėliai (iš viso 5 publikacijos); 17) Rytų Prūsijos išvadavimas iš „Rusijos jungo“ (iš viso 5 publikacijos); 18) sekvencijos apie Didįjį karą Rytprūsiuose edukacinėje ir pažintinėje literatūroje (daugiau kaip 5 leidiniai); 19) Rusijos kariuomenės nusikaltimai Rytų Prūsijoje (ne mažiau kaip 4 publikacijos); 20) gen. Maximilliano Prittwitzo vadovavimas Vokietijos 8-ajai armijai (apie 4 publikacijos); 21) Didysis karas Rytų Prūsijoje kaip Vokietijos ir Rusijos „civilizacinis susidūrimas“ (daugiau kaip 3 publikacijos); 22) Stalupėnų ir Hailigenbailio kautynės (apie 3 publikacijos); 23) Rusijos kariuomenės veteranų refleksijos apie kovas Rytų Prūsijoje ir (arba) jų analizė (apie 3 publikacijos); 24) Vokietijos karių kapinės Rytų Prūsijoje (daugiau kaip 2 leidiniai); 25) Vokietijos karinė sėkmė („persilaužimas“) kovose su Rusijos kariuomene Rytų Prūsijoje (daugiau kaip 1 leidinys) (detalios teminės grupės (rubrikos) pateikiamos 1-ojoje, 2-ojoje ir 3-iojoje diagramose).

 

Remiantis pateiktais empiriniais duomenimis ir jų preliminaria statistine analize galima konstatuoti, kad Didžiojo karo ir tarpukario laikotarpiais Vokietijoje susiformavo gana fragmentiškas „rytprūsiškojo“ karo etapo refleksijos rašytinių atsiminimų diskurse spektras. Tyrime nurodytais periodais jis išsiskyrė skirtingomis publikacijų įvardytomis tematikomis skelbimo dinamikos tendencijomis, kurias galėjo nulemti Vokietijos visuomenėje susiklosčiusių ideologinių preferencijų nuostatos, įvairių Didžiojo karo liudininkų (frontininkų, pabėgėlių, tremtinių, belaisvių) grupių aspiracijos ir valstybės administracinės galios struktūrų palaikomos Didžiojo karo atminimo kultūros formavimo(si) politikos kontroversijos imperiniu, Veimaro ir nacionalsocialistinio režimo periodais.

Vokietijoje 1914–1939 m. publikuotų prisiminimų Didžiojo karo Rytprūsiuose tematika turinio kaitos tendencijos

Atlikus kiekybinį bibliografinės medžiagos įvairiais Didžiojo karo Rytų Prūsijoje patirčių refleksijos aspektais (1-oji, 2-oji ir 3-ioji diagramos) pjūvį pateikiami esminiai tyrime išskirtų periodų bruožai. Būtina pabrėžti, kad 1914–1916 m. tarpsniu publikacijų, skirtų Didžiojo karo Rytprūsiuose refleksijai, skelbimo dinamikai buvo būdingos orientacijos į Rytų Prūsijos atkūrimo (32 publikacijos), „Rusijos invaziją“ liudijančių Rytų Prūsijos gyventojų atsiminimų (27 publikacijos), Vokietijos kariuomenės veteranų atsiminimų apie „rytprūsiškąjį“ Didžiojo karo etapą (20 publikacijų), kautynių prie Tanenbergo (taip pat gen. feldmarš. P. von Hindenburgo ir gen. E. Ludendorffo personalijų) (16 publikacijų), „Rusijos invazijos“ Rytų Prūsijoje vizualinių reprezentacijų (14 publikacijų) bei „rusų šeimininkavimo“ Rytų Prūsijos provincijoje socialinių ir ekonominių padarinių (11 publikacijų) tematikas (išsamesnė publikacijų Didžiojo karo Rytprūsiuose patirties refleksijos teminių grupių dinamikos 1914–1916 m. charakteristika pateikta 1-ojoje diagramoje).
 

Tačiau 1917–1919 m. laikotarpiu iš nurodytų teminių grupių tvirčiausią poziciją išlaikė tik Rytų Prūsijos provincijos atkūrimo (29 publikacijos) rubrika (šios tematikos publikacijos nestokojo aktualumo, nes išskirtuoju laikotarpiu Rytprūsių atkūrimo procesas įgavo intensyvų pagreitį, kuris iš esmė tęsėsi iki 1924 m.). Įvardytu periodu dviem trečdaliais (nuo 16 iki 5) sumažėjo ir publikacijų Tanenbergo kautynių (taip pat ir gen. feldmarš. P. von Hindenburgo ir gen. E. Ludendorffo) tematika, taip pat pastebimai (nuo 20 iki 3) smuktelėjo Vokietijos kariuomenės veteranų atsiminimų apie kovas Rytprūsiuose, „rusmečio“ Rytų Prūsijoje vaizdinių reprezentacijų (nuo 14 iki 9), „rusų šeimininkavimo“ šioje buvusios Vokietijos imperijos provincijoje socialinių ir ekonominių padarinių (nuo 11 iki 3) bei Mozūrijos (1914 m. rugsėjo 9–14 d. ir „Žiemos“ (1915 m. vasario 7–22 d. etapo) kautynių (nuo 5 iki 1) teminių grupių leidinių bei straipsnių periodinėje spaudoje kiekis. Be to, 1917–1919 m. autorių ir leidėjų dėmesio nesulaukė 1914–1916 m. susiformavusios civilių gyventojų atsiminimų ir liudijimų apie „rusų tvaną“ Rytų Prūsijoje, Didžiojo karo „rusiškojo etapo“ eigos Rytų Prūsijos provincijoje, Rusijos kariuomenės nusikaltimų Rytprūsiuose bei tiesioginių karo Rytų Prūsijoje dalyvių pranešimų teminės rubrikos. Svarbu pabrėžti ir tai, kad dalies teminių grupių publikacijų, skirtų Didžiojo karo patirties refleksijoms, skelbimo dinamika išliko stabili ir pirmuoju, ir antruoju periodais, išskirtais tyrime. Ši tendencija būdinga atskirų leidinių bei straipsnių periodinėje spaudoje publikacijoms, dedikuotoms Rytų Prūsijos strateginės ir taktinės reikšmės Didžiojo karo eigai (kiekvienu tarpsniu paskelbta po 5 publikacijas), Rytprūsių karo belaisvių ir tremtinių (po 4 publikacijas) ir Rytų Prūsijos iš(si)vadavimo iš „Rusijos jungo“ (po 2 publikacijas) tematikoms (detalesnė informacija apie aktualizuojamu chronologiniu tarpsniu Vokietijos publicistiniame diskurse cirkuliavusių naratyvų, susijusių Didžiojo karo Rytprūsiuose refleksija, dinamiką pateikta 2-ojoje diagramoje).

 

Naujos teminės rubrikos, skirtos įvairiems Didžiojo karo Rytų Prūsijoje refleksijos aspektams, ypač atsirado 1920–1939 m. laikotarpiu. Tai buvo buvo Gumbinės mūšio (7 publikacijos), gen. Maximilliano Prittwitzo vadovavimo Vokietijos 8-ajai armijai Rengiantis karui su Rusija vadovavimas Rytprūsių gynybos tikslais suformuotai Vokietijos 8-ajai armijai 1914 m. rugpjūčio 2 d. buvo patikėtas gen. Maximillianui von Prittwitzui. Rugpjūčio 20 d. patyręs pralaimėjimą prie Gumbinės gen. M. von Prittwitzas pateikė Vokietijos generaliniam štabui siūlymą atitraukti kariuomenę už Vyslos ir palikti Rytų Prūsiją (žr. Theobald von Schafer, „Wollte Generaloberst von Prittwitz im August 1914 hinter die Weichsel zurückgehen?“, 1921). Rugpjūčio 22 d. jis buvo atstatydintas, o gen. Paulius von Hindenburgas paskirtas naujuoju armijos vadu. Tarpukario laikotarpiu Vokietijoje publikuotuose atsiminimuose apie Didįjį karą Rytprūsiuose gen. M. Prittwitzo poelgis neretai buvo vertinamas kaip „panikos precedentas“. Šiuo pagrindu tekstualiniame diskurse ir istoriografijoje įsitvirtino „Prittwitzo atvejo“ (Der Fall Prittwitz) sąvoka. (žr. Ernst Kabisch, „Der Fall Prittwitz“, 1924). (4 publikacijos), Stalupėnų ir Hailigenbailio kautynių ir Rusijos kariuomenės veteranų refleksijos apie kovas Rytų Prūsijoje (3 publikacijos). Aptariamuoju periodu publikacijų skaičiumi išsiskyrė naujos rubrikos, skirtos atskirų Vokietijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių kovose su rusais Rytprūsiuose (18 publikacijų), Tanenbergo memorialo reikšmės Vokietijos valstybei bei vokiečių nacijai (10 publikacijų) bei ypač specifinei – „Rusijos invazijos“ Rytprūsiuose – patirties refleksijos „suprasti rusus“ (vok. die Russen verstehen) (13 publikacijų) tematikoms. Tyrime išskirtuoju trečiuoju periodu lyderio pozicijos Didžiojo karo „rytprūsiškojo“ etapo tekstinių refleksijų diskurse atiteko Tanenbergo kautynių (gen. feldmarš. P. von Hindenburgo ir gen. E. Ludendorffo) (83 publikacijos), Didžiojo karo „rusiškojo etapo“ eigos Rytų Prūsijoje (20 publikacijų) ir Mozūrijos (1914 m. rugsėjo 9–14 d. ir „Žiemos“ (1915 m. vasario 7–22 d.) etapo) kautynių (15 publikacijų) tematikoms dedikuoti atskiri leidiniai ir straipsniai periodinėje spaudoje (išsamesnė informacija apie 1920–1939 m. Vokietijoje išleistų atskirų leidinių bei straipsnių periodinėje spaudoje naratyvinius turinius ir publikavimo dinamiką pateikta 3-ojoje diagramoje).

 

Publikacijų įvairiais Didžiojo karo Rytų Prūsijoje atminimo aspektais (pa)skelbimo dinamikos kiekybinė-statistinė analizė sudaro prielaidas pabandyti identifikuoti tam tikras atsiminimų apie „rusmetį“, „rusų tvaną“, „Rusijos invaziją“, „rusų prakeiksmą“ Rytų Prūsijoje turinio kaitos tendencijas. Svarbu pabrėžti, kad nurodytos statistinės bei struktūralistinės naratologinės ir turinio (angl. content) analitinės prieigos gali padėti paaiškinti ir kai kuriuos publikacijų, (pa)skelbtų Vokietijoje karo periodu bei tarpukario laikotarpiais, įvardinta tematika bruožus. Viena tokių, labiausiai pastebimų, ypatybių yra ta, kad 1914–1916 m. Vokietijos leidybiniuose centruose paskelbtose publikacijose „Rusijos invazijos“ Rytų Prūsijoje periodas daugiausia reflektuotas per karo veiksmų (taktinių operacijų, kariuomenės dalinių manevravimo, lokalinių kautynių) prizmę. Daugelis Berlyne, Miunchene ir kituose leidybiniuose centruose publikuotų atsiminimų, skirtų „rytprūsiškam“ Didžiojo karo etapui, yra sukoncentruoti į atsiminimus apie Vokietijos karinių pajėgų situaciją, jų operacijas bandant stabdyti į Rytprūsius įsiveržusią Rusijos kariuomenę bei pirmąsias karines sėkmes Ernst Wermke, Bd. 1, Nr. 2851, 2852, 2854, 2855, 2859, 2860, 2863, 2866, 2907, 2948, 2972, 2977; Eberhard Buchner, Kriegsdokumente: der Weltkrieg 1914 in der Darstellung der zeitgenössischen Presse, Bd. 1: Die Vorgeschichte: der Krieg bis zur Vogesenschlacht, 1914; Bd. 5: Von dem Falle Tsingtaus bis zur Jahreswende, 1916; Bd. 6: Von der Jahreswende bis zum achtzehnten Februar, 1916; Bd. 7: Von achtzehnten Februar bis zur Befreiung Memels, 1916; Albert Augustin, Die Schlachtfelder Ostpreußens und der Fremdenverkehr, 1916. .

Pastebėtina, kad tokiame publikacijų kontekste daugiausia stengtasi operuoti kautynių prie Tanenbergo (kartu ir gen. feldmarš. P. von Hindenburgo bei generolo Ernsto Ludendorffo) Žr. Ernst Wermke, Bd. 1, Nr. 2856, 2857, 2861, 2864, 2867, 2899, 2901–2905, 2965; August Pott, Auf dem Schlachtfeld von Tannenberg: eine Siegespredigt gehalten in Dankheim und Puchalowo am 1. September 1914 von Divisionspfarrer, Privatdozent Liz, 1914; Paul Fischer-Graudenz, Bei Tannenberg 1410 und 1914: die Schlacht bei Tannenberg-Grunfelde am 15. Juli 1410 und die Schlachten bei Gilgenburg-Hohenstein-Ortelsburg (Schlacht bei Tannenberg) 27., 28., 29. August 1914, 1915; Richard Schott, Ostpreußen und sein Hindenburg: vaterländisches Schauspiel aus der Geschichte der Ostmark, 1915; Walther Pollitt, Auf Hindenburgs Spuren nach Russland hinein: Tagebuchblatter eines Feldgeistlichen, 1916. bei Mozūrijos (1914 m. rugsėjo 9–14 d. ir „Žiemos“ (1915 m. vasario 7–22 d.) etapo) kautynių Žr. Ernst Wermke, Bd. 1, Nr. 2868, 2899, 2947, 2949; Hermann Hillger (Hg.), Krieg und Sieg nach Berichten der Zeitgenossen, Bd. 13: Die Winterschlacht in Masuren: mit 120 Abbildungen, 1915. naratyvais. O Rytų Prūsijoje išskirtuoju periodu paskelbtose publikacijose ypač daug dėmesio skirta Stalupėnų, Gumbinės ir Tilžės ginamosioms kautynėms Žr. Ernst Wermke, Bd. 1, Nr. 6982, 12005, 12388, 12389, 12391, 12393; Salzmann, Ernst, Kriegsjahr 1914/15: Allenstein Ostpreußen, 1915. , kurios Vokietijai nebuvo pergalingos ir formaliu požiūriu negalėjo būti vertinamos kaip karinė sėkmė.

 

Manytina, 1914–1915 m. formavosi prielaidos atsirasti kontrastuojantiems Tanenbergo, Mozūrijos (abiejų etapų) bei Stalupėnų, Gumbinės ir Tilžės kautynių reikšmės vertinimams Vokietijos imperijos valdžios bei karinės vadovybės sluoksnių ir Rytų Prūsijos lokalinių politinių bei visuomeninių grupių terpėse. Vokietijos politinės galios ir karinės vadovybės struktūros (pvz., generalinis štabas) nebuvo suinteresuotos pabrėžti Stalupėnų, Gumbinės ir Tilžės kautynių vaidmens, skirdamos joms „pasienio“, „taktinių“ („stabdomųjų“) kautynių reikšmę. Vertinant karo eigos požiūriu, minėtas kautynes Vokietijos karinės pajėgos pralaimėjo ir Rusija pasiekė tam tikrą taktinio manevro (įsiveržimas į Vokietijos teritoriją plačiu frontu, veiksmų derinimas su Galicijos fronto uždaviniais) pranašumą Žr. Jay Winter, Antoine Prost, The Great War History: Debates and Controversies, 1914 to the Present: Studies in the Social and Cultural History of Modern Warfare, p. 38–39. bei strategiškai svarbų (dalies Vokietijos kariuomenės kontingento atitraukimo iš Vakarų (Prancūzijos) fronto Žr. Николай Дмитриевич Постников, 1-ая армия Ренненкампфа: битва за Восточную Пруссию, с. 57–59. ) uždavinį. Todėl esminiu Vokietijos politinės galios bei karinės vadovybės struktūrų orientyru karo patirties refleksijos viešojoje bendravimo terpėje tapo pergalės prie Tanenbergo ir netrukus taktiškai išplėtotos karinės sėkmės Mozūrijos ežeryno (1914 m. rugsėjo mėn.) operacijoje eskalavimas. Pergalė prie Tanenbergo ir „rusų išstūmimas“ iš Rytų Prūsijos po Mozūrijos operacijos iš esmės buvo viena didžiausių Vokietijos karo pergalių 1914–1915 m. laikotarpiu – tai lėmė 1915 m. sėkmingą prasiveržimą, kurio metu buvo užimta Varšuva, Kaunas, Vilnius, Gardinas Žr. Andreas Kossert, „Der Mythos von Tannenberg“, 2014. .

Taigi pergalės prie Tanenbergo naratyvas jau 1915 m. pradėtas projektuoti kaip viena esminių „Didžiosios pergalės“ Rytprūsiuose mitemų, kuri tarpukario laikotarpiu ilgainiui transformavosi į Tanenbergo mitą. Kautynių prie Tanenbergo ir gen. feldmaršalo P. von Hindenburgo bei gen. Ernsto Ludendorffo nuopelnų „triuškinant rusus“ Rytų Prūsijoje tematika 1914–1916 m. buvo išleista 16 publikacijų (atskiri leidiniai ir straipsniai periodikoje) Žr. Ernst Wermke, Bd. 1, Nr. 2851, 2852, 2854, 2855, 2859, 2860, 2863, 2866, 2907, 2948, 2972, 2977; Eberhard Buchner, Kriegsdokumente: der Weltkrieg 1914 in der Darstellung der zeitgenössischen Presse, Bd. 1: Die Vorgeschichte: der Krieg bis zur Vogesenschlacht, 1914; Bd. 5: Von dem Falle Tsingtaus bis zur Jahreswende, 1916; Bd. 6: Von der Jahreswende bis zum achtzehnten Februar, 1916; Bd. 7: Von achtzehnten Februar bis zur Befreiung Memels, 1916; Albert Augustin, Die Schlachtfelder Ostpreußens und der Fremdenverkehr, 1916. . 1917–1919 m. įvardytai tematikai buvo skirtos 5 publikacijos (2 atskiri leidiniai bei 3 straipsniai karinėje periodikoje) Žr. Ernst Wermke, Bd. 1, Nr. 2906–2909. .