Radiniai

The Implications of Deliberative Democracy for the Politics of Education: Between Ethics and Politics Summary. The model of deliberative democracy and the theory of communicative action of Habermas offers a fresh look at interrelation between society and education. Although deliberative...

Literatūra Benhabib, Seyla, “Toward a Deliberative Model of Democratic Legitimacy” | Seyla Benhabib (ed.), Democracy and Difference: Contesting the Boundaries of the Political, Princeton: Princeton University Press, 1996, pp. 67–94. Cohen, Joshua, “Procedure and Substance in Deliberative...

Išvados Svarstomosios demokratijos ir edukacijos proceso santykis įvairių autorių koncepcijose sprendžiamas nevienareikšmiškai. Tačiau tiek Habermasas, tiek Rawlsas formuluoja racionalistinę ir pragmatinę argumentavimo koncepciją. Visų pirma, svarstymas viešojoje erdvėje grindžiamas lygiomis...

Tokia svarstomosios demokratijos koncepcija, kaip ir visa Habermaso socialinė teorija, turėtų būti laikoma modernybės projekto tąsa. Tai, kad J. Habermaso pretenzijos į universalizmą yra Apšvietos metanaratyvo tąsa, pastebi daugelis J. Habermaso kritikų. Didysis J. Habermaso naratyvas, nors ir...

3. Švietimas tarp etikos ir politikos Įvairūs svarstomosios demokratijos modeliai, jungdami komunikacinius ir procedūrinius elementus, iškelia esminę dilemą: ar švietimas turėtų tapti svarstomąja demokratine institucija, ar valstybinio teisinio aparato dalimi. Pavyzdžiui, mokykla, kaip viešoji...

Politikos atskyrimas nuo moralės turi svarbių padarinių švietimo politikai. Kadangi valstybė negali remti jokios specifinės gėrio sampratos, tai ir švietimo institucijos didžiąja dalimi atsisako ugdymo funkcijos. J. Rawlsas išskirtinai pasikliauja procedūromis. Svarstymo turinį sudaro tik teisės...

Reikia pažymėti, kad Rawlso „viešojo proto“ idėjai netgi nėra svarbus demokratinis dalyvavimas. J. Dryzeko teigimu, Rawlso viešasis protas yra „vienintelis“, todėl interaktyvus procesas netgi nėra būtinas tam, kad būtų galima pasiekti konsensąŽr. John S. Dryzek, Deliberative Democracy and...

Klausimas, kurie svarstymo argumentai yra „protingi“, žymi trapią ribą tarp atviros viešosios erdvės ir skirtingų galios centrų apribotos ideologizuotos erdvės. Protingumo kriterijus tampa esminiu legitimuojant sprendimų priėmimo procesą. Demokratija pradeda reikalauti ne tik to, kad dalyviai...

2. Svarstomosios demokratijos ir politinio liberalizmo santykis Svarstomosios demokratijos koncepcija, nors ir koreguodama liberaliosios demokratijos modelį, kai kuriais teorijos elementais išlieka pakankamai artima politiniam liberalizmuiNors egzistuoja įvairių šiuolaikinio liberalizmo versijų...

Young komunikacinės demokratijos teorija yra vienas iš bandymų išplėsti racionalistinę svarstomosios demokratijos tradiciją. Habermaso modelis yra orientuotas į konsensą, t. y. svarstymo tikslas – pasiekti vieningą supratimą. O Iris Marion Young skirtybes apibrėžia ne kaip konflikto šaltinius...

Skirtinos kantiškojiTiek Habermaso, tiek Rawlso modeliai yra išskirtinai racionalistiniai ir procedūrinai. Kaip pažymi Alvydas Jokubaitis, „Rawlsas žavisi Kanto stiliaus procedūrine politika, leidžiančia nustatyti pagrįstas ir nepagrįstas pretenzijas į politinę valdžią“ (Alvydas Jokubaitis...

Neutralumo, protingo svarstymo ir kognityvinio konsenso idėjos yra pagrindinės gairės, į kurias orientuojasi Habermaso svarstomosios demokratijos modelis. „Kognityvinis konsensas“ yra idealas, į kurį turėtų orientuotis realaus pasaulio praktika, taip pat ir švietimo sistema. Idealiomis sąlygomis...

J. Habermasas, priešingai nei respublikinė Rousseau ir Hegelio tradicija, liaudies suverenitetą apibrėžia kaip procedūrąŽr. Rainer Forst, Contexts of Justice: Political Philosophy Beyond Liberalism and Communitarianism, p. 121.. Komunikacijos procesas sujungia formalias valstybės institucijas su...

Vienas žinomiausių ir įtakingiausių svarstomosios demokratijos variantų – Habermaso koncepcija, kuri yra tarpinė grandis tarp liberalizmo ir komunitarizmoŽr. Paul Fairfield, Why Democracy?, p. 35.. Komunikacinio veiksmo samprataJ. Habermasas komunikacinio racionalumo modelį apibrėžia kaip...

Svarstomosios demokratijos modelis nuo liberalaus skiriasi dar bent trimis apsektais. Seylos Benhabib teigimu, svarstomoji demokratija neriboja viešo svarstymo darbotvarkės, o, priešingai, skatina diskursą dėl ribų, skiriančių viešąją ir privačiąją sritisLiberalizmas, priešingai, yra linkęs...

Viena pagrindinių svarstomosios demokratijos modelio idėjų yra tai, kad demokratijos esme laikomas pats svarstymo procesas, o ne balsavimas, konstitucinės teisės ar netgi savivaldaŽr. John S. Dryzek, Deliberative Democracy and Beyond: Liberals, Critics, Contestations, p. 1.. Būtent svarstymas...

1. Svarstomoji demokratija – komunikacinis ar procedūrinis projektas? Svarstomosios demokratijos koncepcija pastaraisiais dešimtmečiaisKaip pažymi Johnas S. Dryzekas, nors svarstomosios demokratijos pirmtakai gali būti aptinkami Antikinės Graikijos polyje ar tokių Vakarų politinės minties...

Vis dėlto J. Habermasas, bandydamas sujungti lokalius komunikacinius ir universalius procedūrinius edukacijos aspektus, išleidžia iš akių substancinę demokratijos ir atitinkamai ugdymo pusę. Kitaip sakant, svarstomoji demokratija, kurdama atviras, diskursyvias svarstomosios edukacijos...

Reikia pažymėti, kad svarstomasis projektas turėtų būti laikomas modernybės projekto tąsa. J. Habermasas tęsia Frankfurto kritinės mokyklos idėją, jog instrumentinio proto suvaržymus galima įveikti pasitelkus komunikacinį racionalumą, plėtojamą diskurso procedūrose. Komunikacinis racionalumas –...

Įvadas Svarstomosios demokratijos koncepcija – viena aktualiausių šiuolaikinės politinės teorijos temų, plačiai nagrinėjama ir pritaikoma įvairioms politinio ir socialinio gyvenimo sritims. Nors dažniausiai svarstomoji demokratija minima demokratijos teorijų kontekste, tačiau įvairūs svarstymo...