- Bibliografinis aprašas: Nijolė Aukštuolytė, „Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose“, @eitis (lt), 2016, t. 268, ISSN 2424-421X.
- Ankstesnis leidimas: Nijolė Aukštuolytė, „Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose“, Logos, 2013, nr. 76, p. 69–81, ISSN 0868-7692.
- Institucinė prieskyra: Mykolo Romerio universitetas.
Santrauka. Straipsnyje analizuojama teorinės minties seka, sąlygojusi matematikos kalbos, kaip mokslo kalbos paradigmos, susiformavimą ir formalistinių tyrimų įsitvirtinimą epistemologinėje kalbos analizėje. Formalistinių kalbos tyrimų tendencija filosofijoje grindžiama matematine pasaulio refleksija bei kritine nuostata dėl natūralios kalbos tinkamumo pažintiniams tikslams. Nikolajaus Kuziečio, Leonardo da Vinci’o, Galileo Galilei’aus ir René Descartes’o darbų analizė leidžia parodyti, kad matematika įsisąmoninama ne vien kaip žinių gavimo instrumentas ir jų organizavimo modelis, bet ir kalba, nuo kurios įvaldymo priklauso gamtos tyrimo galimybės. Nemažiau svarbi natūralios kalbos pažintinių galimybių kritika Franciso Bacono, Thomo Hobbeso ir Johno Locke’o filosofijoje, išryškinusi ženklų ir ženklinimo būdo reikšmingumą ir nukreipusi filosofų pastangas mokslui tinkamos kalbos paieškoms. René Descartes’o universalios mokslo kalbos idėjos realizacija Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo Characteristica Universalis projekte liudija formalistinių kalbos tyrimų ir pažintinių formos galimybių sureikšminimą. Straipsnyje pabrėžiamas metodologinis formalių kalbos tyrinėjimų, išsirutuliojusių iki sudėtingų pažinimo kalbinės determinacijos teorijų, aspektas, keliantis formalistinės kalbos sampratos epistemologinių galimybių problemą.
Pagrindiniai žodžiai: matematikos kalba, formalistiniai kalbos tyrimai, natūralios kalbos kritika.