Rimo Žaromskio paskiausias turinys

Changes of the Baltic Sea Nearshore Bottom Relief in the Vicinity of Klaipėda Harbor during the 20th Century Summary. Changes of the nearshore bottom topography in the vicinity of the Klaipėda Harbor were analyzed based on the available research data collected in the study area during the 20th...

Literatūra Bascom, Willard, Waves and Beaches: The Dynamics of the Ocean Survey, rev. ed., Gaeden City, N.Y.: Doubleday, 1980. Bitinas, Albertas; Aldona Damušytė, “The Littorina Sea at the Lithuanian Maritime Region” | Proceedings of the Conference “Rapid transgressions into Semi-enclosed Basi,”...

4. Barinės seklumos – tarsi indikatorius, rodantis nešmenų migracijos išilgai jūros kranto linijos mastą ties Klaipėdos uostu. Barinių seklumų degradacija ypač pasijuto pagilinus įplaukos kanalą iki 12 metrų (nuo 1974 m.). Nuolat didinant įplaukos kanalo gylį ir nebesusiformuojant barinėms...

Išvados 1. Jūros priekrantės dugno reljefo dinamikai ties Klaipėdos sąsiauriu ir netoli jo be įprastų krantodaros veiksnių, būdingų smėlingai priekrantei, didelę reikšmę turi antropogeniniai veiksniai: Klaipėdos uosto išorinių hidrotechninių įrenginių statyba, plėtra ir hidrometeorologiniai bei...

Šiauriau uosto situacija buvo priešinga. Beveik visą XX a. antrąją šimtmečio pusę kranto linija palaipsniui traukėsi į rytus, ir šiauriau uosto formavosi išplovimo įlanka. Galima daryti prielaidą, kad palaipsniui mažėjanti šiaurinė barinė sekluma ir priekrantės dugnas šiauriau uosto buvo...

Į šiaurę nuo molo 1947 m. 3, 5 ir 7 m izobatos nusidriekė kvaziparaleliai kranto linijai. Sudėtingesnė jų tįsa buvo tik 2–3 km šiauriau uosto esančioje priekrantės atkarpoje, kur dėl abrazijos kranto linija traukėsi į rytusŽr. Gintautas Žilinskas, „Kranto linijos dinamikos ypatumai Klaipėdos...

Iš 1912 m. matavimų duomenų (2 pav.) galima spręsti, kad prie šiaurinio molo vyko nešmenų akumuliacija. Apie 1 km toliau nuo molo visos izobatos artėjo prie kranto, o apie 2 km šiauriau uosto jos, išskyrus 7 m izobatą, tapo kvaziparalelios kranto linijai: 2 m izobata praėjo 100–150 m, 3 m –...

Dėl ties uostu vykdomos žmonių veiklos jūros dugno reljefas turėjo keistis ne tik netoli uosto vartų, bet ir platesnėje priekrantės atkarpoje. Šiuos pokyčius išryškina izobatų atstumai nuo kranto linijos (10 pav.). 10 pav. Skirtingo gylio izobatų pasiskirstymo grafikai į šiaurę ir pietus nuo...

Nešmenų migracijos išilgai kranto linijos intensyvumą iliustruoja uosto kanalo tarnybos užfiksuoti duomenys apie priešais uosto vartus per konkretų laiką susikaupusių nuosėdų tūrius. 1962 m. vasario 12–24 d. vyravę šiaurės vakarų krypčių bangavimai įplaukos kanale nusodino 143 000 m3 smėlio...

Kyla klausimas, ar barinio kanalo valymo apimtys XX a. nuolat didėjo tik dėl antropogeninių priežasčių, ar galėjo lemti ir gamtinės priežastys, t. y. jūros audringumo kaita? Per visą XX a. kartodavosi kelerių metų ciklai, kurių metu audringiausi mėnesiai (spalio, lapkričio, gruodžio ir sausio)...

Reikia pažymėti, kad bendras antropogeninis poveikis Pietų ir Pietryčių Baltijos kranto zonai prasidėjo dar anksčiau ir didelį mastą įgavo XIX a. II pusėje, kai prasidėjo krantosaugos darbai Sambijoje ir Kuršių nerijojeŽr. Rimas Žaromskis, „Skirtingos žmonių veiklos poveikis Pietryčių Baltijos...

Lentelėje matome, kad valymo apimtys, kaip ir įplaukoje palaikomi gyliai, palaipsniui didėjo visą XX a. Išskirtiniais laikytini tik karų ir pokarių laikotarpiai, kai valymas būdavo nesistemingas, barinis kanalas seklėjo, o prieš uosto vartus esantis dugno reljefas įgaudavo nemažai XIX a. gale...

Atsižvelgiant į visą XX a. laikotarpiu vykusią uosto plėtrą ir su ja susijusias barinio kanalo valymo apimtis galima išskirti keletą periodų (lentelė). Lentelė. Siektini Klaipėdos uosto barinio kanalo gyliai ir vidurkinės valymo apimtys (m3/m.) atskirais XX a. periodais / Table. The Klaipėda...

Tokius dugno reljefo pokyčius labiausiai lėmė gana intensyvus XX a. paskutinio dešimtmečio hidrometeorologinis režimas ir ypač stipri 1993 m. sausio mėn. audraŽr. Gintautas Žilinskas, Zigmas Janukonis, A. Lazauskas, „Ekstremalaus 1993 m. štormo padarinių Palangos rekreacinėje zonoje...

1997 m. gylių matavimų duomenys iš esmės atspindi priekrantės reljefą, susiformavusį iki uosto vartų rekonstrukcijos pradžios. Lyginant su ankstesne situacija, 1997 m. (9 pav.) įplaukos kanalas buvo gerokai seklesnis. 9 pav. Ties Klaipėdos uosto įplauka esančios priekrantės batimetrinis planas...