Radiniai

The Concept Of the Nation – The Shift Of Paradigms Summary. The article deals with the problem of the paradigmatic changes of the concept of nation, which was going on in the period from the end of the 18th and 19th centuries up to the present time. The ideas of German Romanticism and...

Literatūra Anderson, Benedict Richard, Įsivaizduojamos bendruomenės: apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą, iš anglų kalbos vertė Aušra Čižikienė, Vilnius: Baltos lankos, 1999. Brubaker, Rogers, Pilietybė ir tautiškumas Prancūzijoje ir Vokietijoje, iš anglų kalbos vertė Saulius Pivoras...

Išvados Pagal tradicinę tautos sampratą, kuriai turėjo poveikio vokiečių romantizmas ir klasikinė filosofija, tauta, tautiškumas yra pirmapradė žmogaus būties duotybė. Prancūzijos didžiojoje revoliucijoje iškilo politinė tautos samprata, teigianti, kad tautą (naciją) sukuria valstybė ir jos...

Kalbėdamas apie priežastis, įgalinusias ir nulėmusias tokios kūrybos galimybę, Andersonas pažymi kapitalizmo ir spaudos technologijos reikšmę. Abu šie veiksniai sukūrė prielaidas atsirasti naujo tipo įsivaizduojamai bendruomenei, kurios pamatinė morfologija paruošė dirvą šiuolaikinei nacijaiŽr...

Tautos – „įsivaizduojamos bendruomenės“? Šiuolaikiniuose filosofiniuose ir istoriografiniuose diskursuose aptiksime koncepcijų, pagal kurias tautos ne tik sukuriamos, tautos ‒ „išrandamos“. „Tautos visada yra išradimai“, ‒ tvirtina vokiečių filosofas Horstas KurnitzkyHorst Kurnitzky...

Kyla klausimas ‒ iš kokių pradų ir kaip tautos atsiranda? „Egzistuoja vien kultūros, dažnai sudėtingai besijungiančios, pereinančios viena į kitą, iš dalies sutampančios, tarpusavyje susipynusios“ labiau negu tvirtina autoriusErnest Gellner, Tautos ir nacionalizmas, p. 85.. Ir priduria, jog...

Kalbant apie tokią kūrybą kaip daugialypę istorinę kultūrinę veiklą, reikia pasakyti, kad ją suponuoja bei lemia, viena vertus, tam tikras objektyvių (politinių ir ekonominių ir kt.) aplinkybių kompleksas, kartais ribodamas, kartais provokuodamas ir atverdamas galimybes ir, kita vertus –...

Tautos ir nacionalizmas Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima skirti du svarbius tautų buvimą lemiančius veiksnius, kurių išsamesnis apibūdinimas gali padėti nubrėžti vienokios ar kitokios tautiškumo sampratos paradigminius kontūrus. Pirmiausia, neabejotina, yra tai, kad gilinimasis į bet...

Nuo „vakarietiškojo“ skiriasi „rytietiškasis“ tautos formavimosi variantas, kai pagrindinis tautą kuriantis veiksnys yra ne valstybė, bet kultūra plačiąja prasme: etninė kilmė, kalba, papročiai, istorinė atmintis, pasaulėjautos savitumai. Šią tradiciją, kaip jau minėta, labiausiai išreiškė...

Reikia pridurti, kad valstybės kaip lemiamo veiksnio pirmumas buvo būdingas ne tik prancūzų, bet ir anglų, amerikiečių, kai kurių kitų tautų tapatumo formavimuisi. Vidurio Europoje panašaus pobūdžio valstybė buvo prieškarinė Lenkija, vykdžiusi prievartinę gausių tautinių mažumų nutautinimo...

„Vakarietiškoji“ ir „rytietiškoji“ paradigmos Minėtu istoriniu laikotarpiu išryškėjo du skirtingi modernių tautų formavimosi keliai ir atitinkami jų sampratų paradigminiai kontūrai. Vienais atvejais pagrindinis tautą formuojantis veiksnys buvo ir tebėra valstybė, jos įstatymai, norminantys...

Šios idėjos sudarė tautos bei tautiškumo tradicinės sampratos pagrindą. Jos paradigminiai parametrai remiasi požiūriu, kad žmonija „natūraliai“ skaidosi į unikalias kultūrines bendruomenes, vadinamas tautomis, kurios kuria savo istoriją, išgyvena kilimo, smukimo, atsigavimo laikotarpius, kurių...

Pirmiausia prisimintinas šveicaras J. J. Rousseau, jis neigiamai vertino mokslą, menus bei kitus civilizacijos pasiekimus, jiems priešino natūralumą, paprastumą, gamtiškumą, ragino žmones gręžtis į gamtą, joje, o ne kultūroje ieškoti gėrio. Kaip ir romantikai, jis teigė, kad kalba, šeima, tauta...

Tradicinė samprata Tautos, tautiškumo klausimai filosofijoje, kaip ir kituose humanitariniuose bei socialiniuose moksluose Vakarų Europoje, ėmė kilti XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiuje. Tai nereiškia, kad tautos, kaip ypatingi kultūriniai istoriniai dariniai kaip tik šiais amžiais išniro...

Santrauka. Straipsnyje nušviečiama, kaip keitėsi tautos ir tautiškumo sampratos paradigminiai bruožai nuo XVIII a. pab. – XX a. iki mūsų dienų. Vokiečių romantizmo ir klasikinės filosofijos, Apšvietos idėjos padėjo konceptualius, tradicine laikomos tautos sampratos pamatus, pagal kurią tautos...

Some Issues of the Changes in the Humanities Summary. Humanities as well as the other culture areas are facing multiple challenges caused by the processes of globalization, rapid development of the technologies of communication and other changes in social life. Traditional hierarchical links...

Literatūra Andrijauskas, Antanas, „Estetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąveika“ | Antanas Andrijauskas (sud.), Estetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąveika, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008. „Ar valstybė turi mokslo plėtros viziją? Humanitarinių...

Išvados Humanitarinių mokslų kaitai daro reikšmingą poveikį platus elektroninių komunikacijos priemonių taikymas, stumiantis į kultūrinio gyvenimo pakraštį rašomo ir spausdinamo žodžio komunikaciją. Tai keičia daugelį tradicinių požiūrių į meną ir kultūrą, meno paskirties ir kūrybos sampratas. Į...

Savaime aišku, kad visa tai tiesiogiai ir netiesiogiai veikia humanitarinių mokslų būklę ir kaitą, kelia klausimus, kaip ir kiek šie mokslai gali toliau transformuotis turinio ir metodų požiūriais, kartu išlaikydami savo pamatinį savitumą. Šių mokslų kūrėjams jau dabar tenka ir toliau...

Šitokia raida, viena vertus, reiškia neabejotiną kultūros demokratėjimą, kultūra tampa prieinamesnė, ateina, jas sukultūrindama, į tas žmonių gyvenimo sritis, kurioms dar visai neseniai nebuvo taikomi kultūros reikalavimai. Bet kita demokratėjimo pusė yra tai, kad keičiasi kultūros, o ypatingai...