Radiniai

Searching for the Fundamentals of Intercultural Dialogue: Hisamatsu and Heidegger Summary. This article compares the philosophical work of the Japanese philosopher Hoseki Shin’ichi Hisamatsu and that of Martin Heidegger. The article shows that one can find possibilities for fruitful...

Literatūra Clark, Timothy, Martin Heidegger, London: Routledge 2002. Fóti, Véronique M., “Heidegger and The Way of Art: The Empty Origin and Contemporary Abstraction,” Continental Philosophy Review 31 (4), 1998. Fóti, Véronique M., Vision’s Invisibles: Philosophical Explorations, Albany NY...

5. Hisamatsu siekis apibrėžti Beformės savasties idėją dzen vaizduojamajame mene gali būti gretinamas su Heideggerio pastangomis išsilaisvinti iš subjekto-objekto dichotomijos ir iškelti būties klausimo svarbą, nes abi nuostatas pagrindžia niekio idėja, kuri atveria tikrovės suvokimo būdo...

1. Hisamatsu aprašomas dzeno meistro atsiribojimas nuo materialaus objektinio pasaulio ir laisvė nuo prisirišimų slepia tas pačias pamatines nuostatas kaip ir Heideggerio fenomenologinis siekis išlaisvinti individo pasaulio interpretaciją nuo tikrovę deformuojančių iš istorinio-kultūrinio...

Japonijos mąstytojai, savo ruožtu suprasdami, kad vienintelis kelias jų valstybei siekiant prilygti Vakarams – „rasti Vakarų širdyje tai, ką Japonija (ir Azija) turi ikiteoriniame lygmenyje“Algis Mickūnas, Per fenomenologiją į dzenbudizmą, p. 64., tačiau rasta atsvara turi būti esminis dalykas...

Kaip matome gretindami Heideggerio ir dzeno tradicijos tekstus, juose atsiveria paralelės, kurios akivaizdžiai nėra atsitiktinės ar neesminės. Juk jos ne tik padeda geriau atskleisti ir suvokti tekstuose slypinčias prasmes, bet ir sukuria prielaidas plėtoti Vakarų ir Rytų dialogą, nes nurodo į...

Kitoje vietoje filosofas šią pastangą įvardija dar radikaliau. Kūrinyje Kas yra mąstymas? rašydamas apie žydintį medį, jis pabrėžia, kad pirmiausia reikia užšokti ant pagrindo, ant kurio mes iš tikro stovime, ant kurio gyvename ir mirštame. Turime atlikti šį specifinį mąstymo judesį. Šuolis...

Aptardamas Heideggerio pastangas transformuoti Vakarų mąstymą grįžtant prie Vakarų filosofijos ištakų – graikų mąstymo, Tsujimura teigia, kad toks mąstymo pavyzdys ir japonams atveria galimybes atkurti savo kultūrinius pagrindus naujai interpretuojant dzenbudizmo tradiciją, kurią jis apibendrina...

Keldamas uždavinį transformuoti Vakarų mąstymą Heideggeris suproblemina ne tik meno sampratos redukciją, nevaldomo mokslo ir žmogų formuojančios technikos visagalybę, bet ir Vakaruose dominuojančią Das Man būseną, arba neautentišką Dasein, kurią laiko anonimišku beveidės minios gyvenimo būdu...

Pavyzdžiui, aptardamas 1886 m. Van Gogho nutapytą paveikslą Batų pora, Heideggeris pažymi, kad batai nutapyti taip, kad atvertų pasaulį, kuriame buvo naudojami. Sakytume, meno kūrinyje pabrėžtinai išryškinta tai, kad batai ypatingu būdu telkia pasaulio tvarką, nes dalykų esmę pagrindžia...

Būsenos bei Dasein patirties atvirumo aspektas iš naujo atveria ir transcendentalumo sampratą. Heideggerio posūkis Vakarų filosofinio mąstymo tradicijoje susijęs su tuo, kad jis nori artikuliuoti patirties sąlygas, kurios neglūdi subjekte. Vadinasi, ir transcendentalumas čia kitokio pobūdžio...

Būsenos (jausenos, laikysenos) [Befindlichkeit] samprata Heideggerio filosofijoje reiškia, kad nuotaikos [Stimme] ir būsenos [Gestimmtsein] padeda žmogui suvokti pasaulio tvarkąŽr. Martin Heidegger, Sein und Zeit, S. 134.. Ne protas, o būsenos, Heideggerio manymu, teikia pirmapradišką tikrovės...

Hisamatsu aiškinimo metodika atskleidžia ikireflektyvų matmenį, kada per kūrinį atveriamas menininko buvimo pasaulyje būdas, kaip tai, kas sukūrė patį kūrinį. Tokia prieiga atveria prasmingą tyrimo projekciją, kurioje atsiveria ne tik tikrovės objekto, bet ir fono reikšmė. Ji čia iškeliama kaip...

Matome, kad Hisamatsu tyrimas grindžiamas Vakaruose taikomu fenomenologiniu ir hermeneutiniu metodu, bet jam to nepakanka. Siekdamas išreikšti nagrinėjamame kūrinyje glūdinčią gelminę prasmę, iš kurios randasi kūrinio gyvybingumas ir daugiamatiškumas, Hisamatsu pasitelkia dzeno tradiciją, kuri...

Įgydamas tokią laisvę dzeno meistras kartu įgyja ir laisvę susitapatinti su bet kokia kita forma, bet tai daroma sąmoningai, kaip būdas patirti tikrovės gylį ar prigimtį ne tik ją išgyvenant subjektyviame patyrime, bet išreiškiant dzen mene suteikiant estetinę prasmę. Dzeno tradicijos ir...

Kad būtų aiškiau, panagrinėkime pavyzdį iš Hisamatsu knygos Dzen ir vaizduojamieji menai, kur, greta kitų darbų, aptariamas japonų kaligrafijos meistro Hakuin kūrinys. Jame vaizduojamas simbolis muJaponiškas simbolis mu kilęs iš kinietiško wu [無], kuris turi tokias reikšmes kaip „ne“, „nėra“...

Kalbėdamas apie senąjį Rytų Azijos meną, Heideggeris daro prielaidą, kad jame nėra dualistinės vaizdavimo struktūros, o pats atvaizdas yra daugiau kliūtis, kuri pašalinama, kai suvokiama atvaizdo esmė, todėl toks menas nėra simbolinis, o jo vizualumas nurodo kūrimo (arba tiesos atvėrimo)...

Heideggeris daug dėmesio skyrė dzenbudizmui, o ypač jį domino klausimas, kaip įveikti valios dominavimą moderniose Vakarų filosofijoseŽr. Algis Mickūnas, Per fenomenologiją į dzenbudizmą, p. 14.. Jis ne tik domėjosi Japonijos, Kinijos bei Korėjos estetikos ir intelektualiu palikimu, bet ir...

Atsiradęs abipusis Heideggerio ir Japonijos filosofų susidomėjimas yra neatsitiktinis. Šiame darbe aptardamas, kas sieja šiuos, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, geografiškai ir kultūriškai nutolusius mąstytojus, parodysiu, kad vienas reikšmingesnių jų abiejų siekių buvo pastangos sukurti prasmingą...

Santrauka. Straipsnyje lyginamuoju požiūriu nagrinėjami Japonijos filosofo Hoseki Shin’ichi Hisamatsu ir Martino Heideggerio filosofiniai darbai, kuriuose išryškinamos Rytų Azijos ir Vakarų mąstymo tradicijų rezultatyvaus tarpkultūrinio dialogo galimybės. Hisamatsu dzenbudizmo analizė ir...