Radiniai

The Causal Conditions of the Lithuanian Government’s Stability Summary. This article presents the results of qualitative comparative analysis of such causal factors of Lithuanian government’s stability as decision-making model, role of political parties, government ideology and parliamentary...

Literatūra Blondel, Jean; Ferdinand Müller-Rommel, Darina Malova, Governing New European Democracies, New York: Palgrave Macmillan, 2007. Budge, Ian; Hans Keman, Parties and Democracy: Coalition Formation and Government Functioning in Twenty States, Oxford: Oxford University Press, 1990...

Išvados 1.Atlikus kokybinę lyginamąją vyriausybių stabilumo priežasčių analizę, paaiškėjo, kad sprendimų priėmimo modelis nėra nei būtina, nei pakankama vyriausybių stabilumo sąlyga. Priežastinį vaidmenį sprendimų priėmimo modelis atlieka tik tam tikrų konfigūracijų su kitomis sąlygomis...

Hierarchinės klasterinės analizės taikant Jaccardo metriką ir Wardo atstumą, rezultatai parodė, kad išsiskyrė trys vyriausybių klasteriai (3 pav.). Į vieną klasterį pateko K. Prunskienės, L. M. Stankevičiaus, R. Pakso pirmasis ir A. Kubiliaus kabinetai. Tai beveik visi iš analizuotų nestabilių...

Vyriausybės grupuojamos pagal tuos pačius požymius, kuriems buvo taikyta kokybinė lyginamoji analizė: sprendimų priėmimo modelį; valdančiosios (-iųjų) partijos (-ų) įtaką sprendimų priėmimui; ideologinę vyriausybės kryptį; parlamentinės daugumos paramą; vyriausybių stabilumą. Visi kintamieji yra...

Klasterinės vyriausybių priežastinių stabilumo sąlygų analizės rezultatai Pagrindinis straipsnyje taikomos klasterinės analizės tikslas – identifikuoti vyriausybių grupes, kurių požymiai tarpusavyje yra daug panašesni vienas į kitą nei į kitų grupių požymius. Kitaip sakant, tikslas – pasiekti...

Vyriausybių stabilumo priežasčių analizė parodė, kad sprendimų priėmimo modelis nėra nei būtina, nei pakankama vyriausybių stabilumo sąlyga. Priežastinį vaidmenį sprendimų priėmimo modelis atlieka tik tam tikrų konfigūracijų su kitomis sąlygomis sudėtyje. Stabilios dažniausiai yra tos...

Kaip ir su fs/QCA atlikus kokybinę lyginamąją analizę, su TOSMANA programa taip pat buvo atlikta pakartotinė duomenų analizė. Į ją kaip laisvai interpretuotini įtraukiami nestebimi priežastinių sąlygų konfigūracijų atvejai. Buvo pateikti du alternatyvūs priežastinių vyriausybių stabilumo sąlygų...

Vizualizuoti kokybinės lyginamosios vyriausybių stabilumo priežasčių analizės rezultataiIš analizės pašalinti nestebimi, prieštaringi ir neaiškios baigties atvejai. pateikti 2 paveiksle, kur visos galimos vyriausybių stabilumo veiksnių kombinacijos išskirtos stačiakampiais. 2 pav. Vyriausybių...

Kitame kokybinės lyginamosios analizės etape su tais pačiais duomenimis buvo atlikta pakartotinė duomenų analizė, tačiau buvo pakeistas vienas analizės parametras – į analizę kaip laisvai interpretuotini įtraukti nestebimi priežastinių sąlygų konfigūracijų atvejai. fs/QCA programai apie...

Atliekant kokybinę lyginamąją analizę su kompiuterine programa fs/QCA pasirinktas slenkstinis neprieštaringumo dydis 0,99, kuris reiškia, kad jeigu eilutės neprieštaringumas (angl. consistency) yra jam lygus arba už jį mažesnis, tai baigties kintamojo vertė yra 0, jeigu didesnis, jo vertė yra 1...

Iš 3 lentelės matyti kad vyriausybės stabilumą gali sąlygoti keturios priežastinių veiksnių konjunktūros, t. y. stabilios yra tokios vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis, politinių partijų įtaka vyriausybių sprendimų priėmimui silpna, yra dešiniosios ir neturi...

Vėliau buvo sudaryta vadinamoji kokybinės lyginamosios analizės tiesos lentelė (3 lent.), kurioje aprašoma duomenų įvairovė, redukuojama išskiriant tam tikrus esminius skirtingų priežastinių konjunktūrų bruožus, t. y. suformuluojant tam tikrus ribotus apibendrinimus. 3 lentelė. Vyriausybių...

Vyriausybių stabilumo priežastinių sąlygų kokybinės lyginamosios analizės rezultatai Šiame poskyryje aptariami vyriausybių sprendimų priėmimo modelio ir partijų svarbos priimant sprendimus, ideologinės vyriausybės krypties ir parlamentinės paramos įtakos vyriausybių stabilumui kokybinės analizės...

Kairiosiose vyriausybėse ideologinė kryptis įvertinta kaip palanki vyriausybių stabilumui (sąlyga tenkinama). Likusios centro ir centro dešinės vyriausybės šios sąlygos netenkina, tad šio kintamojo įvertis yra nulis (1 pav.). Parlamentinės daugumos paramą turinčiose vyriausybėse stabilumo sąlyga...

1 pav. Kokybinės lyginamosios analizės kintamųjų verčių skalės Partijų įtaka vyriausybės sprendimų priėmimui įvertinta pagal respondentų atsakymus į klausimą, ar partijos buvo svarbios vyriausybei priimant sprendimus. Toms vyriausybėms, kurių didžioji dauguma narių partijos įtaką sprendimų...

Pasirinktas dichotominis aptartų galimų vyriausybės stabilumo priežastinių kintamųjų kodavimas, nes analizuojamų vyriausybių skaičius yra mažas, o tai padidintų beprasmių ir nestebimų priežastinių sąlygų konfigūracijų skaičių ir apkrautų analizę beprasmiškais skaičiavimais ir gremėzdiškomis...

1 lentelė. Lietuvos Respublikos vyriausybių darbo trukmėMinistras pirmininkasParyškintuose langeliuose – ministrų pirmininkų pavardės, kurie buvo apklausti.Vyriausybės darbo trukmė dienomisKazimiera Prunskienė (1990-03-17–1991-01-10)291Gediminas Vagnorius (1991-01-13–1992-07-21)548Adolfas...

Šiuolaikinėse vyriausybėse itin svarbų vaidmenį atlieka politinės partijos. Kabineto vyriausybės dažnai apibūdinamos kaip partinės vyriausybės, nes partijos yra pagrindinis veiksnys užtikrinti darnius santykius tarp vyriausybės ir parlamento. Partijos svarbios ir tuo, jog padeda organizuoti...

Vidutinė P. Harfsto analizuotų vyriausybių trukmė buvo 539 dienos, o Lietuvoje – 472 dienosStraipsnyje analizuojamų vyriausybių vidutinė trukmė yra 585 dienos, nes į analizę įtrauktos ilgai dirbusios A. Brazausko ir G. Kirkilo vyriausybės., o tai beveik atitinka VRE šalių vidurkįŽr. Philipp...