• 2020 m. gruodžio 4 d. 20:00–23:59 val. (artimiausio penktadienio vakarą) naujinsime tinklavietės įrangą. Minėtą laikotarpį tinklavietės turinys gali būti nepasiekiamas.

Gedimino Petrausko paskiausias turinys

  1. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Investigations into Burial Practices and the Concept of the Afterlife in Lithuanian Archaeology: A Historiographical Aspect Summary. Investigations of burial practices in Lithuania started in the middle of the 19th century. Since then, concepts of burial, death and the afterlife were brought up...
  2. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Santrumpos LTR – Lietuvių tautosakos rankraštynas VUB RS – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius Šaltiniai Alseikaitė-Gimbutienė, Marija, Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit, Inaugural-Dissertation zur Erlangung des Doktorgrades einer Hohen Philosophischen...
  3. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    XX a. antrojoje pusėje dėl Lietuvos sovietinės okupacijos, įsigalėjusios kultūrinės ir akademinės izoliacijos, įvestos cenzūros ir nusileidusios „geležinės uždangos“ Lietuvos archeologija atsidūrė Vakaruose vykusių archeologijos mokslo raidos procesų nuošalyje. Tyrinėtojų darbuose nusistovėjo...
  4. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Naujausioje archeologinėje literatūroje nagrinėjami laidojimo ritualaiŽr. Adomas Butrimas, Donkalnio ir Spigino mezolito–neolito kapinynai: seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje, p. 147–160., dirbinių aukojimas vandens telkiniuoseŽr. Audronė Bliujienė, “The Bog Offerings of the Balts: ‘I Give...
  5. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Žvelgiant į pastarųjų metų darbus, pasakytina, kad archeologiniai laidojimo paminklų tyrimų duomenys pradėti plačiai naudoti socialinio statuso klausimui nagrinėti. Teigiama, kad, remiantis kapo įrangos sudėtingumu, jam įrengti skirtų darbo sąnaudų apskaičiavimu, galima įžvelgti palaidotų žmonių...
  6. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    E. Svetiko teigimu, 1387 m. Lietuvai priėmus krikštą, gyvenimo po mirties samprata pakito – mirusiojo pomirtinį gyvenimą pradėjo lemti ne socialinė priklausomybė, o universalios nuodėmės ir dorybės kategorijos; pomirtinis pasaulis buvo padalytas į Rojų, Skaistyklą ir PragarąŽr. Eugenijus...
  7. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Nagrinėjamu laikotarpiu Vykinto Vaitkevičiaus dėka susiformavo nauja archeologiją, istoriją, kalbotyrą, folkloristiką, etnologiją ir mitologiją apimanti senųjų baltų šventviečių tyrinėjimų kryptis. Pradėjus plačiai tyrinėti dėl ideologinių ir metodinių priežasčių iki tol mažai dėmesio...
  8. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    „Vaiduoklių“ kapų, kuriuose mirusieji buvo palaidoti nukirsta galva, Lietuvoje, be Kernavės, aptikta dar keliose vietovėse: Alytaus kapinyneŽr. Eugenijus Svetikas, Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai, p. 154–155., Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje buvusioje Šv. Onos ir Barboros...
  9. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Archeologijos, mitologijos, folkloristikos, lyginamosios religijotyros ir kitų mokslo šakų duomenų sąsajų paieškos gali suteikti naują postūmį laidojimo paminkluose aptinkamų archeologinių dirbinių ir jų grupių tyrinėjimams. Paminėtini bandymai interpretuoti Vakarų Lietuvos kapinynuose aptiktus...
  10. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    XXI a. pradžioje archeologinių laidojimo paminklų tyrimų duomenų interpretacijai, iki tol daugiausia „iliustruodavusiai“ mirusiųjų laidojimo papročius vienu ar keliais menkai pagrįstais teiginiais, pradėta teikti didesnė reikšmė. Archeologai tyrinėjo konkrečius platesnio Baltijos jūros regiono...
  11. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Apie XX a. paskutinio dešimtmečio laidosenos tyrimų lygį galima spręsti iš 1995 m. pasirodžiusio 11-ojo Lietuvos archeologijos tomoŽr. Gintautas Zabiela (sud.), Lietuvos archeologija, 1995., skirto viduramžių laidojimo paminklų problematikai. Leidinyje publikuota 18 įvairius kapinynų tyrimų...
  12. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Mirties ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai nepriklausomoje Lietuvoje 1990 m. atkūrus Nepriklausomybę prasidėjo naujas Lietuvos archeologijos raidos etapas. Pasikeitusios politinės aplinkos veikiami archeologai atsisakė marksistinės-lenininės ideologijos suformuotos archeologijos...
  13. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    L. Nakaitės-Vaitkunskienės mokslinė veikla neatsiejama nuo Žemaitijos kapinynų tyrinėjimų. Ilgamečių archeologinių ekspedicijų rezultatas – platus atradimų, juos aprašiusių straipsnių ir publikacijų sąrašas. Archeologė plačiai nagrinėjo žirgų laidojimo ir pomirtinio gyvenimo vaizdinių klausimus...
  14. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    V. Urbanavičiaus tyrinėjimai parodė, kad, remiantis archeologijos, mitologijos ir tautosakos duomenimis atsiskleidžiantys ritualai suteikia galimybę analizuoti praeityje buvusią pomirtinio gyvenimo sampratą, gyvųjų santykį su mirusiaisiais. Tačiau mokslo bendruomenė archeologo darbus sutiko su...
  15. Gediminas Petrauskas

    Studija Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje: istoriografinis aspektas

    Nuo XX a. septintojo dešimtmečio viduramžių Lietuvos ir krikščioniškų laikų laidojimo papročius plačiai tyrinėjo Vytautas Urbanavičius. Archeologo darbuose reiškiama nuomonė, kad pagoniškoji pomirtinio pasaulio samprata, Lietuvoje įvedus krikščionybę, dar ilgai gyvavo. Ši mintis siejama su...