Radiniai

Catholicism: Concept and Role in the Ideology of Young Catholic Movement Summary. In the 4th decade of the twentieth century a number of talented young Catholic intellectuals (Pranas Dielininkaitis, Ignas Skrupskelis, Juozas Ambrazevičius (J. Brazaitis), Antanas Maceina and many others) joined...

Literatūra Ambrazevičius, Juozas, „Pranas Dielininkaitis visuomeniniame darbe“ | Pranas Dielininkaitis, Mokyklos laisvė ir valstybė, Šiauliai: Saulės delta. Brizgys, Vincentas, „Šventasis Tėvas Pijus XI ir Katalikų akcija“ | Pijus XI: aktualieji katalikų gyvenimo ir pasaulėžiūros klausimai pagal...

Išvados 1. Atsižvelgiant į katalikybės pobūdį apibrėžiančio ekskliuzyvumo principo intensyvumo laipsnį, skirtini du katalikybės modusai – tradicinė ir atviroji katalikybė. XX a. teologijos pokyčiams apibūdinti vartotinos ekskliuzyvizmo (jį atitinka tradicinė katalikybė), inkliuzyvizmo bei...

Galima pažymėti, kad katalikų ir komunistų ideologiniam suartėjimui būta filosofinių prielaidų. Toks komunizmas, su kuriuo turėjo reikalų jaunieji katalikai, – marksistinis komunizmas, kaip ir tradicinė katalikybė, yra uždaras, dogmatizuotas mokymas, besiremiantis ekskliuzyvistine...

Jaunųjų katalikų tautinė programa apėmė ir socialinį aspektą. Deklaracijoje „Į organiškosios valstybės kūrybą“ akcentuojama asmens teisė apsispręsti, jo pasaulėžiūrinė laisvė. Tačiau, deklaruodami asmens laisvės prioritetą, jaunieji katalikai kartu buvo pasiryžę eiti individo (asmens) teisių...

Taigi Maceinos pasaulėžiūroje katalikybė ir tautiškumas ištirpsta vienas kitame, susilieja, į pirmą planą regimai iškylant tautiškumui. Tauta tiesiogine to žodžio prasme sakralizuojama. Kultūrininko darbas virsta savotiškomis šv. Mišiomis (liturgija). Tautiškumas tampa svarbiausia asmens...

Katalikybė, ir toliau formuodama jaunųjų katalikų ontologinius ir eschatologinius įsitikinimus, iš tikrųjų tapo jų tautinės orientacijos garantu ir tautiškumo moraliniu idealu„Santykiuose su religija tautybė esti pakilninama, iškeliama iš grynai prigimtųjų sferų; jai esti nurodomas...

Katalikybės vaidmuo JKS ideologijoje Kadangi jaunųjų katalikų katalikybės sampratoje transcendentiniai tikslai nelaikyti kasdieninio dėmesio objektu, jų realiai siekiami tikslai, žvelgiant iš tradicinės katalikybės doktrinos taško, buvo šiapusiniai – tautiniai, kultūriniai, socialiniai, t. y...

Jaunųjų katalikų propaguojama pilnutinė katalikybė priešinama siaurajai – ekskliuzyvineiKun. S. Yla: „Daugiau, negu aišku, kad katalikybė ir ekskliuzyvizmas – tai du nesuderinami dalykai. Niekas taip neprieštarauja katalikybės esmei, kaip ekskliuzyvizmas“ (Juozas Daulius, „Dėl siaurosios ir...

Jaunųjų katalikų pasaulėžiūrą charakterizuoja taip pat priešprieša materialistinei pasaulėžiūrai. Angažuotasi idealizmui, dvasiniam faktoriui ir atmetamas materializmas kaip jų ideologinių priešininkų filosofiškai ir gamtamoksliškai nusakyta materijos ir jos reiškinių samprata bei atitinkamas...

Jaunieji katalikai buvo įsitikinę kuriantys naują krikščionybę, naują kultūrą, naują civilizaciją, kurioje bus suvienytas tikėjimas ir protas, religija ir mokslasŽr. Pranas Gaidamavičius, „Naujoji krikščionybė“, p. 467–472.. Vienas svarbiausių JKS ideologų A. Maceina entuziastingai skelbė...

KA darė galimą Bažnyčios doktrinos pokyčiai. Būtent XX a. pirmoje pusėje imti populiarinti tokie mokymo aspektai, kurie anksčiau nebuvo iškelti į dienos šviesą: mistinio Kristaus kūno, visuotinės kunigystės idėja, naujai pažvelgta į pasauliečių vietą BažnyčiojeŽr. Handbuch der Kirchengeschichte...

JKS katalikybės sampratos ypatumai Jaunieji katalikai priklausė katalikų elitui, besivadovavusiam Katalikų akcijos (KA) doktrina, savo išbaigtą formą įgavusiai valdant Pijui XI. Be įvairių XX a. pirmos pusės pasaulėžiūrinių veiksnių, tokių kaip neotomizmas, katalikiškasis modernizmas, „naujoji...

Katalikybės nevienalytiškumas pripažįstamas ir teologijoje bei istoriografijoje. Skiriama priklausomybė Bažnyčiai kūnu ir siela, regimoji ir neregimoji Bažnyčia, katalikybės nevienalytiškumas ryškus istorinėje plotmėjeŽymus XX a. pradžios katalikiškojo modernizmo tyrinėtojas Thomas Loome...

Atviroji ir tradicinė katalikybė kaip du idealūs katalikybės būviai (idealieji tipai, anot Maxo Weberio) ar priešingi poliai tėra dviejų psichologinių nuostatų – atvirumo ir uždarumo – išraiška. Savo grynu (idealiu) pavidalu abu jie neįmanomi: tradicinė katalikybė dėl to, kad besąlygiškas...

Pamatinis visoms krikščioniškoms bendrijoms yra Jėzaus asmuo ar – pripažįstant jo sampratos įvairovę – Jėzaus vaizdinys. Nors Jėzaus, jo įkurtos bendruomenės ir jos vietos išganymo istorijoje sampratos buvo įvairios, Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas, kuriuo Jėzus buvo apibrėžtas...

Katalikybės sampratos kaita Sąvoka „katalikybė“ gali būti suvokiama visuotinumo ir/arba tikratikystės prasme. Istorijos tėkmėje ją vartojo įvairią krikščionybės sampratą turėję jos išpažinėjai savo bendrijoms apibūdinti, tačiau, kadangi ypatingas pretenzijas į tikratikystę ir visuotinumą reiškė...

Jauniesiems katalikams skirta istoriografija gausi. Nemažo dėmesio sulaukė jaunųjų katalikų (ypač Antano Maceinos) filosofinis paveldas. Gana neblogai atskleisti tautiniai ir socialiniai JKS katalikybės sampratos padariniai, tačiau nepakankamai ištyrinėtos jos teologinės prielaidos. Kai kada jie...

Įvadas Šio straipsnio objektas – jaunųjų katalikų sąjūdžio (JKS) katalikybės samprata. JKS atsiradimą labai paveikė politinio ir pasaulėžiūrinio klimato kaita Europoje XX a. ketvirtojo dešimtmečio pirmoje pusėje (autoritarizmo stiprėjimas) bei sąlygiška tautininkų režimo pergalė kovoje su KA...

Santrauka. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje į Lietuvos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą įsiliejo visa eilė talentingų jaunų katalikų intelektualų (Pranas Dielininkaitis, Ignas Skrupskelis, Juozas Ambrazevičius (J. Brazaitis), Antanas Maceina ir daugelis kitų). Jų siekius ir ideologinius...