Radiniai

Questions of Nationality And Modernity in Lithuanian Ballet: The Inter-relation and Transformation of the Forms of Identity in the Lithuanian Ballet Summary. Ballet as a synthetic genre encourages the inter-relations and a dialog of different cultures, especially when its creators – the...

Literatūra Andriušytė-Žukienė, Rasa, „Viskas tiks… Anything goes. Naujieji laikai tapyboje“, Darbai ir dienos, kn. 33: Lietuviškasis postmodernizmas: Literatūra – teatras – dailė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003. Dunajeva, Natalija, „Mstislavas Dobužinskis ir Lietuvos...

Kultūrinis meno reiškinių identitetas – kintantis, ypač baleto žanre suponuojantis kitus identitetus, o daugiakultūrinėje epochoje savo interdisciplininės prigimties dėka jis turi dar didesnę internacionalinę perspektyvą, kurią iš kompozitorių pastaruoju metu perėmė choreografai ir net...

Kažkada dailininkui M. Dobužinskiui, kuris dar 1914 m. bendradarbiavo su S. Diagilevo Ballets Russes, menininko identitetas buvo susijęs su kūrybos laisve ir disciplina, kurią, pasitraukęs iš Rusijos (1924 m. tapęs Lietuvos piliečiu), jis rado Lietuvos valstybės teatre (1929–1938). Čia sukūręs...

„Lietuviškumą“ balete (kultūrinio tapatumo prasme) suvokiu kaip individualiai suformuotą, įvairias meno šakas įtraukiančią kontekstualią vertybių visumą, jų sankaupą (čia, turiu pripažinti, šokėjų meistriškumas, kūrybingumas mano, kaip muzikologės, nėra giliai refleksuojamas, apmąstomas)...

Nacionalinio tapatumo formavimo bei įtvirtinimo pobūdis kūryboje kinta. Naujos „Kopelijos“, primenančios Lietuvos baleto istoriją, atveju svarbu ir tai, kad, skirtingai nuo daugelio per pastaruosius metus parengtų premjerų, tai nėra iš kitų teatrų perkeltas kūrinys, bet visiškai naujas...

∗∗∗ Prie baleto kaip didžiausio Lietuvos muzikinio teatro (LNOBT) institucinės veiklos grįžtame su mintimi apie būtinybę jame reprezentuoti šalies kultūrą ar bent kai kuriuos jos aspektus, būti bent iš dalies kontekstualiu. Gana dažnai atėjęs čia iš Vilniaus parodų salių, galerijų, dramos...

Baletas kaip muzikos žanras tampa neaktualus. Tačiau talentingas teatro choreografas, apdovanotas įvairiais sugebėjimais ir interdisciplininiu išsilavinimu, nėra dažnas reiškinys pasaulyje ir Lietuvoje. Vos tik jam pasirodžius labai daug tikimės – kaip kažkada iš J. Smorigino, A. Cholinos, šiuo...

XX a. antrojoje pusėje lemiamos reikšmės baleto raidai turi choreografai, kurie rodo daugiau iniciatyvos kurdami baletus nei kompozitoriai (tuo labiau libreto autoriai). Lietuvoje tai pastebima ne tik LNOBT scenoje kuriančių baletmeisterių veikloje – 2000 m. įsteigtas Anželikos Cholinos šokio...

Žvilgtelėję į lietuviško baleto istoriją, kai baleto žanro atsiradimo iniciatyvą perima choreografas, interpretuojantis lietuvių autorių muziką, dailę, naratyvą, ir lietuviškais, ir moderniais (bei postmoderniais, toks hibridiškumas būdingas Lietuvos kultūraiŽr. Rasa Andriušytė-Žukienė, „Viskas...

Negalime apeiti baleto meno modernumą stiprinantį ar net jį kuriantį („Piršlybų“ atveju) dailininkų indėlį. B. Dvariono baletą puošė S. Ušinsko sukurti kostiumai ir scenografija, kuri 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje buvo apdovanota aukso medaliu. Tikras to meto idėjų kūdikis, kaip teigia...

Žvelgdami retrospektyviai Lietuvos baleto mene randame ryškių modernumo apraiškų – Vytautas Bacevičius buvo lietuvių muzikos ir baleto avangarde. Pirmieji vienaveiksmiai lietuvių kompozitorių baletai – V. Bacevičiaus „Šokių sūkuryje“, Juozo Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“ ir Balio Dvariono...

M. Urbaičio simpatijos amerikietiškajam minimalizmui akivaizdžios. Jis – grynos struktūralistinės, griežtos konstruktyvinės logikos muzikoje šalininkas. M. Urbaičio muzika gerai derėjo su K. Pastoro choreografija, grindžiama sinchroniniais judesiais, vyraujančiu ansambliniu šokiu, klasikiniu...

Kas lemia baleto tautiškumą, apskritai – savitumą, ar kurį nors kitą iš šiuolaikiniame pasaulyje išsikerojusių tapatumų – libretas, muzika, choreografija, scenografija, kostiumai, o gal atlikėjų sudėtis, jų priklausomybė vienai ar kitai mokyklai? Paskutinis veiksnys dar labiau apsunkina...

Vėliau J. Smoriginas „išsikovojo“ intarpą LNOBT repertuare (turiu omenyje sėkmę interpretuojant O. Balakausko muziką nelietuvišku „Makbeto“ (1989) siužetu ir fiasko gelbėjant V. Brazdylio nebaigtą B. Kutavičiaus kūrinių traktuotę balete „Paskutinės pagonių apeigos“ (1989)), po kurio šio...

Ar gali baletas būti lietuviškas ir (post)modernus, suabejojame stebėdami mūsų šalies didžiausio teatro repertuaro tendencijasŠis straipsnis daugiausia grindžiamas LNOBT patirtimi.. Vartant LNOBT anonsus, recenzijas vyrauja sąvokos „sugrįžta“, „vėl grįžta“. Štai daugelį baleto premjerų nuo 2005...

Santrauka. Baletas, kaip sintetinis žanras, savaime skatina kultūrų sąveiką ir dialogą, kai jo kūrėjai – choreografas, libretistas, kompozitorius, scenografas ir kiti yra skirtingų kultūrų, plačiau – tapatumų, atstovai. Ar galime baleto žanrą vienareikšmiai sieti su kuriuo nors, pavyzdžiui...

Lithuanian Ballet: A Musical Genre or a Visual Art? Summary. Today the ballet in Lithuania as a musical genre is losing its relevance. The tradition of cooperation between the composer and the choreographer in creating a ballet, which marked with stylistic unity ballets of the after-war period...

Literatūra Dautartas, Žilvinas, „Baletas“ | Juozas Gaudrimas (red.), Lietuvių teatras 1918–1929, Vilnius: Mintis, 1981, p. 278–308. „Gęstantis kryžius“ ir keturi baletmeisterio atsakymai“, Švyturys, 1966, nr. 24, p. 22. Katinaitė, Jūratė, „Kristaus kančia pasaulietiškoje scenoje: prasidėjo...

Iš 10 DVD pristatytų baletų („Šešėliai“, „Anna Karenina“, „Dezdemona“, „Gulbių ežeras“, „Rusiškasis Hamletas“, „Acid City“, „Raudonoji Žizel“, „Don Kichotas“, „Romeo ir Džiuljeta“, „Miegančioji gražuolė“) tik „Acid City“ kūrė lenkų baletmeisteris K. Pastoras, dirbantis Olandijoje, o kitų devynių...