Radiniai

Some Aspects of the Phenomenon of Philosophy’s Becoming a Practice Summary. This article discusses the phenomenon of philosophy becoming a practice. The article’s starting point is a dual position. On the one hand, this process happens in a certain specific environment which affects subject...

Literatūra Arendt, Hannah, Žmogaus būklė, iš anglų kalbos vertė Aldona Radžvilienė, Arvydas Šliogeris, Vilnius: Margi raštai, 2005. Baudrillard, Jean, Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros, iš prancūzų kalbos vertė Neringa Abrutytė, specialusis redaktorius Viktoras Bachmetjevas, Kaunas: Kitos...

Šios pozicijos ignoravimas lemia tai, kad refleksija, ant kurios pamato statomas filosofijos realizavimo priežastingumas ir tikslai, dėl neįtraukimo į patį refleksijos procesą konspiratyvių tendencijų, kurios yra ir kurios turi įtakos subjekto buvimui, subjekto refleksinės išvados grindžiamos...

Antroji pozicija susijusi su paties subjekto, įpraktinančio filosofiją, mokėjimu atlikti konkrečius įpraktinimo procesui reikalingus veiksmus. Šiuos veiksmus sąlygiškai galima skirstyti į dėmesio išsiugdymą meditacijos būdu, kuris būtinas tiek tikslingai atliekamai analizei, kurios pagrindu...

Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad šios konspiratyvios tendencijos persmelkia beveik visą planetą, tai šiuo atveju jei subjektas sieks optimaliai įpraktinti filosofiją remdamasis vien tik budistinėmis tendencijomis, tai greičiausiai tokio įpraktinimo optimaliomis galimybėmis bus tik tie patys...

Taip pat reikia paminėti ir tai, kad pačioje Tibeto budizmo filosofijos praktikoje šis samatha pozicijos realizavimas nėra šios filosofijos galutinis su praktiškumo realizacija susijęs tikslas. Samatha čia papildo tuštumos fenomeną, išsiugdytą per analitinės meditacijos praktikas, o tuštumos...

Pasiekus ketvirtąją pakopą, t. y. gebėjimą ilgai koncentruotis į objektą, dėmesingumas pereina į antrą planą, ir svarbiausiu tampa aktualizuotas budrumas, kuris ne tik žymi perėjimą į penktąją pakopą, bet ir tai, kad šios savybės padeda penktoje, šeštoje ir septintoje pakopose šalinti su...

Skirtumas tarp trečios ir ketvirtos pakopos yra tas, kad trečioje pakopoje dar būna proto atsitraukimų nuo meditacijos objekto, t. y. meditacijos objektas vis dar dingsta. O štai ketvirtojoje pakopoje objektas iš dėmesio lauko nebedingsta. Šis skirtumas ir yra tas faktorius, kuris skiria trečią...

Apskritai šioje praktikoje yra devynios pakopos, kurių kiekviena viena nuo kitos skiriasi konkrečiais subjekto įgytais gebėjimais. Viskas prasideda nuo to, kad bandoma atsipalaidavus išlaikyti dėmesį į pasirinktą meditacijos objektą. Pradžioje to padaryti nepavyksta, nes dėmesys vis nuo...

Tokiu atveju analitinė tuštumos meditacija, vedanti į automatinių reakcijų diferenciaciją, kylančią dėl neteisingų išorinių fenomenų ir savojo „aš“ supratimų, nėra pajėgi panaikinti subjekto dėmesio blaškymosi, kuris kyla ne iš savojo „aš“ ir išorės fenomenų iliuzinio suvokimo, o iš vidinės...

Šį skirtumą tarp suvokiančiojo fenomenų tuštumą ir nesuvokiančiojo galima pailiustruoti pavyzdžiu: suaugęs žmogus ir vaikas žvelgia į vaivorykštę. Suaugusysis supranta, kad vaivorykštė yra šviesos ir vandens sąveikos rezultatas ir kad šis fenomenas, nors ir atrodo kaip materialus ir turintis...

Analogišku būdu budizme diferencijuojama ir paties subjekto savojo „aš“ samprata. Tinley teigia, kad nors žmogui ir atrodo, jog jo „aš“ egzistuoja nepriklausomai ir turi savarankišką buvimą, tačiau iš tiesų žmogaus „aš“ yra priklausomas nuo proto ir kūno, kaip kad vanduo yra priklausomas nuo...

Šis analizės būdas grįstas samprata, kad kai viena iš juslių, pavyzdžiui, regos organas, priima atspindį vieno ar kito objekto, tai šiuo pirmu pažinimo metu neegzistuoja jokie objekto įvertinimai: „geras“, „blogas“, „gražus“, „negražus“ ir t. t., yra tiesiog atspindys be jokios interpretacijos...

Tačiau nepaisant šio neatsižvelgimo į „slaptąją išorę“, budizmo filosofija aktuali ir XXI a. atliekamam filosofijos įpraktinimo aktui atverdama tai, kas susiję su automatinių reakcijų neutralizavimu, kas savo ruožtu yra viena iš būtinų įpraktinimo akto sudedamųjų dalių siekiant optimalaus...

Dėl šių konspiratyvių tendencijų atvėrimo, kurių suvokimas yra beveik būtinas optimaliam filosofijos įpraktinimo sukoordinavimui su tikrove ir iš to kylančiam paties įpraktinimo rezultatyvumui, kritinę teoriją galima laikyti viena iš sudedamųjų integruoto filosofijos įpraktinimo modelio dalių, į...

Kitaip sakant, beprotybė ir anomalija buvo sutapatinta su tomis intencijomis, kurios veda anapus institucijų suformuotų ribų: subjekto veržimasis iš neautonomiškumo yra tolygus beprotybei, pakrikimui, nenormalumui ir kitokioms būklės interpretacijoms, kurios prisideda prie to paties subjekto...

Taip sistema stabdo individo galimybes atpažinti represyvias jėgasŽr. ten pat, c. 38. ir pati reiškiasi kaip tokia, kuri „pripažįsta tik savo sąlygas ir ignoruoja alternatyvius kolektyvinius ar individualius planus“Jean Baudrillard, Vartotojų visuomenė: mitai ir struktūros, p. 91.. Vadinasi, jei...

Tokioje situacijoje praxis ir kitos filosofijos praktiškumo algoritmikos tampa nebeįmanomos, nes pakertama pati šių galimybių šaknis, t. y. savarankiškas mąstymas, kuris iš autonominės pozicijos „aš taip darau, nes aš manau, kad“ yra virtęs pseudoautonomine pozicija, kai subjektas, nors ir mano...

Tokiu atveju sistemos vaidmuo čia įgauna dvejopą funkciją. Viena vertus, ji formuoja žmogų kaip socialinę būtybę, o tai galima interpretuoti kaip pozityvų momentą, tačiau kita vertus, ji pasireiškia priešingu šiam pozityvumui rezultatu, t. y. socializuoja jį tik tiek, kiek jai pačiai to reikia...

Marcuse teigia, kad šiuos poreikius, kuriuos jis pavadina tikraisiais ir netikraisiais, galima atskirti. Anot jo, „netikrieji yra tie, kurie individui įperšami tam tikrais ypatingais socialiniais interesais individo slopinimo proceso metu: tai poreikiai, kurie įtvirtina sunkų darbą, agresyvumą...