Radiniai

Desire of Vytautas the Great Museum Summary. By applying concepts of psychoanalysis to the research of architecture, this article delves into the uncanny of the Vytautas the Great museum in Kaunas. Both architecture of the museum as well as its mediated images and narratives are constructs of...

Literatūra 1922 gegužės 6 d. Steigiamosios komisijos išdirbti konkretų sumanymą dėl Karo muziejaus rūmų vietos, stiliaus vidinės konstrukcijos posėdžio protokolas, LCVA, f. 1764, ap. 1, b. 51. Colomina, Beatriz, Privacy and Publicity: Modern Architecture as Mass Media, Cambridge, Massachussets...

Apibendrinimai Subjektyvumo teorinių prieigų naudojimas tyrimui leido permąstyti Vytauto Didžiojo muziejų kaip reprezentacijos aparatą. Tyrimo metu objekto esmingumą įkūnijanti muziejaus architektūra atsiskleidė kaip fragmentiško, savęs ieškančio subjekto vaizdų erdvinė struktūra, išskaidanti jų...

Abiem vaizdinių grupėms atstovaujantys artefaktai, poliarizuodami nacionalinės valstybės idėją, taip pat ženklina esminių žmogaus instinktų kulminacijas: karo, agresijos ir meilės, kūrybos, laisvės. Vis dėlto šie kulminaciniai vaizdai muziejaus erdvėje sudaro skirtumais grįstas nestabilias...

Gynyba muziejiniais eksponatais nuo nereprezentuoto architektūros objekto organizuojama didžiuosius nacionalinius pasakojimus sutelkiant į Vytauto Didžiojo statulą, įkomponuotą kapelos gale, ir Laisvės statulą, įkomponuotą dešiniajame Karo muziejaus centrinės salės gale. Šios dvi statulos...

7 il. Vytauto Didžiojo muziejaus planas su išskirta centrine interjero zona. Vytauto kapelos patalpa pažymėta taškais, o Didžiosios Karo muziejaus salė brūkšniais. V - Vytauto Didžiojo statulos vieta, L – Laisvės statulos kopijos vieta. Pagal Audriaus Novicko sumanymą atliko Kipras Dubauskas

6 il. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiosios salės dalis. 1937 m. Fotografas J. Timukas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė, N – 617

5 il. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Vytauto Didžiojo kapela. 1939 m. Fotografas J. Timukas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė, N – 1028

Vytauto kapelos ir didžiosios salės erdvinio ir programinio santykio konfliktiškumas lemia centrinės muziejaus erdvės fragmentavimąsi į tris lokalias interjero zonas, kurias sudaro priešingi didžiosios salės galai ir Vytauto kapela. Kiekviena zona veikia kaip savarankiškas vaizdo fokusavimo...

Muziejaus projekto autoriai nesiekė išsaugoti centrinės muziejaus erdvės vientisumo, išlaikyti jos pirminę formą. Atvirkščiai, tarsi vengdami kokių nors nuorodų į tuštumą, centrinę erdvę jie suskaidė simetriškai pagrindinei pastato ašiai įterpdami du vidinius kiemus – taip pat tuštumos...

3 il. Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys Kriščiukaitis, Antanas Jokimas. Vytauto Didžiojo vardo muziejaus Kaune projektas. 1931. IV brėžinio lapas. Pjūviai A-A, B-B. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ČDM FDS G-159303/4

2 il. Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys Kriščiukaitis, Antanas Jokimas. Vytauto Didžiojo vardo muziejaus Kaune projektas. 1931. II brėžinio lapas. Pirmo aukšto planas. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, ČDM FDS G-159303/2

Pasak Dan Resse, „pastato plano ir jo erdvių struktūravimu naudojant tinklinio skaidymo principą Apšvietos epochoje buvo siekiama įgyvendinti socialinę kontrolę, o fasado modeliavimu charakterizuoti architektūrą ir taip užtikrinti trokštamą jos moralumą“Dan Reese, The Programmes of Architecture...

1 il. Altes muziejaus Berlyne pirmojo aukšto planas, 1830. Brėžinio autorius Friedrich Alexander Thiele. Šaltinis – wikimedia commons. Archetipiškumo požymių apstu ir Vytauto Didžiojo muziejaus plane, todėl manytina, kad jo struktūra yra ne tiek konkreti ir lokali, kiek universaliai abstrakti...

Brėžiniai šio tyrimo atveju dokumentuoja tai, kad Vytauto Didžiojo muziejaus pastato planas – taisyklingo stačiakampio formos, su rizalitus žyminčiais išsikišimais figūros kampuose ir abiejų pagrindinių fasadų centre. Tokie taisyklingos geometrinės formos plėtiniai yra nežymūs, tačiau atpažinti...

Tai, kas regima žvelgiant į tuščias fasadų plokštumas, yra vaizdo galimybė, o ne jo išsipildymas. Lorensas Holmas teigia, kad šis vaizdo nepakankamumas, pasireiškiantis kaip tuštuma, yra esminė sąlyga tam, kad architektūra taptų „geismo vieta ar struktūruotų geismą“Lorens Holm, Brunelleschi...

Raiškos priemonių ribojimas muziejaus fasaduose yra ne tik dar vienas būdas maskuoti simuliakrinį pastato pobūdį, bet ir teigti modernaus pastato interjero paslaptingumą. Toks fasado vaizdas patvirtina Adolfo Looso įsitikinimą, kad modernus pastatas, kaip ir emancipuotas, intelektualus žmogus...

Žiniasklaidos priemonėmis kuriami komunikuojančio, skaidraus muziejaus vaizdai kūrė kontrastą įspūdžiui, patiriamam žvelgiant į rūstokus, aklinokus paties muziejaus pastato fasadus. Neatitikimą tarp skirtingomis medijomis sukonstruotų pranešimų apie muziejaus tapatumą lengviausia paaiškinti tuo...

Modernizmo architektūros tapatumo taip pat tenka ieškoti ne joje pačioje, bet nuo renesanso epochos plėtojamose jo komunikavimo technikose ir pavidaluose. Pasak Colominos, XX a. šios diskurso konstravimo priemonės buvo naudojamos pasakojant tiek apie moderniai architektūrai būdingą atvirumą...

Muziejų muziejaus kūrimas Kaune XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiais buvo neatsiejamas nuo konkrečių Karo ir Kultūros muziejų vizijų ir jų įgyvendinimo taktikų medijavimo to meto masinio komunikavimo priemonėse. Tarpukario Lietuvos laikraščiuose, žurnaluose buvo plačiai nušviečiama ne tik...