Jūratės Sabašinskaitės paskiausias turinys

  1. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Eco-philosophy: M. Merleau-Ponty, Body, Perception, and Dialogue Summary: This article discusses two aspects of eco-philosophy. It analyses ecology as dialogue, which includes the human and his living world. This dialog is possible only if a human is responsible for his living nature – both...
  2. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Literatūra Davis, Duane H., “Umwelt and Nature in Merleau-Ponty’s Ontology” | Suzanne L. Cataldi, William S. Hamrick (eds.), Merleau-Ponty and Environmental Philosophy: Dwelling on the Landscapes of Thought, Albany: State University of New York Press, 2007. Dillon, Martin C., “Merleau-Ponty and...
  3. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Merleau-Ponty skatina grįžti prie pačių tiesioginių patirčių, kurios turi būti pirmesnės už patyrimo refleksiją, nes priešingu atveju patyrimas iškraipomas. Yra daroma klaida, kai ne tik pats žmogus aiškinamas kaip fizinė, cheminė sistema, tačiau ir suvokimas aiškinamas remiantis fiziniais...
  4. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Išvados Taigi, kas yra ekologiška M. Merleau-Ponty filosofijoje? Tai žmogaus ir aplinkos santykis, kuris pasireiškia per kūną. Žmogaus ir jo gyvenamosios aplinkos bei gamtos ryšys yra nepaneigiamas. Individas, gyvendamas pasaulyje, palaiko dialogą su juo. Per atsakymą bei atsakomybę atsiranda...
  5. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Planeta, kurioje mes gyvename, yra mūsų namai. Namai ekofilosofijos kontekste suvokiami kaip visa, tiek socialinė, tiek gamtinė aplinka. Tad pasaulio kaip namų negalima pritaikyti sau pagal savo poreikius, kas ypač būdinga šiuolaikiniam žmogui. Kuo mažiau civilizuota, pažengusi technologijų...
  6. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Savo kūno suvokimas ne kaip įrankio valdyti kitus ar dominuoti, o kaip galimybės pažinti ir būti pažįstamo pasaulio dalimi keičia požiūrį tiek į kitus žmones, tiek į gamtą. Aplinka imama vertinti ne tik kaip tai, kam individas daro įtaką, bet ir kaip tai, kas neišvengiamai lemia individo...
  7. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Kūnui reikšmingi ne tik jutimai, bet reikšminga visa visuma. Kūnas – tai žmogaus buvimo pasaulyje būdas. Tačiau mes suvokiame ir tai, kas išeina už tiesioginio patyrimo ribų. Juk yra dalykų, kaip teigia Merleau-Ponty, kurių, remdamiesi vien savo patirtimi, nesuvoktume. Žmogaus suvokimas visada...
  8. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Kūnas sieja žmogų su visa kita pasaulio gyvybe. Tačiau „žmonių, kaip tariamai racionalių būtybių, arogancija nutraukia ekologinį Būtybės tęstinumą“Ten pat, p. 251.. Antropocentriniu požiūriu visos būtybės ir daiktai egzistuoja tik dėl žmonių, kaip racionalių būtybių, naudos. Toks požiūris...
  9. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Tik dėl kūno individas yra pasaulyje. Per kūną individas įsitraukia į pasaulį, kuris yra tiek žmonių, tiek ir kitų rūšių pasaulis. Sąmonė gali turėti ryšį su pasauliu tik dėl to, kad kūnas jau gyvena pasaulyje, greta ir tarp kitų kūnų. Ekologiniu požiūriu, kuris remiasi Merleau-Ponty suvokimo...
  10. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Kai imama suvokti žmogų kaip įkūnytą, tuomet į jį supantį gyvenamąjį pasaulį imama žiūrėti ir jį suvokti iš savo kūno, kaip nulinės orientacijos taško, perspektyvos. Kūnas tampa tarsi visų juslinių suvokimų voratinklis. Pats suvokimo veiksmas, kaip įkūnyta sąmonė, naikina distanciją tarp asmens...
  11. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Kūnas ir ekologija Šioje straipsnio dalyje analizuojama, kaip keičiasi žmogaus ir jo kūno santykis keičiantis žmogaus požiūriui į jį supančią aplinką. Kaip teigia dar vienas filosofas, nagrinėjantis filosofines ekologijos problemas, Hwa Yol Jung, „ekologija teisėtai tapo mūsų didžiausiu...
  12. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Anot M. Harney, analizuojančios Merleau-Ponty filosofiją, „santykiai tarp organizmo ir aplinkos yra labiau abipusiški, paremti komunikacija, negu vien mechaninė subjekto veiksmas – reakcija, kylanti iš inertiško, pasyvaus pasaulio“Ten pat, p. 142.. Tad matome, kad, anot Merleau-Ponty, kūnas nėra...
  13. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Aplinka kalba su žmogumi. Aplinkos reiškiniai, kaip ženklai, žmogui turi reikšmę tiek, kiek jis yra tos aplinkos dalis. Atskyrus individą nuo gamtos, gamtos ženklai jam tampa nesuprantami arba suprantami tiek, kiek juos paaiškina mokslas. Individas savo gyvenamajai aplinkai suteikia reikšmę, nes...
  14. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Globalizacija ne jungia, bet atskiria žmones nuo žmonių ir žmones nuo gamtos. Šiuolaikiniame pasaulyje globalinis dialogas tampa sunkiai įmanomas dėl nesugebėjimo išgirsti to, ką kiti nori pasakyti. Nuasmeninimo procesai atitraukia nuo socialinio bendrumo, kuriame mes gyvename. Dar vienas...
  15. Jūratė Sabašinskaitė

    Straipsnis Ekofilosofija: M. Merleau-Ponty, kūnas, suvokimas bei dialogas

    Analizuojant Suvokimo fenomenologiją tampa aišku, kad Merleau-Ponty kūnai visada yra komunikabilūs, atviri ir pasiekiami. Be to, jie būtinai nurodo kitą ir yra galimi pašnekovai dialoge. Taigi kūnas nėra uždaras ir kūniškumas nėra būdas atsiriboti nuo mus supančio pasaulio. Priešingai, per kūną...