Radiniai

The Artists of Lake Lugano: The Baroque Creators of the Grand Duchy of Lithuania (16th–18th Century) Summary. Nearly 40 architects, sculptors, painters, and other masters, who originated from the shores of Lake Lugano, worked in almost 50 places of the Grand Duchy of Lithuania throughout the...

Literatūra Bernatowicz, Tadeusz, Miles Christianus et Peregrynus: fundacje Mikołaja Radziwiłła „Sierotki” w ordynacji Nieświeskiej, Warszawa, 1998. Boberski, Wojciech, „Dzieje Fary w Witebsku i jej architektoniczne przemiany” | Sztuka kresow Wschodnich, t. 4, Kraków, 1999, s. 33–60. Boberski...

Svarbu pažymėti, kad Pjemonte, Lombardijoje ir Tičine sukurtos formos nebuvo mechaniškai pernešamos į Lietuvą, bet adaptuojamos ir tobulinamos. Architektūroje susiformavęs Vilniaus baroko stilius, nors ir labai paveiktas Turino mokyklos, gerokai išplėtojo banguotas ir žaismingas formas bei...

Ar šis skaičius didelis? Tikriausiai ne, jei vertinsime, kad jie buvo tik nedidelė visų LDK žemėse dirbusių meistrų ir menininkų dalis. Šalia jų buvo daug vokiečių, lenkų ir kitų italų. Medines bažnytėles statėsi vietos gyventojai. Antra vertus, šis skaičius didelis, jei įvertinsime dalykų...

Apibendrinimas XVI–XVIII a. beveik keturiasdešimt architektų, skulptorių, tapytojų ir meistrų, kilusių nuo Lugano ežero pakrančių, paliko savo pėdsakus apie pusšimtyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietovių (6 pav.). 6 pav. Tičino ir LDK žemėlapiai Communicare©

Turime labai mažai informacijos apie A. Parakos asmenį ir jo darbus. Istorikai bando lyginamuoju metodu nustatyti, kurie statiniai LDK teritorijoje galėjo būti jo projektuoti ir statyti, dažniausiai lygindami juos su tikrai žinomais jo darbais. Tačiau viską apsunkina dar ir tai, jog daugybės...

Šiandieninėje Baltarusijos teritorijoje A. Parakos palikimas didžiausias yra Drujoje, Sapiegoms priklausiusiame mieste prie Dauguvos, vos 30 km nutolusiame nuo Kraslavos. Iš archyvinių dokumentų žinoma, kad A. Paraka čia suprojektavo ir pastatė dominikonų bažnyčią maždaug 1763–1773 m. 1909 m. ji...

Latgaloje A. Parakai hipotetiškai priskiriamos dar kelios bažnyčios. Manoma, kad jis galėjo sukurti Pasienės bažnyčios (1753–1761) projektą, kurios fasadas primena tiek Kraslavos bibliotekos, tiek kitų jo projektuotų bažnyčių formasŽr. Alberts Zarans, Latvijas pilis un muižas. Castles and Manors...

Latgaloje žymiausias A. Parakos darbas yra misionierių ordino bažnyčia Kraslave (1755–1767), kurios statybas rėmė grafai Pliateriai. Konstantinas Liudvikas Broel-Pliateris (1722–1778), Livonijos seniūnas, dėjo didžiules pastangas ir skyrė milžiniškas pinigų sumas siekdamas Kraslavą paversti...

Kitose šiandieninės Lietuvos dalyse, sekdamas prof. Jerzy’io Kowalczyko hipoteze, Valsoldos architektui Karpowiczius priskiria Veisiejų parapinę Šv. Jurgio bažnyčią (vyskupo Masalskio fundacija). Pradėta mūryti 1768 m. ji užbaigta buvo tik 1817 m.Žr. Jerzy Kowalczy, „Rola Rzymu w późnobarokowej...

Nė vienu iš šių atvejų nėra tikslių archyvinių dokumentų, kuriais remiantis galima būtų patvirtinti arba paneigti A. Parakos autorystę, tačiau, anot mokslininko, visus šiuos objektus sieja tas pats meninis braižas, o dažnai ir užsakovai – Pliateriai. Daugiausia diskusijų kelia Bazilijonų vartai...

Vilniuje Karpowiczius Valsoldos architektui priskiria keletą objektų: augustinų Švč. Marijos Ramintojos bažnyčios bokštą (1746–1768), Švč. Trejybės (unitų) bažnyčios bokštelius, Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštus ir tambūrą (prie Misionierių vienuolyno; rekonstrukcija 1750–1756) ir...

Antonijus Paraka – Vilniaus baroko kūrėjas iš Valsoldos Turime dar vieną labai produktyvų XVIII a. architektą, kuris, manoma, prisidėjo prie Vilniaus baroko kūrimo – tai Antonijus Ludovikas Paraka (1722 – apie 1790), kilęs iš Kastelo Valsoldos (Castello Valsolda) miestelio. Neaišku, kada ir kaip...

Kokie pagrindiniai Vilniaus baroko bruožai? Jei iki XVIII a. pradžios LDK teritorijoje buvo tik pernešamos iš Vakarų, ypač Italijos, perimtos baroko formos, jas čia kiek modifikuojant ir patobulinant, tai XVIII a. pavyko sukurti savitą baroko atmainą, kurią šiandien skiria ir vertina visi meno...

Juozapas Fontana karjerą daryti pasitraukė iš Lenkijos (Varšuvos) į Lietuvą, kur dirbo nuo 1738 m. Pradžioje gyveno Vilniuje, nuomojosi namą Pilies gatvėje. Vėliau, nuo 1742 m., persikėlė į rytines LDK žemes. Daugiausia projektavo Vitebske. Iš viso jam priskiriama apie 40 pastatų visoje LDK...

Lugano ežero pakrančių menininkai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės provincijoje (XVIII a.) Ilgą laiką Lietuvoje XVIII a. buvo laikomas tamsos ir nelaimių laikotarpiu. Jo pradžią žymi kraštą nualinęs Šiaurės karas (1700–1721), o pabaigą – Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimai ir...

Pažaislis dar yra žinomas savo stiuko lipdiniais, sukurtais 1673–1676 m., kurie puošia ne tik bažnyčios, bet ir kai kurių vienuolyno patalpų lubas. Keliose stiuko lipdinių vietose yra įrašytas jų kūrėjo vardas – J. Merli (Ioan Merli). Kadangi Pažaislyje ir kituose Lietuvoje esančiuose...

Karpowicziaus iškelta hipotezė, kad pagrindinis architektas buvo Afaitatis, iš dalies paremta tuo, jog dar išlikęs jo ir mecenato K. Z. Paco susirašinėjimas iš ankstyvojo vienuolyno ir bažnyčios statymo laikotarpioŽr. Mindaugas Paknys, „Nowe źródła o artystach w Pożajściu w kręgu mecenatu...

Karpowiczius pastaraisiais metais parašė net kelias knygas, įrodinėdamas, kad pagrindinis Pažaislio architektas buvo visoje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje įtakingas valdovo architektas AfaitatisŽr. Mariusz Karpowicz, Isidoro Affaitati (1622–1684): Architetto valsoldese in Polonia, 2009...

Šioje vietoje reikia pridurti, kad kitame šimtmetyje tiek įgaubtų ar lenktų formų fasadai, tiek apvalūs ir ovalūs planai ganėtinai išplis visoje Europoje, tačiau XVII a. septintame dešimtmetyje toks išgaubimas buvo unikalus ir novatoriškas visos Europos mastu. Nors bandymų pasitaikydavo ir kiek...