Radiniai

The Interpretation of the Phenomenon of Color in the Bauhaus School of Design: Tracing Back the Oriental Influences in Western Design Summary. The article offers a multifaceted analysis of the relationship between the interpretation of the phenomenon of color by the Bauhaus school of design and...

Literatūra Chevalier, Denys, Klee, New York: Crown Publishers, Inc., 1979. Fiedler, Jeanine; Peter Feierabend, Bauhaus, Germany: Tandem Verlag GmbH, 2006. Hisamatsu, Shin’ichi, Zen and the Fine Arts, NY: Kodasha International Ltd., through Harper and Row Publishers, 1982. Itten, Johannes, The...

Pirma, Bauhauso spalvos teorija, grįsta neklasikine meno filosofija bei Rytų kraštų meno estetinėmis nuostatomis, yra neabejotinai išskirtinės svarbos, tačiau kartu ir paradoksalus tapytojų Klee, Itteno ir Kandinskio indėlis į dizaino disciplinos raidą. Nors tiesioginė Klee ir Itteno veikla...

Išvados Glaustai aptarus spalvos fenomeno interpretacijas Bauhauso mokyklos estetikoje, galima teigti, jog žymiausi šios mokyklos atstovai Klee, Kandinskis, Ittenas sukūrė originalią, tiesiogiai susijusią su neklasikine meno filosofija bei Azijos kraštų estetikos ir meno tradicijomis paremtą...

Įdomu tai, kad rašydamas apie šviesotamsą, juodai baltą tonavimą, jis pasitelkia tuos pačius pavyzdžius kaip ir Hisamatsu, kuris knygoje Zen and the Fine Arts aiškina septynias dzen estetikos kategorijas. Abu autoriai išskiria Liang Kai tapytą poeto Li Bai piešinį. Ittenas pabrėžia, kad daug...

Itteno rytietiškąją liniją taip pat nesunku nubrėžti – jo knyga Spalvos menas pradedama Vedos citata: „mokymasis iš knygų ir mokytojų yra kaip važiavimas karieta, bet ji yra tinkama tik vieškelyje. Tas, kas pasiekia vieškelio galą, turi išlipti iš karietos ir eiti pėsčiomis“Johannes Itten, The...

Klee mintys artimos jo dvasinių mokytojų Goethe’ės bei Schellingo įžvalgoms, tačiau dailininko teorijos ir XXI a. atrodo eretiškos klasikinės vakarų tradicijos požiūriu. Spiritualistinės, mistinės idėjos, Rytų Azijos tautų filosofijos interpretacijos bei noras likti ištikimu pačiam sau ilgainiui...

Subtili gelmė – kai neatskleidžiama viskas, bet, anot Hisamatsu, įtraukiama kažkas begalinio. Čia begalybė, kažkas anapus aktualumo ir dabarties, išreiškiama formomis. Tuo pat metu Subtili gelmė talpina tamsą, tačiau šioji nėra grėsminga – ji gali būti vadinama ramia tamsa. Hisamatsu kaip tokios...

Klee estetikoje ir meno praktikoje atsiskleidžianti spalvos sampratos harmonija subjektyvi ir intuityvi, abstrakti, nuolat kintanti spalvų derinių sistema, kurioje svarbiausia keleto spalvų dermė ar santykis. Nors dailininkas stengėsi pašalinti iš savo paletės lokalias, papildomas spalvas ir...

Prėskumą, vieną sudėtingiausių dzen kategorijų, taip pat galime pritaikyti Klee požiūriui į spalvos emocinio poveikio galios efektingo panaudojimo tapyboje ir grafikoje galimybes. Svarbu tai, kad nepaisant pustonių gausybės, jo paveikslai turi labai aiškų, skirtingą spalvinį koloritą bei toną...

Aptariant ankstyvąją Klee kūrybą, reikėtų atkreipti dėmesį į ypatingą santykį su juoda spalva (vėliau šis santykis išryškėja ir „magiškųjų“ spalvinių kvadratų serijose). Analizuodami Klee ofortus, raižinius, įvairiausiomis technikomis atliktus piešinius matome itin turtingą juodos ir baltos...

Rytų Azijos tautų meno estetikoje išoriniai vaizduojamo subjekto bruožai yra antraeiliai, siekiama ne kuo tikslesnės vaizdo reprodukcijos, bet giluminio panašumo: vaizduojama siela, vidujybė, bet ne išorė. Galima sakyti, jog ir Klee kūrybai būdingas nuoseklus, meditatyvus objekto tyrinėjimas...

Įdomu tai, kad nors kolegos Kandinskis, Feiningeris ir Schlemmeris laikė Klee autoritetu Rytų tautų estetikos ir meno klausimais, o dėstydamas Bauhause tarp studentų ir kolegų jis net turėjo pravardę „Budha“, dailininkas kūryboje nekalba apie budizmo ar dzen filosofiją tiesiogiai, to nėra ir...

Robertas Knottas menininko Klee kūrybines paieškas apibūdina kaip siekį būsenos iki gimimo, kuri nei gyvenimas, nei mirtis, bet prisilietimas prie anapusybės, mistinė sferaŽr. Robert Knott, “Paul Klee and the Mystic Center,” p. 114.. Pats Klee savo geometrinę ritminę tapybą neretai vadino...

Sudėtinga tiksliai apibrėžti Klee spalvos teoriją, nes ją turime įžvelgti dienoraščiuose, užrašuose, sudėlioti iš neretai prieštaringų minčių – Klee būdinga satyra, paradoksas ir metafora tokį mėginimą paverčia absurdu. Klausimas, ar autorius, nutylėjimo meistras, pats kėlė tikslą sukurti...

Klee buvo universali asmenybė – poetas, profesionalus muzikantas, grojęs smuiku Berno simfoniniame orkestre ir tapytojas. Tyrinėtojai, analizuodami Klee kelią į vaizduojamuosius menus, kartais akcentuoja giluminį asmenybės dualizmą – „nei grynas poetas, nei grynas tapytojas“Denys Chevalier...

Mokslininkai sutinka, kad aptariamų Bauhauso mokyklos atstovų programinės filosofinės ir estetinės nuostatos yra kupinos prieštaravimų. Didžiausiu paradoksu įvardija tai, jog architektai amato workshop’us skyrė industrinių prototipų išvystymui: geometriją pasitelkė kaip manomą mašinų kalbą, kuri...

Nors tiesioginė jų veikla Bauhause nutrūko, būtent tapytojų sukurtą kurso modelį, kurio pagrindas yra formos – spalvos sąveika, vėliau perėmė dizaino mokyklos visame pasaulyje – tad paradoksas vis dar veikia. Turbūt paskutinė sintetinė spalvos teorija istorijoje, grįsta neklasikine meno...

Kita vertus, Bauhauso spalvos teorija ar greičiau teorijų blokas susiformavo kaip įtampa tarp dviejų priešingų metodinių laukų – racionalaus ir iracionalaus. Mokyklos įkūrėjas Gropius bei vadovai Hannesas Meyeris ir Mies van der Rohe’as buvo architektai, tačiau dirbo kartu su tapytojais...

Spalvos teorijų prieigos – rytietiškos estetikos linija Aiškinantis Bauhauso mokykloje išsiskleidusių spalvos sampratos estetines ir psichologines subtilybes, siekiant užčiuopti trijų reprezentatyviausių „konceptų logiką“ būtina aptarti pagrindinių šios mokyklos atstovų teorines ir metodologines...