Radiniai

Eco-philosophy: M. Merleau-Ponty, Body, Perception, and Dialogue Summary. This article discusses two aspects of eco-philosophy. It analyses ecology as dialogue, which includes the human and his living world. This dialog is possible only if a human is responsible for his living nature – both...

Literatūra Davis, Duane H., “Umwelt and Nature in Merleau-Ponty’s Ontology” | Suzanne L. Cataldi, William S. Hamrick (eds.), Merleau-Ponty and Environmental Philosophy: Dwelling on the Landscapes of Thought, Albany: State University of New York Press, 2007. Dillon, Martin C., “Merleau-Ponty and...

Merleau-Ponty skatina grįžti prie pačių tiesioginių patirčių, kurios turi būti pirmesnės už patyrimo refleksiją, nes priešingu atveju patyrimas iškraipomas. Yra daroma klaida, kai ne tik pats žmogus aiškinamas kaip fizinė, cheminė sistema, tačiau ir suvokimas aiškinamas remiantis fiziniais...

Išvados Taigi, kas yra ekologiška M. Merleau-Ponty filosofijoje? Tai žmogaus ir aplinkos santykis, kuris pasireiškia per kūną. Žmogaus ir jo gyvenamosios aplinkos bei gamtos ryšys yra nepaneigiamas. Individas, gyvendamas pasaulyje, palaiko dialogą su juo. Per atsakymą bei atsakomybę atsiranda...

Planeta, kurioje mes gyvename, yra mūsų namai. Namai ekofilosofijos kontekste suvokiami kaip visa, tiek socialinė, tiek gamtinė aplinka. Tad pasaulio kaip namų negalima pritaikyti sau pagal savo poreikius, kas ypač būdinga šiuolaikiniam žmogui. Kuo mažiau civilizuota, pažengusi technologijų...

Savo kūno suvokimas ne kaip įrankio valdyti kitus ar dominuoti, o kaip galimybės pažinti ir būti pažįstamo pasaulio dalimi keičia požiūrį tiek į kitus žmones, tiek į gamtą. Aplinka imama vertinti ne tik kaip tai, kam individas daro įtaką, bet ir kaip tai, kas neišvengiamai lemia individo...

Kūnui reikšmingi ne tik jutimai, bet reikšminga visa visuma. Kūnas – tai žmogaus buvimo pasaulyje būdas. Tačiau mes suvokiame ir tai, kas išeina už tiesioginio patyrimo ribų. Juk yra dalykų, kaip teigia Merleau-Ponty, kurių, remdamiesi vien savo patirtimi, nesuvoktume. Žmogaus suvokimas visada...

Kūnas sieja žmogų su visa kita pasaulio gyvybe. Tačiau „žmonių, kaip tariamai racionalių būtybių, arogancija nutraukia ekologinį Būtybės tęstinumą“Ten pat, p. 251.. Antropocentriniu požiūriu visos būtybės ir daiktai egzistuoja tik dėl žmonių, kaip racionalių būtybių, naudos. Toks požiūris...

Tik dėl kūno individas yra pasaulyje. Per kūną individas įsitraukia į pasaulį, kuris yra tiek žmonių, tiek ir kitų rūšių pasaulis. Sąmonė gali turėti ryšį su pasauliu tik dėl to, kad kūnas jau gyvena pasaulyje, greta ir tarp kitų kūnų. Ekologiniu požiūriu, kuris remiasi Merleau-Ponty suvokimo...

Kai imama suvokti žmogų kaip įkūnytą, tuomet į jį supantį gyvenamąjį pasaulį imama žiūrėti ir jį suvokti iš savo kūno, kaip nulinės orientacijos taško, perspektyvos. Kūnas tampa tarsi visų juslinių suvokimų voratinklis. Pats suvokimo veiksmas, kaip įkūnyta sąmonė, naikina distanciją tarp asmens...

Kūnas ir ekologija Šioje straipsnio dalyje analizuojama, kaip keičiasi žmogaus ir jo kūno santykis keičiantis žmogaus požiūriui į jį supančią aplinką. Kaip teigia dar vienas filosofas, nagrinėjantis filosofines ekologijos problemas, Hwa Yol Jung, „ekologija teisėtai tapo mūsų didžiausiu...

Anot M. Harney, analizuojančios Merleau-Ponty filosofiją, „santykiai tarp organizmo ir aplinkos yra labiau abipusiški, paremti komunikacija, negu vien mechaninė subjekto veiksmas – reakcija, kylanti iš inertiško, pasyvaus pasaulio“Ten pat, p. 142.. Tad matome, kad, anot Merleau-Ponty, kūnas nėra...

Aplinka kalba su žmogumi. Aplinkos reiškiniai, kaip ženklai, žmogui turi reikšmę tiek, kiek jis yra tos aplinkos dalis. Atskyrus individą nuo gamtos, gamtos ženklai jam tampa nesuprantami arba suprantami tiek, kiek juos paaiškina mokslas. Individas savo gyvenamajai aplinkai suteikia reikšmę, nes...

Globalizacija ne jungia, bet atskiria žmones nuo žmonių ir žmones nuo gamtos. Šiuolaikiniame pasaulyje globalinis dialogas tampa sunkiai įmanomas dėl nesugebėjimo išgirsti to, ką kiti nori pasakyti. Nuasmeninimo procesai atitraukia nuo socialinio bendrumo, kuriame mes gyvename. Dar vienas...

Analizuojant Suvokimo fenomenologiją tampa aišku, kad Merleau-Ponty kūnai visada yra komunikabilūs, atviri ir pasiekiami. Be to, jie būtinai nurodo kitą ir yra galimi pašnekovai dialoge. Taigi kūnas nėra uždaras ir kūniškumas nėra būdas atsiriboti nuo mus supančio pasaulio. Priešingai, per kūną...

Merleau-Ponty kalba apie kūno vientisumą ir atveria savą gyvenamąjį kūną kitiems kūnams bei pasauliui. Ekologiniu požiūriu būtent toks atvirumas ir yra siekiamybė. Tai sukuria (atkuria) gyvenamojo kūno atsakomybės santykį su gyvenamuoju pasauliu, nes dingsta dirbtinė, technologijų amžiuje...

Ekologinė pasaulio samprata turėtų pakeisti ekonominę pasaulio sampratą. Tačiau, kaip teigia Sally Fischer, reiktų vengti tiek vienpusiško idealizmo, tiek vienpusiško materializmoŽr. Sally Fischer, “Social Ecology and the Flesh,” p. 204.. Anot autorės, Merleau-Ponty filosofijoje galima rasti...

Ekologija kaip dialogas Šiuolaikinės filosofijos atstovų straipsniuose, kuriuose nagrinėjamos bei iš M. Merleau-Ponty fenomenologijos kildinamos šiuolaikinės filosofinės ekologijos idėjos, galima rasti sakinių, kuriuose teigiama, kad pats M. Merleau-Ponty apie ekologiją nekalbėjo. Tačiau tai...

Įvadas Tiek fenomenologai, tiek šiuolaikiniai ekofilosofai nesutinka kūno suvokti kaip duotybės, kuri yra tik sąlyga, leidžianti patekti į patiriamąjį pasaulį. Kūnas ir tai, kas tuo kūnu patiriama, yra svarbiausi žmogaus buvimo pasaulyje aspektai. Mes iš esmės esame kūniški ir taip susiję su...

Santrauka. Straipsnyje dviem aspektais aptariama šiuolaikinė ekofilosofija. Analizuojama ekologija kaip dialogas, kuris užsimezga tarp žmogaus ir jo gyvenamojo pasaulio, jei žmogus jaučia atsakomybę už jį supančią aplinką – tiek socialinę, tiek gamtinę. Teigiama, kad žmogus pasaulyje egzistuoja...