The Discourses of “Cultural Memory” and “Communicative Memory” as the Intertexts of Marius Katiliškis’ Creative Work
Summary. The paper explores the discourse of memory in Marius Katiliškis’ poems, short stories and novels. The main aim of the paper is to research the discourses of cultural...
Šaltiniai ir literatūra
Adorno, Theodor W., The Culture Industry: Selected Essays on Mass Culture, edited and with an introduction by Jay M. Bernstein, London, New York: Routledge, 1991.
Anderson, Benedict, Imagined Communities: Reflections on the Origin and Spread of Nationalism, revised...
Išvados
1.Kultūrinės atminties diskursas Katiliškio kūryboje nėra tiesioginis vaizdavimo objektas, nes rašytojui jis nebuvo tapęs specialiu kūrybos objektu. Kultūrinės atminties diskursą leidžia identifikuoti tik kūrybos visuma. Ji rodo, kad Katiliškio kūryboje kultūrinės atminties diskursas yra...
Katiliškis aprašo konkrečius žmones, jų būdą, pomėgius ir mąstymo ypatybes, patirtis karo metu. Jis tarsi antropologas tiria gyvenimo draugus, bet tai daro apsigyvenęs Čikagoje 1949 m. (kūrinys taip pat parašytas 1949 m.). Komunikacinės atminties diskursas konstruojamas šiuose vaizdeliuose...
Trėmimas apmąstomas kaip tragiškas įvykis, kurį lydi raudos, aimanos. Viskas susilieja į fantasmagorišką reginį – širdį gręžiantis riksmas, pajudantis traukinys, pro užkaltus langų plyšius matomos iškištos karančios rankos, veidų dalys ir akys. Pasakotojas apibendrina: „Tada vyko daug dalykų...
Sūnaus-kunigo reikšmė kaimo gyventojų sąmonėse ironiškai atskleidžiama vaizdelyje „Baltskarienės klierikas“, kuriame Feliksas kunigu tampa tik fotografijoje. Sodžiaus darbų ir kalendorinių švenčių kontekste vaizduojama individualių ir kolektyvinių vertybių sandūra. Žmonės šaiposi iš...
Autorius vaizduoja ir tarpukario Lietuvą, ir naująją realybę. Tarpukario krikštynos aprašytos vaizdelyje „Pavainikio laidotuvės sausiui dienojant“, „Berželis ir Sietuvė“ primena, kaip lenkus „pamušėme ties Širvintais“, kaip
Prano Mašioto Lietuvos istorija: vadovėlis pradedamosioms mokykloms...
Apsakymo veikėją Čeponį „[p]risiminimų sriautas beveik nuvargino“Marius Katiliškis, Apsakymai, p. 222.. Kūrinio pabaigoje pasakojama, kaip Čeponių šeima slėpė žydus, o išgelbėtasis Samuelis Šachmanas parašo padėkos laišką, išrašo čekį, kuriuos įteikia jo sūnus Jokūbas. Taigi galima konstatuoti...
Palyginkime šį aprašymą su Holokausto Lietuvoje atlase pateikta informacija:
Manytina, kad šį įvykį ir prisiminė bei perkūrė apsakyme Katiliškis. Savita tai, kad autorius nevartoja žodžio „lietuviai“, nevaizduoja, kaip buvo pasisavinamas žydų turtas, jam svarbiausia buvo pats istorinis įvykis...
Beveik analogiškas aprašymas pateiktas istoriko Arūno Bubnio sudarytame leidinyje Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m. (2011). Tik jame aprašymo pradžioje vartojami kiek kitokie terminai: „Tada, vokiečiui sušvilpus, aikštę ėmė supti vietos ir iš kitur atvykę „partizanai“ ir policininkai“Arūnas...
Šaknės istorija primena Šiaulių apskrities žydų žudymo dieną Žagarėje, kuri aprašyta apsakyme:
Taip skaitytojui apibūdinamas žydų genocidas, kuris Holokausto Lietuvoje atlase pateikiamas kiek kitaip:
Apsakymuose dominuoja Amerikos realybė, svarbiausia yra naujosios vertybės, o jas kūriniuose simbolizuoja tikslūs alkoholinių gėrimų pavadinimai. Kintantį žmonių požiūrį į moralines vertybes atskleidžia apsakymas „Seržantas X“, kurio veiksmas karo metu vyksta Lietuvoje. Vilijos ir Arvydo jausmų...
Neturėdamas kompetencijos spręsti šio istorinio klausimo, norėčiau pažymėti, kad sukilimo metu buvo žmonių, „kurie jau turėjo nusistatymą eiti prieš žydus, juos apiplėšti ar / ir žudyti“Žr. Zigmas Vitkus, „Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos...
Autorius novelėje rašo: „Du sunkvežimiai milicininkų, žydų, kitokių civilių ir visokio plauko bolševikų pravažiavo šiaurės rytų kryptimi“Marius Katiliškis, Šventadienis už miesto, p. 352.. Taigi žydai sutapatinami su bolševikais, vaizduojami kaip bėgliai, ir tai galima būtų paaiškinti Valentino...
Minėtosios istorijos Katiliškis neplėtoja, jis laikrodžio motyvu atskleidžia novelės herojaus vidinę sumaištį, nerimą ir baimę. Pardavęs laikrodį Gordonui veikėjas nesiorientuoja laike, o poreikį identifikuoti laiką lemia už sienos išgirsti žingsniai. Taigi Gordonas yra komunikacinės atminties...