Prigludęs prie Jėzaus Juozapas iš Arimatėjos su čalma ant galvos, žilais ūsais ir barzda skausmingai žvelgia į Viešpaties veidą. O greta Juozapo stovintis, balkšvais apdarais vilkintis Jonas, pasisukęs į Nikodemo pusę, tarsi anam atsako į klausimą; už Nikodemo, dešinėje pusėje rankas sunėrusi klūpi Marija Magdalietė. Visus čia susirinkusius veikėjus suvienija tyla, nepaisant klausiamo Nikodemo žvilgsnio… Tarsi iš amžinybės akimirkai išniręs ir užfiksuotas vaizdas… Visi įvykio dalyviai nuščiuvę.

Taigi glaustai apibendrinkime šio tyrimo rezultatus. Viena vertus, išnagrinėtas objektas Lietuvos bažnytinėje dailėje yra išskirtinis savita struktūra ir retumu. Kita vertus, nereglamentuotas Via Crucis freskų ciklas į Šventojo Kryžiaus bažnyčios daugiasluoksnę idėjinę programą natūraliai įsilieja ir dėl didžiojo altoriaus Nukryžiavimo kompozicijos, į šį kelią įjungtos kaip atskira, pati svarbiausia stotis. Šis XVII a. pab. sukurtas Kryžiaus kelio stočių ciklas, netgi nepaisant nemažų medžiaginių praradimų, dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra vienas vertingiausių ikonografiniu ir meniniu požiūriais. Be to, šiame cikle akivaizdus daugiaaspektis Pažaislio kamaldulių vienuolyno baroko monumentaliosios dailės poveikis. Juolab Šventojo Kryžiaus bažnyčios Via Crucis ciklo freskas privalu kuo skubiau restauruoti.

Literatūra

• 1700 m. balandžio 24 d. Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčios vizitacija, BNW (Biblioteka Narodowa w Warszawe).
• 1716 m. balandžio 10 d. Šv. Kryžiaus bažnyčios vizitacija.
• Giniūnienė, Asta, Kryžiaus kelias Žemaičių vyskupijoje XVIII a. II pusėje–XX a. pradžioje, daktaro disertacija, Vilnius, 2010.
• Kopeć, Jerzy Józef, Droga Kryźowa: dzieje naboźeństwa i antologia wspòlczesnych tekstow, Poznań, 1985.
• Naujasis testamentas, Salzburg, 1989.
• Šinkūnaitė, Laima, „Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia“, Artuma, 2001.
• Šinkūnaitė, Laima, Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia, Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios parapija, 2006.
• Šinkūnaitė, Laima, XVII a. Lietuvos portretas: kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis, Vilnius, 2000.

The Church of The Holy Cross in Kaunas: The Unregulated Frescoes Cycle of the Via Crucis

Summary. Pastor Kazimieras Žodkevičius consecrated the foundation stone of Kaunas Holy Cross church in 23 July 1685, and bishop of Vilnius Kazimieras Bžostauskas consecrated the almost completed construction of the temple in 27 July 1700. In this church an unregulated frescoes cycle of the Via Crucis was created at the end of the 17th c. This Way of the Cross consists of seventeen images and the sculpture of the Crucifix. In Lithuanian sacral art only one cycle of the Via Crucis is of this kind. In this article the frescoes are analyzed comprehensively for the first time, recognizing the picture narratives and analyzing the iconography and artistic expression as far as possible (The frescoes are in poor condition, not restored.). The aim of this article is to reveal the iconology of Jesus Christ‘s Way of Sorrows that is depicted in frescoes cycle and to reveal the theological meaning. That is why the main focus is on the original images. In addition, the former interior equipment, i. e. the 17th c. altar ensemble, is very important for this research. The current equipment is discussed only in so far as relates to the unsuccessful 19th c. interior conversion. Also, the surviving frescoes are analyzed in the context of the Via Crucis devotion. A portion of the illustrations are published for the first time.

Keywords: iconography, Way of the Cross, fresco, Church of The Holy Cross in Kaunas.