Nijolės Aukštuolytės paskiausias turinys

The Formation of the Paradigm of Mathematical Language of Science in Epistemological Investigations Summary. The paper analyses how theoretical thought determined the language of mathematics as the paradigm of scientific language and how it entrenched formalist investigations in the...

Literatūra Aukštuolytė, Nijolė, „Daiktų ir vardų santykio filosofinė refleksija Antikoje“, Problemos 68, 2005, p. 51–62. Bacon, Francis, Naujasis organonas, iš lotynų kalbos vertė Romanas Plečkaitis, Vilnius: Margi raštai, 2004. Descartes, René, Proto vadovavimo taisyklės, iš prancūzų kalbos...

Išvados Filosofinė matematikos refleksija leido įsisąmoninti, kad dėl savo simbolinio pobūdžio matematika visada „kalba“ apie bendrus principus, tačiau tie principai gali būti taikomi realiems objektams. Simbolinės matematikos funkcijos pabrėžimas susilpnino idealaus ir realaus fizinio pasaulių...

Kuriama dirbtine kalba autorius siekė išreikšti žinojimo struktūrą ir įvairovę ne ženklų pasirinkimu, bet elementų santykiais, jų tarpusavio ryšiu. Autoriui rūpėjo ne tiek ženklai (nors ir jie Leibnizui nėra atsitiktiniai), kiek jų tarpusavio priklausomybė ir tvarka. Charakteristica Universalis...

Universalios mokslo kalbos projektas Šios abejonės nukreipė filosofinę mintį prie dirbtinės mokslo kalbos idėjos. Kuriama daug įvairių projektų, pabrėžiančių dirbtinių ženklų sistemos vaidmenį tiriant tikrovę (Kircheris, Dalgarno, Wilkinsas), tačiau tik Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas atgaivino...

Suvokta žodžių galia reikalavo ieškoti kalbinių išraiškų tinkamų organizavimo principų, analizuoti žodžių ženklinamąją galią, t. y. imtis formalių kalbos tyrimų, o nepasitenkinimas natūralia kalba inspiravo idėją skirti žodžių vartoseną kasdieniame gyvenime ir filosofijos (t. y. mokslo) srityje...

Žinant tikslias reikšmes, galima atskleisti idėjų atitikimą ar neatitikimą tiems daiktams, kuriuos jos atspindi. Tačiau žmonės dažniausiai pradeda ne nuo to galo, t. y. pirmiausia tobulai išmoksta žodžius, o sąvokas susidaro labai paviršutiniškai, todėl kalbėdami taisyklinga, gramatikos...

Kasdienės ir mokslo kalbos perskyra Empiristinė pažinimo samprata, jutiminę patirtį laikanti žinojimo šaltiniu, žodžius suprato kaip jutiminius idėjų ženklus, kurių patikimumas lemia žinojimo tikrumą ir teisingumą. Neabejodami kalbos svarba žinojime ir žinojimui, bet kartu reikšdami...

Bacono išsakyta įprastinės kalbos kritika neliko „balsu tyruose“. Thomas Hobbesas ir Johnas Locke’as irgi ėmėsi epistemologinių kalbos tyrimų, nepasikliaudami esama kalbos būkle. Leviatane Hobbesas ironizuoja: Kitoje vietoje jis rašo: „kalba yra tarsi voratinklis: silpni protai stveriasi žodžių...

Natūralios kalbos pažintinių galių kritika Savo ruožtu dėmesį matematikos kalbai skatino ir naujaisiais amžiais stiprėjančios abejonės esamos natūralios kalbos būklės tinkamumu atlikti pažintines funkcijas. Naujajame Organone tas abejones bandė įvardinti Francis Baconas, teigdamas, jog Dėl to...

Visuotinė matematika grindžiama mintimi apie vieningą žinojimo formą, kuri nėra susijusi su skaičiumi, erdvine forma ar kažkuo kitu konkrečiai, bet siejasi su viskuo, kas yra apspręsta mato ir tvarkos. Anot René Descartes’o, visos žinojimo sritys gali būti išreikštos vieningu formalizmu...

Bendra Galilei’aus nuostata, kad gamtotyros klausimai turi būti sprendžiami naudojantis matematinėmis procedūromis, grindžiama labai paprasta priežastimi: tiesiog nėra kito būdo tiesai rastiŽr. Галилео Галилей, Диалог о двух главнейших системах мира: птолемеевой и Коперниковой, c. 425...

Filosofinė matematikos refleksija leido įsisąmoninti, kad dėl savo simbolinio pobūdžio matematika visada „kalba“ apie bendrus principus, tačiau tie principai gali būti taikomi realiems objektams. Matematinėmis konstrukcijomis ir simboliais gali būti aiškinama gamtos reiškinių prigimtis ir jų...

Matematinio algoritmo galimybės skiriant formą nuo turinio leido ją analizuoti kaip formalią žinojimo schemą. Pavyzdžiui, geometrinės figūros, nesvarbu, ar tai būtų kampas, trikampis ar kita figūra, turi savo individualias savybes, skiriančias ją nuo kitų analogiškų figūrų, ir savybes, būdingas...

Ockhamas apskritai nepripažino bendrybių galimybės už mūsų mąstymo ribų. Bendrybė egzistuoja tik mąstyme kaip sąvoka, kuri pati savaime yra atskirybė, ir tik daiktų atžvilgiu ji – bendrybė. Ockhamui sąvoka yra realių daiktų natūralus ženklas, kuris pažįstamas vietoje daiktų kaip jų ženklinis...