Straipsnis Pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvos pramonėje 2007–2011 m. analizė

Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai – tai įmonių investicijos, skirtos tiesioginiam aplinkos užterštumui mažinti, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei saugoti, aplinkos apsaugos ir stebėsenos sistemų einamosios išlaidos. 2007–2010 m. įmonių išlaidos aplinkosaugai išaugo apie 1,7 karto – nuo 482,3 iki 823,9 mln. Lt (5 lentelė, 17 pav.) Žr. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos statistikos metraštis 2011, 2011; Gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga 2010, 2011. .

5 lentelė. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai (mln. Lt)
-2007 m.2008 m.2009 m.2010 m.
Iš viso išlaidos (mln. litų)482,3610,9916,1823,9
Iš viso investicijos​
248,6321,0523,2392,5
aplinkos apsaugos priemonėms​
186,3297,9443,2255,1
gamybos procesui keisti​
62,323,180,0137,4
Iš viso einamosios išlaidos​
233,7289,9392,9431,4
vidaus išlaidos​
145,2209,4218,9220,0
aplinkosaugos paslaugų pirkimas​
88,580,5174,0211,4
17 pav. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2007–2010 m. (mln. Lt)
17 pav. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2007–2010 m. (mln. Lt)

2010 m. apie 52 % teko einamosioms išlaidoms, apie 31 % išlaidų sudarė investicijos aplinkos apsaugos priemonėms ir apie 17 % – investicijos gamybos procesui keisti.

 

Išvados

1. Ekonomikos plėtra Lietuvoje 2007–2011 m. buvo permaininga. Jei 2005–2007 m. bendras vidaus produktas (BVP) Lietuvoje kasmet augo (vidutiniškai 8,4 % kasmet), tai 2008 m. ekonomikos augimo tempas sulėtėjo (2,9 %), o 2009 m. patyrė gilią recesiją (–14,8 %). 2009 m. BVP nominalia verte sudarė 92 mlrd. litų ir buvo apie 20 mlrd. litų mažesnis negu 2008 m. (111,9 mlrd. Lt). 2010–2011 m. šalies BVP to meto kainomis padidėjo iki 106,4 mlrd. litų (apie 1,15 karto, palyginti su 2009 m.). Makroekonomikos rodiklių 2010–2011 m. įverčiai rodė Lietuvos ekonomikos atsigavimą – BVP augo atitinkamai 1,5 ir 5,9 %.

2. Pramonės sektoriaus dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje (to meto kainomis; procentais) 2009–2011 m. didėjo nuo 21,3 iki 24,5 %. Bendroji pramonės sektoriaus produkcija (to meto kainomis; be PVM ir akcizo) 2007–2008 m. augo nuo 50,91 iki 62,86 mlrd. Lt (apie 1,2 karto), 2009 m. sumažėjo iki 46,55 mlrd. Lt (apie 1,35 karto), o atsigaunant ekonomikai 2010–2011 m. – padidėjo iki 66,15 mlrd. Lt (apie 1,4 karto). Vidutinis kasmetinis pramonės sektoriaus produkcijos prieaugis 2007–2008 m. buvo apie 4,0 %, 2009 m. buvo stebimas produkcijos indekso mažėjimas iki –14,6 %, 2010–2011 m. – pramonės atsigavimas, vidutinis kasmetinis produkcijos prieaugis apie 7,0 %.

3. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcija 2007–2008 m. laikotarpiu augo apie 1,2 karto (nuo 43,85 iki 54,32 mlrd. Lt), 2009 m. – sumažėjo apie 1,4 karto (iki 38,12 mlrd. Lt), o 2010–2011 m. – padidėjo apie 1,5 karto (iki 57,84 mlrd. Lt), kas reiškė šios pramonės šakos atsigavimą. Vienos iš stambiausių IAP dedamųjų – maisto produktų ir gėrimų gamybos produkcija – 2009–2011 m. padidėjo apie 1,2 karto (nuo 8,65 iki 10,36 mlrd. Lt).

 

4. Kuro ir energijos galutinės reikmės Lietuvoje 2007–2009 m. mažėjo nuo 210 iki 192 PJ (apie 8,6 %). 2010 m. buvo stebimas šių sąnaudų padidėjimas iki 199,6 PJ, o 2011 m. – sumažėjimas iki 196,6 PJ. 2007–2011 m. pramonei teko apie 17–20 % visų galutinių kuro ir energijos reikmių. Kuro ir energijos galutinės reikmės pramonėje 2007–2009 m. mažėjo nuo 42,3 iki 32,8 PJ (apie 22,5 %), o 2010–2011 m. buvo stebimas jų didėjimas iki 37,7 PJ (apie 15 %). Kuras ir energija, suvartoti pramonės produkcijos gamybai, 2011 m. buvo pasiskirstę taip: gamtinėms dujoms teko didžiausia dalis – 29,3 %, elektros energijai – 25,5 %, šiluminei energijai – 22,7 %, akmens anglims – 10,2 %, malkoms ir medienos atliekoms – 8,0 %, naftos produktams ir kitam kurui – 4,3 %.

5. 2007–2011 m. stambiausias pramonės gamtinių dujų vartotojas buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė – 3,6–4,3 PJ. Chemikalų ir chemijos produktų gamybos gamtinių dujų sąnaudos augo ir kito 2,4–3,5 PJ ribose. Šių abiejų veiklų bendrosios dujų sąnaudos 2011 m. sudarė apie 64 % viso pramonės gamtinių dujų vartojimo. Didžiausi pramonės elektros energijos vartotojai buvo maisto produktų ir gėrimų pramonė – 1,9–2,2 PJ bei chemikalų ir chemijos gaminių pramonė – 2,2–2,8 PJ, kurios kartu 2011 m. sunaudojo apie 51 % visos pramonės suvartotos elektros energijos. Stambiausias pramonės šiluminės energijos vartotojas buvo chemikalų ir chemijos gaminių pramonė – 5,9–7,7 PJ, kas 2011 m. sudarė apie 90 % visų pramonės šiluminės energijos sąnaudų.

6. Pramonės galutinės energijos didžiausi vartotojai 2011 m. buvo chemikalų ir chemijos gaminių pramonė – 36,4 %, maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonė – 20,1 % bei kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė – 16,6 %, kurioms kartu teko apie 73 % viso pramonės galutinio energijos sunaudojimo.

 

7. 2007–2010 m. galutinės energijos naudojimo intensyvumas pramonėje padidėjo nuo 48,3 iki 50,0 tne/mln. Lt sukurto BVP. Darbo našumo rodiklis pramonėje padidėjo 1,3 karto (nuo 33,1 iki 44,1 Lt) bendros pridėtinės vertės, tenkančios vienai faktiškai dirbtai valandai. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje siekė 16,4–22,8 %. Įmonių, įdiegusių sertifikuotas kokybės vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 9001 serijos standarto reikalavimus, skaičius šiuo laikotarpiu padidėjo apie 1,4 karto (nuo 809 iki 1 108), o įdiegusių sertifikuotas aplinkos vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 14001 standarto reikalavimus – apie 2 kartus (nuo 312 iki 641).

8. Patikslintais aplinkos ministerijos duomenimis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija pramonėje 2007–2010 m. sumažėjo nuo 6 165 iki 2 249 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu (apie 2,7 karto) ir 2010 m. sudarė apie 10,8 % bendros (visų ūkio veiklų) šių dujų emisijos. Aplinką teršiančių medžiagų (anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių) emisija pramonėje 2010 m. siekė 79,3 tūkst. tonų, sudarė 20,3 % visos šių teršalų emisijos ir buvo apie 2,5 karto mažesnė nei energetikoje.

9. Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2007–2010 m. išaugo apie 1,7 karto (nuo 482,3 iki 823,9 mln. Lt). 2010 m. apie 52 % šių išlaidų teko einamosioms išlaidoms, apie 31 % išlaidų sudarė investicijos aplinkos apsaugos priemonėms ir apie 17 % – investicijos gamybos procesui keisti.

 

Literatūra

  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Energijos ir kuro vartojimo pokyčiai Lietuvoje ir jos pramonėje“ | Šilumos energetika ir technologijos – 2010, Kaunas: Technologija, 2010, p. 107–112.
  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Kuro ir Energijos vartojimo tendencijos Lietuvoje ir jos pramonėje 2005–2009 m.“ | Šilumos energetika ir technologijos – 2011, Kaunas, 2011, p. 15–20.
  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2004–2008 m. tendencijos“, Energetika, 2010, t. 56, nr. 3–4, p. 210–218.
  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonėje 2005–2010 m. analizė“, Energetika, 2012, nr. 1, p. 9–20.
  • Gaigalis, Vygandas; Romualdas Škėma, „Lietuvos pramonės vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo pramonės sektoriuje 2002–2007 m. analizė“, Energetika, 2009, nr. 4, p. 228–236.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Darnaus vystymosi rodikliai 2011, Vilnius, 2012.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga 2010, Vilnius, 2011.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2008, Vilnius, 2009.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2009, Vilnius, 2010.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2010, Vilnius, 2011.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuro ir energijos balansas 2011, Vilnius, 2012.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuva skaičiais 2012, Vilnius, 2012.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos statistikos metraštis 2011, Vilnius, 2011.
  • Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Metiniai pramonės duomenys: pramonės produkcija ir indeksai, Vilnius, 2012.
  • Statistikos departamentas, Lietuvos ekonomikos 2012 m. pirmojo ketvirčio apžvalga, Vilnius, 2012.
  • Statistikos departamentas, Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2012/08, Vilnius, 2012.
 

An Analysis of Lithuanian Industry Sector Development and the Consumption of Fuel and Energy in 2007–2011

  • Bibliographic Description: Vygandas Gaigalis, Romualdas Škėma, „Pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvos pramonėje 2007–2011 m. analizė“, @eitis (lt), 2016, t. 747, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Vygandas Gaigalis, Romualdas Škėma, „Pramonės sektoriaus vystymosi bei kuro ir energijos vartojimo Lietuvos pramonėje 2007–2011 m. analizė“, Energetika, 2012, t. 58, nr. 4, p. 173–185, ISSN 0235-7208.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo, tyrimų ir informacijos centras.

Summary. Analysis of Lithuanian industry sector development and consumption of fuel and energy for the period of 2007–2011 is presented. The structural changes of Lithuanian manufacturing industry are shown. The indices of the industrial production and its main composite parts are disclosed. Key attention was directed to production by all kinds of industrial activities. The final energy consumption in industry by different energy sources and various consumer groups is indicated. Energy demand and its changes in industry are analyzed. The main industrial consumers of natural gas, electricity, heat, oil products and firewood, wood waste and hard coal are discussed. Industry progress indicators, energy intensity, labor productivity, the emission of air pollutants are disclosed. The expenditures of industrial enterprises on environmental protection are shown.

Keywords: industry, production, energetic, energy consumption, energy efficiency, environment protection.

 
Grįžti