The Baltic Self: The Archetypical Features of Resistance Fight in the Unknown Organ Music of the Soviet Times
Summary. It is worth noticing in the Baltic organ music the presence of intensive semantic gestures which were ignored earlier but had a great influence on the nations’ consciousness...
Literatūra
Andrijauskas, Antanas, Grožis ir menas: estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1995.
Anušauskas, Arvydas, Teroras 1940–1958 m., Vilnius: Versus aureus, 2012.
Apkalns, Longins, Quaternio latviensis, rankraštis, 1968.
Brazdžionis...
4. Judėjimo struktūra – tokata, stilizuotas folkloras (darbo dainos versija), pasakalija, bosų ostinato, tritonis
T. Makačinas „Malda už Lietuvą“
P. Vaskas „Musica serva“
Archetipai muzikoje išgrynina ženklų ir simbolių kalbą, sistematizuoja ją į Savasties struktūrą. Atviro archetipinio diskurso kūriniuose dramatiškai išryškėja Savasties „rezistencinės kovos“ parametrai ir juos iliustruojantys muzikiniai segmentai. Tai šeši muzikiniais pavyzdžiais iliustruojami...
7. Iškyla semantinė kovinės situacijos įvardijimo problema ir jos sprendimai – kaip muzikos garsais išreikšti proveržį – kovą, jos tikslus ir eigą. Pasirenkamas modernizmo stilius.
8. Išryškėja kelio etapai, procesualinės dramaturgijos prasmė: evoliucinė intonacinės ląstelės raida, išauganti į...
Ši leitmotyvinių segmentų paletė atliepia baltiškąją Savastį, jos sąveiką su tamsa ir rezistencinę kovą. „Šventėjimo kelio“ vizija, atsirandanti kituose kūriniuose (Kuprevičius „Borobudur“, Kutavičius „Ad patres“, Sakalauskas „Domine, clamavi ad te…“), čia yra išreikšta bruožais, nulemtais...
Kitaip Vasko „Musica serva“ – čia Savasties procesai „paleidžiami“ nuo sistemos ribų, nevairuojami racionalumo dėsnių, išeina į atvirą lauką „apsiginklavę“ modernia aleatorikos ir sonoristikos technika, patys tampa laisvėjančiu, atvirai kovingu „šventėjimo kelio“ modeliu – baltiškosios Savasties...
Vasko „Musica serva“ (lot. – tarnaujanti muzika) byloja apie nuorodą į muzikos ne koncertinę, o bažnytinę (mišių, patarnavimo dvasiniam ritualui) funkciją, nors pačios muzikos pobūdis vis dėlto yra aktyvus ir tolimas mišių ar religinės kūrybos išgrynintam santūriam harmoniniam fonui ar...