Nijolės Aukštuolytės paskiausias turinys

  1. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    The Formation of the Paradigm of Mathematical Language of Science in Epistemological Investigations Summary. The paper analyses how theoretical thought determined the language of mathematics as the paradigm of scientific language and how it entrenched formalist investigations in the...
  2. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Literatūra Aukštuolytė, Nijolė, „Daiktų ir vardų santykio filosofinė refleksija Antikoje“, Problemos 68, 2005, p. 51–62. Bacon, Francis, Naujasis organonas, iš lotynų kalbos vertė Romanas Plečkaitis, Vilnius: Margi raštai, 2004. Descartes, René, Proto vadovavimo taisyklės, iš prancūzų kalbos...
  3. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Išvados Filosofinė matematikos refleksija leido įsisąmoninti, kad dėl savo simbolinio pobūdžio matematika visada „kalba“ apie bendrus principus, tačiau tie principai gali būti taikomi realiems objektams. Simbolinės matematikos funkcijos pabrėžimas susilpnino idealaus ir realaus fizinio pasaulių...
  4. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Kuriama dirbtine kalba autorius siekė išreikšti žinojimo struktūrą ir įvairovę ne ženklų pasirinkimu, bet elementų santykiais, jų tarpusavio ryšiu. Autoriui rūpėjo ne tiek ženklai (nors ir jie Leibnizui nėra atsitiktiniai), kiek jų tarpusavio priklausomybė ir tvarka. Charakteristica Universalis...
  5. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Universalios mokslo kalbos projektas Šios abejonės nukreipė filosofinę mintį prie dirbtinės mokslo kalbos idėjos. Kuriama daug įvairių projektų, pabrėžiančių dirbtinių ženklų sistemos vaidmenį tiriant tikrovę (Kircheris, Dalgarno, Wilkinsas), tačiau tik Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas atgaivino...
  6. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Suvokta žodžių galia reikalavo ieškoti kalbinių išraiškų tinkamų organizavimo principų, analizuoti žodžių ženklinamąją galią, t. y. imtis formalių kalbos tyrimų, o nepasitenkinimas natūralia kalba inspiravo idėją skirti žodžių vartoseną kasdieniame gyvenime ir filosofijos (t. y. mokslo) srityje...
  7. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Žinant tikslias reikšmes, galima atskleisti idėjų atitikimą ar neatitikimą tiems daiktams, kuriuos jos atspindi. Tačiau žmonės dažniausiai pradeda ne nuo to galo, t. y. pirmiausia tobulai išmoksta žodžius, o sąvokas susidaro labai paviršutiniškai, todėl kalbėdami taisyklinga, gramatikos...
  8. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Kasdienės ir mokslo kalbos perskyra Empiristinė pažinimo samprata, jutiminę patirtį laikanti žinojimo šaltiniu, žodžius suprato kaip jutiminius idėjų ženklus, kurių patikimumas lemia žinojimo tikrumą ir teisingumą. Neabejodami kalbos svarba žinojime ir žinojimui, bet kartu reikšdami...
  9. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Bacono išsakyta įprastinės kalbos kritika neliko „balsu tyruose“. Thomas Hobbesas ir Johnas Locke’as irgi ėmėsi epistemologinių kalbos tyrimų, nepasikliaudami esama kalbos būkle. Leviatane Hobbesas ironizuoja: Kitoje vietoje jis rašo: „kalba yra tarsi voratinklis: silpni protai stveriasi žodžių...
  10. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Natūralios kalbos pažintinių galių kritika Savo ruožtu dėmesį matematikos kalbai skatino ir naujaisiais amžiais stiprėjančios abejonės esamos natūralios kalbos būklės tinkamumu atlikti pažintines funkcijas. Naujajame Organone tas abejones bandė įvardinti Francis Baconas, teigdamas, jog Dėl to...
  11. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Visuotinė matematika grindžiama mintimi apie vieningą žinojimo formą, kuri nėra susijusi su skaičiumi, erdvine forma ar kažkuo kitu konkrečiai, bet siejasi su viskuo, kas yra apspręsta mato ir tvarkos. Anot René Descartes’o, visos žinojimo sritys gali būti išreikštos vieningu formalizmu...
  12. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Bendra Galilei’aus nuostata, kad gamtotyros klausimai turi būti sprendžiami naudojantis matematinėmis procedūromis, grindžiama labai paprasta priežastimi: tiesiog nėra kito būdo tiesai rastiŽr. Галилео Галилей, Диалог о двух главнейших системах мира: птолемеевой и Коперниковой, c. 425...
  13. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Filosofinė matematikos refleksija leido įsisąmoninti, kad dėl savo simbolinio pobūdžio matematika visada „kalba“ apie bendrus principus, tačiau tie principai gali būti taikomi realiems objektams. Matematinėmis konstrukcijomis ir simboliais gali būti aiškinama gamtos reiškinių prigimtis ir jų...
  14. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Matematinio algoritmo galimybės skiriant formą nuo turinio leido ją analizuoti kaip formalią žinojimo schemą. Pavyzdžiui, geometrinės figūros, nesvarbu, ar tai būtų kampas, trikampis ar kita figūra, turi savo individualias savybes, skiriančias ją nuo kitų analogiškų figūrų, ir savybes, būdingas...
  15. Nijolė Aukštuolytė

    Straipsnis Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose

    Ockhamas apskritai nepripažino bendrybių galimybės už mūsų mąstymo ribų. Bendrybė egzistuoja tik mąstyme kaip sąvoka, kuri pati savaime yra atskirybė, ir tik daiktų atžvilgiu ji – bendrybė. Ockhamui sąvoka yra realių daiktų natūralus ženklas, kuris pažįstamas vietoje daiktų kaip jų ženklinis...