Straipsnis Pasėlių produktyvumo dėsnis teoriniam-abstrahuotam agrofitocenozės vertinimui vietoj tradicinio empirinio

2 lentelė. Žemės ūkio augalų derliaus priklausomybė nuo piktžolių masės pagal Lietuvoje atliktų bandymų duomenis / Table 2. Dependence of the cultural plants yield on the mass of weeds by Lithuanian research results
Tirtas pasėlis
Cultural plant
Piktžolių šalinimo būdas
Means of weed control
Regresinė priklausomybės lygtis
Equation of regression
Koreliacijos koeficientas
Coefficient of correlation
Tyrimų autoriai, kurių duomenys panaudoti skaičiavimams
Reference
Bulvės
Potatoes
Akėjimas
Harrowing
Y = 238,0−0,109xR = −0,992; t = 15,8J. Mikalajūnas, 1967
Miežiai
Barley
Akėjimas
Harrowing
Y = 41,83−00,077xR = −0,954; t = 4,5V. Gudynas, 1973
Kviečiai
Wheat
Veislių lyginimas
Diverse species
Y = 44,83−0,139xR = −0,963; t = 6,2J. Petrulis, 1982
Žieminiai rugiai
Winter rye
Pūdymo dirbimas
Fallow tillage
Y = 27,1−0,0631xR = −0,991; t = 9,9A. Stancevičius, St. Švagždys, 1972
Miežiai
Barley
Ražienų dirbimas
Stubble tillage
Y = 30,56−0,0599xR = −0,950; t = 8,07A. Stancevičius, J. Arvasas, J. Petrulis, 1973
Miežiai
Barley
Ražienų dirbimas
Stubble tillage
Y = 24,12−0,208xR = −0,881; t = 4,17P. Kadziauskas, S. Blažienė, 1977
Lubinai
Lupin
Ražienų dirbimas
Stubble tillage
Y = 11,58−0,0677xR = −0,882; t = 4,18P. Kadziauskas, S. Blažienė, 1977
Cukriniai runkeliai
Sugar beetroot
Herbicidų mišiniai
Herbicide
Y = 59,177−0,066xR = −0,891; t = 4,71I. Deveikytė, V. Seibutis, 2009
Miežiai
Barley
Ražienų dirbimas
Stubble tillage
Y = 35,29−0,0094xR = −0,938; t = 3,8A. Tindžiulis, V. Baniūnas ir kt., 1974
Miežiai
Barley
Tręšimo būdas
Means of fertilization
Y = 51,2 = −0,47xR = −0,96; t = 4,9V. Kučinskas, 1979
Kvietrugiai
Triticale
Sėjos laikas
Sowing time
Y = 6,46−0,0066xR = 0,692; t = 1,74S. Maikštėnienė ir kt., 2008
Cukriniai runkeliai
Sugar beetroot
Ravėjimas
Weeding
Y = 385,5−0,236xR = −0,902; t = 4,17V. Čaikauskas, 1971
Ganykla
Pasture
Herbicidai
Herbicide
-R = −0,92; t = 5,6A. Rapkevičienė, 1970
Linai
Flax
Priešsėliai
Predecessor
Y = 45,7−0,0613xR = −0,784; t = 2,2P. Gudelis, 1967
Žirniai
Peas
Herbicidai
Herbicide
Y = 110−0,0256xR = −0,967; t = 8,5N. Kviklienė, 1972
Pievos
Meadow
Herbicidai
Herbicide
-R = −0,990; t = 2,3O. Kazlauskienė, 1970
Lubinai
Lupine
Žemės dirbimas
Soil tillage
Y = 285,4−4,775xR = −0,930; t = 4,41A. Nedzinskas, J. Lazauskas, 1975
 
3 lentelė. Žemės ūkio augalų derliaus priklausomybė nuo piktžolių masės (apskaičiuota pagal įvairiose pasaulio šalyse paskelbtus tyrimų duomenis) / Table 3. Dependence of the cultural plants yield on the mass of weeds, calculated by research results taken in various countries of the world
Šalis
Country
Tirtas pasėlis
Cultural plant
Tiesinės priklauso-mybės lygtis
Equation of regression
Koreliacijos koeficientas
Coefficient of
correlation
Tyrimų autoriai, kurių duomenys panaudoti skaičiavimams
Reference
Australija
Australia
Lubinai
Lupin
Y = 1,554−0,000xR = −0,786; t = 0,756M. Collins, J. Roce, 2002
Indija
India
Ryžiai
Rice
Y = 13 357−2,074xR = −0,970; t = 6,24H. Harmohinder, S. Dhamanu, 2002
Indija
India
Sorgas
Sorghum
Y = 6 894,5−6,914xR = −0,920; t = 4,51Q. A. Upadhyay, A. Khan, H. D. Hdawate, 1979
Indonezija
Indonesia
Ryžiai
Rice
Y = 2 550,3−0,493xR = −0,544; t = 1,02M. Sundaru, A. Sudiman, A. Prayoto, 1979
JAV
USA
Kukurūzai
Maize
Y = 8 216,4−0,099xR = −0,973; t = 0,48E. L. Knake, F. W. Slife, 1962
JAV
USA
Soja
Soy
Y = 4 159,0−0,877xR = −0,988; t = 14,4E. L. Knake, F. W. Slife, 1962
JAV
USA
Kukurūzai
Maize
Y = 13 869,2− 0,854xR = −0,961; t = 0,97E. L. Knake, F. W. Slife, 1969
JAV
USA
Soja
Soy
Y = 3 959,9−0,379xR = −0,994; t = 18,5E. L. Knake, F. W. Slife, 1969
Baltarusija
Belarus
Linai (šiaudeliai)
Flax straw
Y = 46,45−0,088xR = −0,962; t = 212,4A. Andreev, P. Lazauskas, 1978
Baltarusija
Belarus
Linai (sėmenys)
Flax (linseed)
Y = 8,32−0,0146xR = −0,931; t = 142,4A. Andreev, P. Lazauskas, 1978
Rusija
Russia
Linai (masė)
Flax mass
Y = 36−1,14xR= −0,983; t = 9,35A. V. I. Kozlova, 1930
Baltarusija
Belarus
Avižos
Oat
Y = 32,87−0,004x
Y
= 45,29−0,004x
Y
= 39,21−0,005x
R2 = −0,974
R2 = −0,914
R2 = −0,874
S. Soroka, L. Soroka, 1996
Estija
Estonia
Eraičinas
Fescue
Y = 254−3,0xR = −0,940; t = 6,3M. C. Levin, L. Oyaveski, 1961
Indija
India
Soja
Soy
Y = 19,727−0,931xR = −0,827; t = 2,65N. T. Yaduraju, K. N. Ahuja, 1996
Olandija
Holland
Ryžiai
Rice
-R = −0,956
R = −0,959
R = −0,947
T. L. Pons, 1979
Rusija
Russia
Kukurūzai
Maize
Y = 248,9−0,302xR = −0,749; t = 4,52L. D. Maksimenko, 1972
Rusija
Russia
Kopūstai
Cabbage
Y = 612,68−306xR = −0,932; t = 19,9N. N. Khoroshikh, 1972
Rusija
Russia
Cukriniai runkeliai
Sugar beetroot
Y = 246,5−0,0946xR = −0,881; t = 5,6G. Gruzdev, R. Slavcev, 1968
Tadžikistanas
Tadzhikistan
Medvilnė
Cotton
Y = 45,89−0,126xR = −0,985; t = 8,5J. Tukhtaev, 1971
Ukraina
Ukraine
Kviečiai
Wheat
Y = 3014,6−3,524xR = −0,964; t = 10,4I. N. Shevelev, 1935
Ukraina
Ukraine
Kukurūzai
Maize
Y = 36,05−0,076xR = −0,973; t = 8,5N. E. Vorobyov, 1964
 

Išsamiai įvertinus gausius įvairių autorių skelbtus tyrimus, apimančius 80 metų laikotarpį bei pasaulinio masto dirvožemių įvairovę, didelį kultūrinių augalų rūšių skaičių ir labai įvairias piktžolių bendrijas bei skirtingas piktžolių kontrolės priemones, paaiškėjo, kad daugeliu atvejų buvo nustatyta tokia pat neigiama derliaus priklausomybė nuo pasėlio piktžolių masės, kaip ir mūsų atliktuose bandymuose. Galima pagrįstai teigti, kad kultūrinių augalų derliaus priklausomybė nuo piktžolių masės yra universalus, analogišku būdu visame pasaulyje pasireiškiantis reiškinys. Visur jo esmė yra konkurencija dėl dirvožemyje esančių augalų maisto medžiagų: azoto (NO3 ir NH4), fosforo (P2O5) bei kalio (K2O).

Išvados

Straipsnyje apibendrinti pusės šimtmečio straipsnio autoriaus atliktų tyrimų rezultatai, kurie iš esmės sutampa su įvairių pasaulio šalių mokslininkų publikuotais tyrimų duomenimis, remtasi agrofitocenologų teiginiais, kad tradiciniai žemės ūkio augalų pasėliai yra dirbtinos aukštesniųjų augalų bendrijos (agrofitocenozės), sudarytos iš kultūrinių augalų ir piktžolių, kurioms yra būdingos natūralių aukštesniųjų augalų bendrijų savybės, konkurencija dėl aplinkos veiksnių, alelopatija ir kt.

Kaip žinoma, visi agrofitocenozės augalai yra kilę iš tų pačių natūralių aukštesniųjų augalų karalijų, minta tomis pačiomis augalų maisto medžiagomis ir dirvožemio drėgme, naudoja tą pačią saulės radiaciją bei šilumą ir pagaliau vykdo beveik vienodą fotosintezę. Esant vienodoms aplinkos sąlygoms kultūrinių augalų produktyvumas turėtų būti atvirkščiai proporcingas pasėlio piktžolių masei. Tiriant šis teiginys pasitvirtino praktiškai.

 

Taikant įvairias agrotechnines priemones ir mažėjant piktžolių masei pasėlyje – bendrijoje, kai jos šalinamos ar stelbiamos agrotechninėmis, mechaninėmis, cheminėmis, terminėmis ar kitomis priemonėmis ir tuo nepabloginamos kultūrinių augalų augimo sąlygos bei nepažeidžiami patys kultūriniai augalai, kultūrinių augalų derlius didėja. Priešingai – didėjant piktžolių masei pasėlyje derlius mažėja. Tai būtinas ir dėsningas reiškinys.

Atvirkščiai proporcinga žemės ūkio augalų derliaus priklausomybė nuo piktžolių masės, pasireiškianti tipinguose pasėliuose – agrofitocenozėje esant vienodoms aplinkos sąlygoms yra visuotinėji dėsningai, vienodu būdu reiškiasi įvairių rūšių žemės ūkio augalų pasėliuose, auginant vegetaciniuose induose, bandymų laukeliuose ir ištisuose gamybiniuose pasėliuose bei nepriklauso nuo vietovės klimatinių ir meteorologinių sąlygų, dirvožemių tipo, kultūrinių augalų rūšies. Vienodai dėsningai pasireiškia ASU bandymų stotyje – Dotnuvoje, Joniškėlyje, Vokėje, Elmininkuose (2 lentelė). Tokiu pat būdu dėsningai reiškiasi ir skirtinguose žemynuose – Europoje, Azijoje, Australijoje bei Amerikoje (3 lentelė).

Natūralu, kad atvirkščiai proporcinga žemės ūkio kultūrų derliaus priklausomybė nuo piktžolių masės kartojasi bėgant laikui. Jos pasireiškimas nustatytas prieš 80 metų vykdytuose bandymuose Žr. V. Kozlova, «Urozhay nekotorykh kulturnykh rasteniy i cornyakov v chistykh i smeshannykh posevakh», 1930; I. N. Shevelev, «Zasorennost poley Ukrainny i agrotekhnicheskie mery borby c ney», 1935. (3 lentelė), taip pat ji kartojasi ir pastaraisiais metais Žr. Stanislava Maikštėnienė, Aleksandras Velykis, Aušra Arlauskienė, Irena Krištaponytė, Antanas Satkus, Tausojamoji žemdirbystė našiuose dirvožemiuose, 2008; Irena Deveikytė, Birutė Petkevičienė, Juozas Kaunas, Cukriniai runkeliai: agrobiologija, tyrimai, technologijos, 2009. (2 lentelė).

 

Aptartoji žemės ūkio augalų derliaus priklausomybė nuo piktžolių masės gali būti nesudėtingai patikrinama pasitelkus bet kurio pasaulio mokslininko bandymų duomenis, kuriuose esant vienodoms augalų augimo sąlygoms ir nepažeidžiant kultūrinių augalų bei nepabloginant jų augimo sąlygų, bet kokiu būdu šalinant ar stelbiant piktžoles, keičiasi bendrijos piktžolių masė. Aptariamąją priklausomybę taip pat galima patikrinti tiriant bendriausiais požymiais vienodą, vientisą ūkinį pasėlį ir kruopščiai imant jame ne mažiau kaip 50 piktžolių ir kultūrinių augalų masės ėminių 0,1 m–2 atsitiktinėse aikštelėse, įvairuojančio piktžolėtumo pasėlio vietose.

Remiantis pateiktais duomenimis, liudijančiais, kad atvirkštinė neigiama kultūrinių augalų derliaus priklausomybė nuo piktžolių masės pasėlyje – agrofitocenozėje yra būtina, dėsninga, visuotinė, pasikartojanti ir patikrinama, ją galima pavadinti žemės ūkio augalų pasėlių – agrofitocenozės produktyvumo dėsniu ir aprašyti taip: žemės ūkio augalų pasėlio kultūrinių augalų ir piktžolių bendrijos – agrofitocenozės produktyvumas, išreikštas bendra kultūrinių augalų ir piktžolių mase ploto vienete esant vienodoms augalų vegetavimo sąlygoms yra santykinai pastovaus dydžio. Mažėjant pasėlio piktžolių masei dėsningai didėja kultūrinių augalų derlius, o padidėjus pasėlio piktžolėtumui, atvirkščiai proporcingai mažėja derlius. Bendriausia forma pasėlių produktyvumo dėsnis gali būti užrašomas atvirkštinės tiesinės regresijos lygtimi: A = Y + Xb; čia: A – galimas didžiausias visos kultūrinių augalų bendrijos produktyvumas; Y – kultūrinių augalų derlius esamo piktžolėtumo sąlygomis; X – pasėlio piktžolėtumas masės vienetais; b – derliaus depresijos koeficientas, rodantis, kiek pasikeis kultūrinių augalų derlius, pakitus piktžolių masei pasėlyje vienu vienetu.

 

Pasėlių produktyvumo dėsnis, kaip ir bet kuris mokslinis dėsnis, yra teorinis. Skaičiavimai, atlikti pagal anksčiau aprašytą lygtį, yra bendro pobūdžio ir su konkrečiais tyrimų duomenimis sutampa tik aptartų sąlygų ir tikslumo ribose.

Pasėlių produktyvumo dėsnis netaikytinas, kai lyginami pasėliai (variantai) skiriasi daugiau nei vienu skirtumu: augę skirtingo tipo, drėgnumo bei tręštumo dirvožemiuose; kai herbicidais ar kitomis priemonėmis šalinant piktžoles pažeidžiami kultūriniai augalai; kai jie stelbiami ar kitaip trukdo kultūrinių augalų augimui ir derėjimui; auga po skirtingų priešsėlių.

Originalaus pasėlių – agrofitocenozės produktyvumo dėsnio taikymas žemdirbystės disciplinoje pakeis joje naudojamą primityvų empirinį, patyrimu grįstą pažinimo metodą į abstrahuotą mokslinį ir pavers žemdirbystę klasikiniu mokslu. Kaip bet kuri mokslinio pažinimo pažanga, taip ir pasėlių – agrofitocenozės produktyvumo dėsnio taikymas taps rimtu pažangos svertu plėtojant žemdirbystės mokslo pažinimą ir tobulinant praktiką. Projektuojant žemės ūkio augalų technologijas teks remtis taikomąja fitocenologija – agrofitocenologija, tyrimams plačiau naudoti pripažintus geobotaninius tyrimų metodus. Pagrindinį dėmesį sutelkiant ne vien į derlių, kaip dažniausiai daroma iki šiol, o į visos lauko augalų bendrijos – agrofitocenozės produktyvumą. Tad ir paties senojo žemdirbystės disciplinos bei „mokslo“ šakos pavadinimo gali tekti atsisakyti, vietoj jo reikėtų naudoti „taikomosios agrofitocenologijos“, „agrofitocenologijos“ ar panašų pavadinimą, tiksliau nusakantį ir labiau atitinkantį naująją žemdirbystės esmę.

 

Literatūra

  • Andreev, A.; Petras Lazauskas, «Vredonosnost sornyakov v posevakh lna», Zashchita rasteniy, 1978, no. 4, s. 27–28.
  • Borie, Fernando; Rosa Rubio, J. L. Rouanet, “Effects of Tillage Systems on Soil Characteristics, Glomalin and Micorrhizae Propagules,” Soil and Tillage Research, 2006, vol. 88, pp. 253–261.
  • Cloutier, Daniel C.; Rommie Y. van der Weide, Andrea Peruzzi, Maryse L. Leblanc, “Mechanical Weed Managemen” / Mahesh K. Upadhyaya, Robert E. Blackshaw (eds.), Non-chemical Weed Management: Principles, Concepts and Technology, Wallingford: CABI, 2007, pp. 111–134.
  • Collins, Mike; Julie Roche, “Weed Control in Lupins Using a New Spray Shield and Other Row Crop Techniques” / Helen Spafford Jacob, Jonathan Dodd, John Moore (eds.), Proceedings of the 13th Australian Weeds Conference, Victoria Park, W.A., Australia: Plant Protection Society of WAP, 2002, pp. 484–486.
  • Čaikauskas, Vladas, „Piktžolių kiekio įtaka cukrinių runkelių derliui ir cukringumui“ / LŽŪA XVll dėstytojų mokslinės konferencijos medžiaga: trumpi pranešimai, Kaunas, 1971, p. 103–106.
  • De Vita, Pasquale; Elvio Di Paolo, Giovanni Fecondo, Natale Di Fonzo, Michele Pisante, “No-tillage and Conventional Tillage Effects on Durum Wheat Yield,” Soil and Tillage Research, 2007, vol. 92, pp. 69–78.
  • Deveikytė, Irena; Birutė Petkevičienė, Juozas Kaunas, Cukriniai runkeliai: agrobiologija, tyrimai, technologijos, Akademija (Kėdainių r.): Lietuvos žemdirbystės institutas, 2009.
  • Dhammu, Harmohinder S.; Kulwant S. Sandhu, “Critical Period of Ciperus iria L. in Transplanted Rice” / Helen Spafford Jacob, Jonathan Dodd, John Moore (eds.), Proceedings of the 13th Australian Weeds Conference, Victoria Park, W.A., Australia: Plant Protection Society of WAP, 2002, pp. 79–82.
  • Erenstein, Olaf; Vijay Laxmi, “Zero Tillage Impacts in Indias Rice-Weat Systems,” Soil and Tillage Research, 2008, vol. 100, pp. 1–14.
  • Gajri, Pushap R., Jr.; Vijay K. Arora, Sohan S. Prihar, Tillage for Sustainable Croping, New York: CRC Press, 2002.
  • Grodzinskiy, Andrej Mihajlovič, Allelopatiya v zhizni rasteniy i ikh soobshchestvakh, Kiev: Naukova dumka, 1965.
  • Gruzdev, Georgij Sergeevič; Rostislav Ivanovič Slovcov, «Zavisimost urozhaja i khimicheskogo sostava sakharov svekly ot zasorennosti posevov», Izvestya TSXA, 1968, no. 2, s. 68–74.
  • Gudelis, Pranas K., Podbor predshestvinikov dlya lna, avtoreferat na stepeni kandidata nauk, Kaunas, 1967.
  • Gudynas, K. V., Izmenenie zasorennosti posevov yachmenya i ozimoy pshenicy pri boronovanii, PhD thesis, Lithunian Academy of Agriculture, 1973.
  • Håkansson, Sigurd, “Row Spacing, Seed Distribution in the Row, Amount of Weeds: Influence on Production in Stands of Cereals” / Weeds and Weed Control: Proceedings of the 25th Swedish Weed Conference, Uppsala: Swedish University of Agricultural Sciences, 1984, pp. 17–34.
  • Håkansson, Sigurd, Competition and Production in Short-lived Crop-weed Stands: Density Effects, Uppsala: Swedish University of Agricultural Sciences, 1983.
  • Håkansson, Sigurd, Weeds and Weed Management on Arable Land: An Ecological Approach, Wallingford, Oxon, UK, Cambridge, MA: CABI Pub., 2003.
  • Yaduraju, Nanjapur T., K. N. Ahuja, “Effect of Soil Solarization with or without Weed Control on Weeds and Productivity in Soybean-Weat System” / Hugh Brown et al. (eds.), Proceedings of the 2nd International Weed Control Congress Copenhagen, Slagelse, Denmark: Dept. of Weed Control and Pesticide Ecology, 1996, pp. 721–727.
  • Kadziauskas, Petras; Stefa Blažienė, „Rudeninis ražienų dirbimas lengvose dirvose“ / Agronomija: mokslinių straipsnių rinkinys, nr. 35, 1977, p. 15–28.
  • Kadžiulienė, G., „Dirvos tankumo įtaka kai kurioms dirvos fizinėms savybėms bei miežių derliui“, Informacinis biuletenis, 1971, nr. 23, p. 28–42.
  • Kahnt, Günter, Ackerbau ohne Pflug: Voraussetzungen, Verfahren u. Grenzen d. Direktsaat im Körnerfruchtanbau, Stuttgart: Ulmer, 1976.
  • Kamishev, N. C., «Nekatorye osnavnye problemy agrofitocenologii», Byuleten Moskovskogo obshchestva ispitaleley prirody otd. biologii, 1971, t. 76, no. 2, s. 5–15.
  • Kazlauskienė, O., „Herbicidai pievoje“, Žemės ūkis, 1970, nr. 4.
  • Khoroshikh, N. N., Sravnitelnye izucheniya razlichnykh plugov, Moskva, 1972.
  • Knake, Ellery L.; Fred W. Slife, “Competition of Setaria Faberii with Corn and Soy Beans,” Weeds, 1962, no. 10, pp. 26–29.
  • Knake, Ellery L.; Fred W. Slife, “Effect of time of giant foxtail removal from corn and soy beans,” Weed Science, 1969, vol. 17, pp. 281–283.
  • Kozlova, V., «Urozhay nekotorykh kulturnykh rasteniy i cornyakov v chistykh i smeshannykh posevakh», Byuleten izdatelstva Opytnoy agranomii, 1930, no. 35, s. 1–26.
  • Kučinskas, V., „Pakriko ir lokalinio nitrofoskos įterpimo įtaka miežių derliui“ / LŽMTI Jaunųjų mokslininkų darbai intensyvinant žemės ūkio gamybą, 1979, p. 7–9.
  • Kviklienė, N., «Primenenie gerbicidov na posvakh ovoshchnogo gorokha», Kratkie doklady po voprosam zashchity rasteniy, 1972, t. 3, s. 187–190.
  • Lafand, G. P.; W. E. May, Frank C. Stevenson, D. A. Derksen, “Effects of Tillage Systems and Rotations on Crop Production,” Soil and Tillage Research, 2006, no. 89, pp. 232–245.
  • Lazauskas, Petras, „Simazino ir atrazino naudojimas kovai su piktžolėmis kukurūzų pasėliuose“, LŽŪA mokslo darbai, 1963, nr. 3 (19), p. 95–107.
  • Lazauskas, Petras, Agrotechnika prieš piktžoles: pasėlių produktyvumo dėsnio taikymas žemdirbystei intensyvinti, Vilnius, 1990.
  • Levin, M. C.; L. Oyaveski, Opyt borby c copnyakami v posevakh khimichiskim metodom, Tallin, 1961.
  • Lindstrom, Michael J.; Thomas E. Schumacher, Martin L. Blecha, “Tillage Effects on Water Runoff and Soil Erosion after Sod,” Journal of Soil and Water Conservation, 1988, vol. 53, pp. 59–63.
  • Lutman, Peter J. W.; Fiona L. Dixon, Ruth Risiott, “The Response of Spring-sown Combinable Arable Crops in Weed Competition,” Weed Research, 1994, vol. 3, pp. 137–146.
  • Maikštėnienė, Stanislava; Aleksandras Velykis, Aušra Arlauskienė, Irena Krištaponytė, Antanas Satkus, Tausojamoji žemdirbystė našiuose dirvožemiuose, Akademija (Kėdainių r.): Lietuvos žemdirbystės institutas, 2008.
  • Makarov, I. P., Zemledelie obrabotka pochvy, Moskva, 1991, s. 271–383.
  • Maksimenko, L. D., «Sornyaki i urozhay kukuruzy» / Osnovnye itogi nauchnykh issledovatelnykh pabot za 1956–1967, Stavrapol, 1972, s. 72–75.
  • Mann, Harold H.; Tom W. Barnes, “The Competition between Barley and Certain Weeds under Controlled Conditions,” The Annals of Applied Biology, 1945, vol. 2, issue 1, pp. 15–22.
  • Mann, Harold H.; Tom W. Barnes, “The Competition between Barley and Certain Weeds under Controlled Conditions: Competition with Agrostis Gigantea,” The Annals of Applied Biology, 1949, vol. 39, pp. 273–281.
  • Mann, Harold H.; Tom W. Barnes, “The Competition between Barley and Certain Weeds under Controlled Conditions: Competition with Holcus Mollis,” The Annals of Applied Biology, 1947, vol. 34, issue 2, pp. 252–266.
  • Markov, M. V., Agrofitocenologiya, Izdatelstvo Kazansogo universiteta, 1972.
  • Mikalajūnas, Jonas, „Priežiūros įtaka bulvių derliui Lietuvos TSR priesmėlio dirvožemiuose“, LŽI darbai, 1967, t. 4, p. 383–412.
  • Monaco, Thomas J.; Stephen C. Weller, Floyd M. Ashston, Weed Science: Principles and Practices, 4th edition, New York: Wiley, 2002.
  • Nedzinskas, A.; J. Lazauskas, „Priešsėjinis dirvos paruošimas žaliajai masei auginamiems lubinams“, Agronomijos klausimai, 1975, p. 50–54.
  • Nikolajev, G. V., «Kukuruza i sornyaki», Kukuruza, 1963, no. 11.
  • Peigné, Joséphine; Mario Cannavaccuiolo, Yvan Gautronneau, Anne Aveline, Jean-Luc Giteau, Daniel Cluzeau, “Earthworm Populations under Different Tillage Systems in Organic Farming,” Soil and Tillage Research, 2009, vol. 104, pp. 207–214.
  • Petrulis, Juvencijus, „Žemaūgių vasarinių kviečių piktžolėtumas“, LŽŪA Mokslo darbai, 1982, t. 28, nr. 2 (90), p. 45–54.
  • Pons, Thijs L., “Growth Rates and Competitiveness to Rice of Same Annual Weed Species” / Proceedings of the 7th Asian Pacific Weed Scientologist Coc. Conference, 1979, pp. 65–69.
  • Prihar, Sohan Singh; Pushap R. Gajari, Dinesh Kumar Benbi, Vijay K. Arora, Intensive Cropping: Efficient Use of Water, Nutrients and Tillage, Abingdon, 2000.
  • Rapkevičienė, A., „Herbicidai ganykloje“, Žemės ūkis, 1970, nr. 4.
  • Rašomavičius, Valerijus, „Geobotanika“ / Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2004, t. 6, p. 555–556.
  • Romaneckas, Kęstutis, “The Effect of Conservation Primary and Zero Tillage on Soil Bulk Density,” Agronomy Research, 2009, vol. 7, no. 1, pp. 73–86.
  • Romaneckas, Kęstutis; Vytautas Pilipavičius, Kostas Trečiokas, Egidijus Šarauskis, Vytautas Liakas, Agronomijos pagrindai, Akademija (Kauno r.): Aleksandro Stulginskio universiteto leidybos centras, 2011.
  • Shevelev, I. N., «Zasorennost poley Ukrainny i agrotekhnicheskie mery borby c ney», Materialy 2-go vsesojuzn. coveshch. po borbe s sorniakami, 1935, s. 23–29.
  • Shi-ping, Liu; Nie Xin-tao, Dai Qi-gen, Huo Zhong-yang, Xu Ke, “Effect of Interplanting with Zero Tillage and Straw Manure on Rice Growth and Rice Quality,” Rice Science, 2007, vol. 14, no. 3, pp. 204–210.
  • Soroka, S. V.; L. I. Soroka, “Evaluation of Interaction between Weed Infestation and Yield of Oat in Belarus” / Hugh Brown et al. (eds.), Proceedings of the 2nd International Weed Control Congress Copenhagen, Slagelse, Denmark: Dept. of Weed Control and Pesticide Ecology, 1996, p. 253–258.
  • Stancevičius, Antanas, „Lietuvos TSR pasėlių augalijos tyrimai“, LŽUA Mokslo darbai, 1959, t. 6, nr. 1, p. 3–150.
  • Stancevičius, Antanas; Jonas Arvasas, Juvencijus Petrulis, „Piktžolių naikinimas rudeninėje žemės dirbimo sistemoje“, LŽUA Mokslo darbai, 1973, t. 2, nr. 1 (50), p. 309–325.
  • Stancevičius, Antanas; Stanislovas Švagždys, „Sluoksniškai ariamo juodojo pūdymo dažnumas ir gylis“, LŽUA Mokslo darbai, 1972, t. 28, nr. 1 (47), p. 125–133.
  • Sundaru, M.; A. Sudiman, A. Proyoto, “Efficacy of Pre-planting Herbicides on Tidal Swamp Rice” / Proceedings of the 7th Asian Pacific Weed Scientologist Coc. Conference, 1979, pp. 71–73.
  • Šimon, Tomáš M.; Miloslav Javůrek, Olga Mikanová, Milan Vach, “The Influence of Tillage System on Soil Organic Matter and Soil Hydrophobicity,” Soil and Tillage Research, 2009, vol. 105, pp. 44–45.
  • Teasdale, John R.; Lars Olav Brandsæter, Ademir Calegari, Francisco Skora Neto, “Cover Crops and Weed Management” / Mahesh K. Upadhyaya, Robert E. Blackshaw (eds.), Non-chemical Weed Management: Principles, Concepts and Technology, Wallingford: CABI, 2007, pp. 49–64.
  • Tindžiulis, A.; V. Baniūnas, I. Kavoliūnaitė, A. Kručaitė, „Ražienų skutimo ir ankstyvo rudeninio arimo palyginimas“, LŽMTI darbai, 1974, t. 28, p. 47–60.
  • Tukhtaev, J., «Vliyanie sposobov i glubiny osnovnoy obrabotki pochvy na urozhai khlapchatnika v usloviyakh severnykh rayonov Tadzhikistana», Trudy Tadzhikskogo CXI Dushambe, 1971, t. 15, s. 3–12.
  • Upadhyay, Q. A.; A. Khan, H. D. Hdawate, “Studies on Weed Management Sorghum” / Proceedings of the 7th Asian Pacific Weed Scientologist Coc. Conference, 1979, p. 95–97.
  • Vasinauskas, Petras, Bendroji agrotechnika, Vilnius, 1989.
  • Vorobyov, N. E., «Kukuruza i sornyaki», Kukuruza, 1964, no. 4, s. 30.
  • Zimkuvienė, Apolonija; A. Tindžiulis, „Drėgmės ir tręšimo įtaka optimaliam dirvos tankumui, auginant miežius“, Lietuvos žemdirbystės MT instituto darbai, 1974, t. 28, p. 21–30.
 

The Law of the Productivity of Agricultural Plant Communities for the Abstract Theoretical Evaluation of Agrophytocenosis in Place of Empirical Evaluation

  • Bibliographic Description: Petras Algimantas Lazauskas, „Pasėlių produktyvumo dėsnis teoriniam-abstrahuotam agrofitocenozės vertinimui vietoj tradicinio empirinio“, @eitis (lt), 2016, t. 721, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Petras Lazauskas, „Pasėlių produktyvumo dėsnis teoriniam-abstrahuotam agrofitocenozės vertinimui vietoj tradicinio empirinio“, Žemės ūkio mokslai, 2013, t. 20, nr. 4. p. 308–321, ISSN 1392-0200.
  • Institutional Affiliation: Aleksandro Stulginskio universitetas.
Summary: Agricultural crops are plant communities; this is why the weed control management and other theoretical foundations for the productive agricultural crops formation together with practical decisions must be based on the natural laws of those communities. For this purpose it is possible to apply the original agricultural crop (cultural plant and weed communities) law. This law can be defined as follows: the productivity of the whole typical agricultural plant community, including the overall mass of crop plants and weeds growing under the same conditions, is relatively constant. In the most general form this phenomenon can be described by the Crop Performance Law, which is expressed by the following equation: A = Y + Xb or Y = A–Xb, where Y signifies the cultural plants yield in existing weed conditions; A is the productivity of the whole community or possible maximum cultural crop yield; X is the weed mass, b is the yield depression rate, indicating the yield rise degree when the weed mass in the crops is decreased by one unit. The Law of Crop Performance is universal and manifests itself everywhere, in all agricultural crops in the world where the crop weed mass changes without any damage to crop plants. According to this law all preventive, physical, chemical, biological and other means of weed control affect the crop yield by the extent to which they decrease the mass of weeds.

Keywords: weed control, weeds, agrophytocenosis, agricultural plant community, crop productivity law.