Radiniai

Protecting Lithuanian Popular Wooden Memorial Monuments: Efforts and Results Summary. For ages, the traditional Lithuanian landscape could not be imagined without crosses, roadside pole chapels and roofed poles scattered all over small villages, homesteads, churchyards, and cemeteries or simply...

Šaltiniai ir literatūra 1928 03 27 ekspedicijos vadovo V. Bičiūno pažyma „Tautodailės rinkimas“, LLMA, f. 93, ap. 1, b. 21, l. 33–34. Brensztein, Michał, „Krzyże i kapliczki żmudzkie”, Materyaly antropologiczno-archeologiczne i etnograficzne, w Krakowie; 1907, t. IX. E. Volterio 1929 03 23...

Paveikslai 1 pav. Alytaus r. Peckūnų k. kapinių kryžius (IP 2505/D), 2004 m. 2 pav. Alytaus r. Vaisodžių k. kryžius (IP 2508/D), 2004 m. 3 pav. Lazdijų r. Kučiūnų k. kapinių kryžius (DV 1646, KPCA foto archyvas), XX a. 7-asis dešimtmetis 4 pav. Lazdijų r. Kučiūnų k. kapinių kryžius (DV 1646)...

Atkūrus nepriklausomybę, tikėjomės ryškių ir, be abejonės, pozityvesnių permainų. Atgimimo laikais nuvilnijo nauja kryžių statymo banga, atstatyti ir kai kurie sunaikintieji sovietmečiu. Viltinga šio laikmečio pradžia išryškino dvi prieštaringas kryptis: viena, šviesesnioji, byloja, kad dar...

Atkūrus nepriklausomybę, nedelsiant pertvarkyta ir paveldosaugos sistema: 1990 m. įsteigti Kultūros paveldo apsaugos inspekcija ir Paminklotvarkos departamentas, 1991 m. įkurtas Kultūros paveldo centras, perėmęs Mokslinės-metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos funkcijas. Formuojant šalies...

Sovietmečiu mediniai memorialiniai liaudies paminklai nyko ne vien dėl objektyvių biologinių priežasčių ar destruktyvaus atmosferos poveikio. Jau pirmaisiais pokario metais aršios antireliginės propagandos sąlygomis kryžiai ir koplytėlės buvo naikinami sąmoningai ir planingai. Pirmiausiai...

Z. Žemaitytės nuomone, į šį darbą būtų galima įtraukti liaudies meistrus. Aštuntajame dešimtmetyje medinių memorialinių liaudies paminklų konservavimo bei restauravimo praktika buvo menka, mažai kas keitėsi ir 9-ajme, nors pastangų suteikti šiam darbų sektoriui mokslinį pagrindą būta jau...

Svarstant kopijų darymo galimybes ir prasmingumą posėdžio dalyvių nuomonės išsiskyrė: meno istorikas J. Umbrasas pasisakė prieš bet kokias kopijas, skulptoriai J. Kėdainis ir P. Aleksandravičius teigė, kad kopijų nereikia bijoti ir išskirtiniais atvejais verta mėginti. Posėdyje analizuotos ir...

Atskirai aptartos vertingiausių medinių memorialinių paminklų kopijavimo galimybės. Manyta, kad kopijas reikėtų daryti tais atvejais, kai originalo negalima apsaugoti natūraliomis sąlygomis arba kai paminklas stovi ne nuošalioje, bet gausiai lankomoje vietoje. Siūlytos medžiagos: medis...

Šie skaičiai, kaip ir tarpukariu I. Končiaus pateikta statistika, akivaizdžiai rodė spartų ir vis progresuojantį medinių memorialinių paminklų nykimą ir vertė skubiai imtis konkrečių priemonių dar išlikusiems apsaugoti. Posėdžio metu nutarta, kad dalį memorialinių liaudies paminklų būtina...

Pirmą kartą lietuvių liaudies medinių memorialinių paminklų būklės, apsaugos, konservavimo ir restauravimo problemos išsamiai svarstytos 1973 m. gruodžio mėnesį vykusiame Mokslinės-metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos dailės paminklų sekcijos posėdyje. Apžvalginiame pranešime Z...

Lietuvoje meno vertybės sistemingiau pradėtos inventorinti tik apie 1960 metus. Kasmet buvo organizuojamos jungtinės žvalgomosios LTSR Kultūros ministerijos, Mokslų akademijos Istorijos instituto, Dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus bei Dailės instituto ekspedicijos, kurių metu rinkta...

1961 m. pažymoje, adresuotoje SSSR Kultūros ministro pavaduotojui A. I. Kuznecovui, pranešama, kad Nepasirašytoje 1958 m. ataskaitoje konstatuojama:

Karo metais visas Lietuvos paveldas patyrė didelę netektį. Nenuostabu, kad pirmiausia rūpintasi atstatyti sugriautus miestų ir miestelių centrus ir kitus labiausiai nuniokotus paveldo objektus. Po karo paveldo apsauga organizuota pagal sovietinį modelį. Meno paminklų apsauga pavesta Meno reikalų...

Lietuvių liaudies meną stengtasi populiarinti ir europiniame kontekste. Didelį pasisekimą turėjo lietuvių liaudies meno ekspozicija 1925 m. Moncos II tarptautinėje dekoratyvinio meno parodoje. Vienas energingiausių liaudies meno propaguotojų buvo M. K. Čiurlionio galerijos direktorius, VAK narys...

Tarpukariu vienintelė oficialiai už paveldo globą atsakinga valstybinė institucija valstybės archeologijos komisija (VAK), ruošdamasi pirmajai etnografinei ekspedicijai, 1931 m. organizavo registratorių kursus. Lietuvos universiteto ir Meno mokyklos studentams paskaitas skaitė P. Galaunė, I...

1921 m. sausio mėnesį Kaune, draugijos patalpose, buvo surengta paroda, kurios pagrindą sudarė minėtų dailininkų surinkta medžiaga – skulptūros, tapybos pavyzdžiai, audiniai, koplytėlių, kryžių piešiniai. Nuo 1927 m. M. K. Čiurlionio galerija irgi rengė kasmetines ekspedijas:

Nepaisant muziejininkų, pavienių entuziastų ir įvairių visuomeninių organizacijų pastangų, kryžių ir liaudies skulptūros nykimo faktas jau tarpukariu buvo akivaizdus. Užtenka prisiminti žurnale „Soter“ I. Končiaus paskelbtą „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistiką“: 1912 m. nukeliavęs...

Apie lietuvių liaudies medinius memorialinius paminklus pakankamai daug rašyta. Jie tyrinėti genezės, formos, simbolikos, funkcijos ir kt. aspektais, tuo tarpu publikacijų apie jų apsaugos istorinę raidą bei problemas vis dar stokojame, todėl straipsnis ir skiriamas joms aptarti, nes šios rūšies...