Radiniai

Discourses on the Creative Freedom of Lithuanian Art in the Late Soviet Period and the First Years of Independence Summary. With reference to public debate among the art community, this study deals with rhetorical functions of the discourses on creative freedom in Lithuanian art in the late...

Šaltiniai ir literatūra Aleksandravičius, Egidijus, „Vėlyvojo sovietmečio istoriografinės problemos ir LKBK“ | Egidijus Aleksandravičius, Praeitis, istorija ir istorikai, Vilnius: Vaga, 2000. Andriušytė, Rasa, „Dailės grupuotės – organizacinio meno gyvenimo naujovė“ | Lietuvos dailės kaita...

Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais išryškėjusi „vidinės“ bei „išorinės“ laisvės santykio problema suvokta ir kaip moralinė drama (prisitaikymo ar pasipriešinimo dilema), tačiau dėl psichologinių priežasčių ši drama tegalėjo būti eskaluojama abstrakčioje filosofinėje, eseistinėje...

Išvados Tiek vėlyvuoju sovietmečiu, tiek ir naujoje politinėje santvarkoje kūrybos laisvės diskursai buvo propaguojami skirtingas nuostatas palaikančių kūrėjų pasisakymuose. Per politinę suirutę šie diskursai itin glaudžiai siejosi su heteronominiais meninio lauko funkcionavimo principais – tą...

Kadangi, kaip jau minėta, tradicinė hierarchinė dailės lauko sistema jaunojo meno atstovams nebuvo tokia svarbi, liberalios avangardinės krypties meno kūrėjai po nepriklausomybės atgavimo kiek kitaip traktavo ir menininko bei išorinės aplinkos opoziciją, ne tokie aktualūs šiuo atveju atrodė ir...

1993 m. spalio 26 d. „Lietuvos Aido“ galerijoje „Metų“ mėnraščio redakcijos surengtame pokalbyje apie menininko tuometinę būklę buvo svarstoma ir apie hipotetinę menininkų opoziciją korumpuotos valdžios ir laukinio kapitalizmo sąjungai. St. Kuzma teigė, jog Tiek konkrečią politinę situaciją...

Tuometinė realybė tiesiogiai veikė ir menininko kaip viešojo intelektualo, visuomenės kritiko poziciją. Šaliai pradėjus daugiau ar mažiau savarankišką politinį gyvenimą (nors ir su LR teritorijoje vis dar dislokuota okupacine kariuomene), visuomenės santykius aštrino politinis bei socialinis...

Visgi netrukus pasirodžius naujų mokesčių įstatymų projektams kultūrinės visuomenės atstovai pradėjo eskaluoti nelinksmas mintis apie kone sąmoningą „kultūros naikinimą“. 1990 m. liepos 2 d. bene pirmą kartą buvo surengtas aukšto lygio kūrybinių sąjungų lyderių bei grupės LR Aukščiausiosios...

Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministru tapęs Darius Kuolys 1990 m. nurodė bent tris kultūrinės laisvės komponentus: komercinę laisvę, žodžio laisvę (pastarosios dvi laisvės tuo metu jau praktiškai buvo įgyvendintos) bei pilietinę laisvę, „kuri ateina su brandesne sąmone...

Atsiribojimas nuo tariamų „pareigų“ plačiajai visuomenei, poreikis atsikratyti ne tik komunistinės ar tautinės ideologijų, bet ir bet kokio išorinio spaudimo atsispindėjo daugelio radikalesnių ieškojimų keliu pasukusių menininkų svarstymuose. 1992 m. naują antiromantinį menininko amatininko tipą...

Tuo metu naujas, neįprastas, šiuolaikiškas raiškos priemones (asambliažus, instaliacijas) pradėję naudoti jaunesnės kartos dailininkai, neturėdami tradicinės institucijos „užnugario“ (vėlyvuoju sovietmečiu profesinės sąjungos narystė nebuvo itin lengvai pasiekiama), nevengė meno kalbos...

Šios dilemos gana ryškiai kontrastavo su kai kurių intelektualų bei kūrėjų (ypač tarp išeivijos) ryškėjusia priešinga – realistine, pragmatiška, individualia – kūrybos nuostata. Liberaliai nusiteikusios išeivijos atstovai kritikavo naujuosius moralumo oficialiojoje Lietuvos kultūroje imperatyvus...

Kultūrinio liberalizmo galimybės: meno (ne)moralumas ir amžinoji opozicija Lietuvoje Atgimimo metu tvyrojo tiek moralinio-kultūrinio atgimimo pastangos, tiek ir noras šias pastangas institualizuoti politiniame lauke, steigti naujas iniciatyvas (pvz., prieš pirmąjį Kultūros kongresą 1990 m...

Kaip jau minėta, vykstant LDS reorganizacijai, simbolines „kokybės garanto“ meno lauke funkcijas perėmė naujosios grupuotės (kurių nariai formaliai priklausė LDS). Iš aktyviausių tuometinių dailės gyvenimo dalyvių (V. Liutkaus, R. Vaitekūno ir kt.) pasisakymų matyti, jog LDS reorganizacijos...

Profesinės autonomijos siekiai, pavyzdžiui, reiškėsi nutarimais, kad kandidatus privilegijoms (dirbtuvėms) turėjo pateikti ne „centras“, bet LDS padaliniai – kūrybinės sekcijosŽr. „Naujasis dailininkų sąjungos aparatas ryžtingai siekia atsinaujinimo“, p. 15.. Kita vertus, tuo metu kuriantis...

Naujo profesinio gyvenimo poreikis skatino ir individualių dailininkų, ypač gausių meno tarybų gerokai nuvargintų skulptorių, pareiškimus. Buvo siūloma aiškiai apibrėžti parodinių komitetų ir tarybų kompetenciją. 1989 m. LDS suvažiavimo metu (ir anksčiau spaudoje) skambėjo skulptoriaus Šarūno...

Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje, skirtingai nei Rusijoje, nekilo jokia menininkų emigracijos banga. Dailininkams labiau rūpėjo Nacionalinės dailės galerijos, Dailės parodų direkcijos kūrimo ir bendresni nacionalinės kultūros konsolidacijos klausimaiLietuvos kultūros kongreso, vykusio...

Skirtinguose nacionaliniuose vėlyvojo socializmo kontekstuose meninis gyvenimas siejosi ir su skirtingais instituciniais veiksniais. Pavyzdžiui, ryškiausios tuometinės lietuvių dailės pasaulio problemos, skirtingai nei kitur, skleidėsi ne profesinėje sąjungoje ir ne dailininkams „kariaujant“ su...

Itin konservatyvi buvo ir TSRS Dailininkų sąjungos vadovybėPlačiau apie sovietinių kūrybinių sąjungų laikyseną pertvarkos laikotarpiu žr. Catharine Theimer Nepomnyashchy, “Perestroika and the Soviet Creative Unions,” 1992.. Tačiau Rusijos vaizduojamajame mene pertvarkos kūrybos laisvės diskursus...

Menininkas ir instituciniai „varžtai“ Su heteronominiais meninio lauko aspektais labiausiai susijusiose meno srityse, priklausiusiose nuo valstybės rėmimo ir griežtos daugiapakopės administracinės priežiūros (kinas, monumentalioji dailė), kaip jau minėta, pertvarkos metais savaip aktualizuotos...