Radiniai

The Metamorphosis of the Concept of Refrain in Gilles Deleuze’s and Félix Guattari’s Texts Summary. This article deals with the ability of the concept of rhythm functioning in the texts of Deleuze and Guattari to discern the lines of navigation of thought from philosophy towards different forms...

Literatūra Bogue, Ronald, “Gilles Deleuze: The Aesthetics of Force” | Paul Patton (ed.), Deleuze: A Critical Reader, Oxford UK, Cambridge, USA: Blackwekk, 1996, pp. 257–269. Colombat, André Pierre, “Deleuze and Signs” | Ian Buchanan, John Marks (eds.), Deleuze and Literature, Edimnburg...

Deleuzo ir Guattari konceptas refrenas yra taip pat pasitelktas eksperimentiškai perskaitant Keitho Jarretto džiazo kūrybą. Daroma išvada, kad Jarretto greitis grojant arpeggiato ir ostinato kaip ir jo ritminės akordų linijos, pereinančios per atonališkumą, leižia jam pasiekti tą konsistencijos...

Duoblienė padarė išvadą, kad melodija ir ritmas nubrėžia ir teritorijos apsibrėžimą, ir jos palikimą. Ritmas žymi teritoriją atskirdamas vieno tipo elementus nuo kitų ir išlaikydamas tarp jų distanciją, o melodija parodo skirtingų garsų ar motyvų vietą tam tikru momentu. Siekdama vizualizuoti...

Ritmas skiriasi nuo refreno. Ritmas kyla iš refreno. „Vaikų, moterų, etniniai ir teritoriniai refrenai, meilės ir destrukcijos refrenai, ritmo gimimas“Ten pat, p. 300.. Jų skirtumas yra gana subtilus. Aplinkos ritmai gimsta iš chaoso, – sako Deleuze’as ir Guattari. Kiekviena aplinka yra...

Ritmas ir refrenas „Muzikaliausias skyrius“ „1837 – Apie refreną“ (1837 – De la ritournelle) pačioje „muzikaliausioje knygoje“ Capitalisme et Schizophrénie 2. Mille Plateaux prasideda ne nuo muzikinių problemų aptarimo, bet nuo refleksijos apie tai, kaip yra surandama rami ir stabili vieta...

Knygoje apie Baconą, Deleuze’as, sekdamas Messiaenu, išskiria tris ritmus: „aktyvųjį“ su didėjančiomis variacijomis ir išsišakojimais, „pasyvųjį“ su mažėjančia įvairove ar pašalinimu ir „lydintį (attendant)“Ten pat, p. 71.. Būtent šie trys ritmai ir sudaro figūrą. „Ritmas liaujasi būti pririštas...

Galima daryti išvadą, kad Klee gebėjimas tapybos kalba išreikšti muzikinius ritmus, lygiai kaip ir gebėjimas parodyti spalvos ir garso vienovę tapybos kompozicijose, liudija jo artumą prancūzų kompozitoriaus ir ornitologo Olivier Messiaeno (1908–1992) sinestezijos projektams. Pastebėdamas artimą...

Deleuze’as ir Guattari knygoje Tūkstantis plokščiakalnių: kapitalizmas ir schizofrenijaŽr. Gilles Deleuze, Félix Guattari, Mille Plateaux. Capitalisme et Schizophrénie: 2, 1980. Paulį Klee traktavo kaip kosmoso menininką, o knygoje Klostė: Leibnizas ir barokas Klee iškyla kaip baroko tapytojas...

Emmanuelis Levinas teorinėmis prielaidomis labai tolimas Deleuze’ui, nors jų konceptualusis pagrindas skirtingas, visgi galima įžvelgti tam tikrų ritmo sampratos traktuotės paralelizmų. Levinas kaip ir Deleuze’as mano, kad ritmo sąvoka transcenduoja muzikos sferą ir įgauna ontologinį aspektą...

Ritmas kaip reprezentacijos įveika Deleuze’o apmąstymai apie ritmą knygoje Skirtis ir kartotėŽr. Gilles Deleuze, Différence et répétition, 1968. kyla ne iš menų, o iš matematinių, biologinių, genetinių ir psichologinių šaltinių refleksijos. Menas turi tai, kas bendra su ontologine kartote, kurią...

Galima pastebėti, kad būtent ritmo sąvoka rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio kūrybos stilistikos supriešinama su Eisensteino mokykla. Galima spėti ar net daryti išvadą, kad būtent Tarkovskio apmąstymai apie laiką ir ritmą lemia kinematografinio laiko sampratą Deleuze’o dvitomio Kinas...

Ritmas ir kino montažas Deleuze’as pritaiko filosofinę ritmo sąvoką ir kino filosofijai nagrinėti. Visų pirma Deleuze’as šia sąvoka supriešina klasikinį kiną, pagrįstą ritminiu montažu (pavyzdžiui, Sergejaus Eisensteino), ir modernų kiną, kuris linksta į aritminį montažą (pavyzdžiui, Jean-Luco...

Ši heterogeninių išraiškos serijų kombinacijos tapsmo įžvalga filosofui leidžia priartėti prie ritmo raiškos. Deleuze’as Prousto romane įžvelgia skirtingų pasaulių pliuralumo prielaidą. Kiekvienas šių pasaulių – sociumo, meilės, jusliškasis ir meno – išskiria skirtingus ženklus, kurie...

Kaip filosofui priartėti prie ritmo koncepto, jei ritmas priešinasi priartėjimui prie jo mintimi? Tačiau Deleuze’as knygoje Proustas ir ženklai pateikia kiek neįprastą savąją Prousto romano perskaitymo versiją. Šis romanas, anot jo, yra nukreiptas ne į praeitį, bet į ateitį. „Mes – ne fizikai ir...

Ritmo sąvoka užgimsta pačiuose menuose, bet palaipsniui palieka juos, žengia toliau realybės link ir iš ten – vėl sugrįžta atgal į menus. Pats gyvenimas matuojamas „širdies ir kvėpavimo ritmu“. Jį greitina ne tik netikėti sapnai, bet ir poetinė pasaulio tvarka, kuri tampa pagrindinio pasakotojo...

Vienoje savo rašytų esė Sugrįžimas į dabartį Proustas yra reflektavęs, kaip ritmo sąvoka peržengia muzikos ribas ir paženklina ne vien poeziją, bet ir bet kurį rašytinį tekstą: Apmąstymai apie ritmą tęsiami ir į didžiajame Prousto romane Prarasto laiko beieškant. Romano dalyje Žydinčių merginų...

Ritmas kaip pasaulį struktūrinanti kategorija: Deleuze’as ir Proustas Panašu, kad vienas iš „rimčiausių“ prancūzų filosofų Gilles’is Deleuze’as (1925–1995), „rimtai“ traktavęs ir Nietzsche’s filosofiją (išleidęs knygą Nietzsche ir filosofija) visgi neišgirdo ar neišsigando šio Nietzsche’s...

Prie ritmo sąvokos filosofijoje grįžta ir didysis Platono kritikas, jo „apvertėjas“ Friedrichas Nietzsche. Knygoje Linksmasis mokslas ritmo sąvoką jis pasitelkia poezijos kilmei apmąstyti. Nietzsche kaip ir Platonas yra įsitikinęs, kad ritmas turi galingą poveikį, vadina šį poveikį „gaivališku...

Ritmas kaip filosofinė kategorija: Platonas ir Nietzsche Ritmas paprastai yra susijęs su muzika ir šokio menu ir, atrodytų, kad būtent menininkai yra tikrieji ritmo saugotojai ir jo žinovai, tačiau Platonas knygoje Valstybė už ritmo priežiūrą paskiria atsakingus būtent filosofus. Ritmas ir...