Audronės Žiūraitytės paskiausias turinys

  1. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Questions of Nationality And Modernity in Lithuanian Ballet: The Inter-relation and Transformation of the Forms of Identity in the Lithuanian Ballet Summary. Ballet as a synthetic genre encourages the inter-relations and a dialog of different cultures, especially when its creators – the...
  2. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Literatūra Andriušytė-Žukienė, Rasa, „Viskas tiks… Anything goes. Naujieji laikai tapyboje“, Darbai ir dienos, kn. 33: Lietuviškasis postmodernizmas: Literatūra – teatras – dailė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003. Dunajeva, Natalija, „Mstislavas Dobužinskis ir Lietuvos...
  3. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Kultūrinis meno reiškinių identitetas – kintantis, ypač baleto žanre suponuojantis kitus identitetus, o daugiakultūrinėje epochoje savo interdisciplininės prigimties dėka jis turi dar didesnę internacionalinę perspektyvą, kurią iš kompozitorių pastaruoju metu perėmė choreografai ir net...
  4. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Kažkada dailininkui M. Dobužinskiui, kuris dar 1914 m. bendradarbiavo su S. Diagilevo Ballets Russes, menininko identitetas buvo susijęs su kūrybos laisve ir disciplina, kurią, pasitraukęs iš Rusijos (1924 m. tapęs Lietuvos piliečiu), jis rado Lietuvos valstybės teatre (1929–1938). Čia sukūręs...
  5. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    „Lietuviškumą“ balete (kultūrinio tapatumo prasme) suvokiu kaip individualiai suformuotą, įvairias meno šakas įtraukiančią kontekstualią vertybių visumą, jų sankaupą (čia, turiu pripažinti, šokėjų meistriškumas, kūrybingumas mano, kaip muzikologės, nėra giliai refleksuojamas, apmąstomas)...
  6. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Nacionalinio tapatumo formavimo bei įtvirtinimo pobūdis kūryboje kinta. Naujos „Kopelijos“, primenančios Lietuvos baleto istoriją, atveju svarbu ir tai, kad, skirtingai nuo daugelio per pastaruosius metus parengtų premjerų, tai nėra iš kitų teatrų perkeltas kūrinys, bet visiškai naujas...
  7. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    ∗∗∗ Prie baleto kaip didžiausio Lietuvos muzikinio teatro (LNOBT) institucinės veiklos grįžtame su mintimi apie būtinybę jame reprezentuoti šalies kultūrą ar bent kai kuriuos jos aspektus, būti bent iš dalies kontekstualiu. Gana dažnai atėjęs čia iš Vilniaus parodų salių, galerijų, dramos...
  8. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Baletas kaip muzikos žanras tampa neaktualus. Tačiau talentingas teatro choreografas, apdovanotas įvairiais sugebėjimais ir interdisciplininiu išsilavinimu, nėra dažnas reiškinys pasaulyje ir Lietuvoje. Vos tik jam pasirodžius labai daug tikimės – kaip kažkada iš J. Smorigino, A. Cholinos, šiuo...
  9. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    XX a. antrojoje pusėje lemiamos reikšmės baleto raidai turi choreografai, kurie rodo daugiau iniciatyvos kurdami baletus nei kompozitoriai (tuo labiau libreto autoriai). Lietuvoje tai pastebima ne tik LNOBT scenoje kuriančių baletmeisterių veikloje – 2000 m. įsteigtas Anželikos Cholinos šokio...
  10. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Žvilgtelėję į lietuviško baleto istoriją, kai baleto žanro atsiradimo iniciatyvą perima choreografas, interpretuojantis lietuvių autorių muziką, dailę, naratyvą, ir lietuviškais, ir moderniais (bei postmoderniais, toks hibridiškumas būdingas Lietuvos kultūraiŽr. Rasa Andriušytė-Žukienė, „Viskas...
  11. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Negalime apeiti baleto meno modernumą stiprinantį ar net jį kuriantį („Piršlybų“ atveju) dailininkų indėlį. B. Dvariono baletą puošė S. Ušinsko sukurti kostiumai ir scenografija, kuri 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje buvo apdovanota aukso medaliu. Tikras to meto idėjų kūdikis, kaip teigia...
  12. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Žvelgdami retrospektyviai Lietuvos baleto mene randame ryškių modernumo apraiškų – Vytautas Bacevičius buvo lietuvių muzikos ir baleto avangarde. Pirmieji vienaveiksmiai lietuvių kompozitorių baletai – V. Bacevičiaus „Šokių sūkuryje“, Juozo Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“ ir Balio Dvariono...
  13. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    M. Urbaičio simpatijos amerikietiškajam minimalizmui akivaizdžios. Jis – grynos struktūralistinės, griežtos konstruktyvinės logikos muzikoje šalininkas. M. Urbaičio muzika gerai derėjo su K. Pastoro choreografija, grindžiama sinchroniniais judesiais, vyraujančiu ansambliniu šokiu, klasikiniu...
  14. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Kas lemia baleto tautiškumą, apskritai – savitumą, ar kurį nors kitą iš šiuolaikiniame pasaulyje išsikerojusių tapatumų – libretas, muzika, choreografija, scenografija, kostiumai, o gal atlikėjų sudėtis, jų priklausomybė vienai ar kitai mokyklai? Paskutinis veiksnys dar labiau apsunkina...
  15. Audronė Žiūraitytė

    Straipsnis Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete

    Vėliau J. Smoriginas „išsikovojo“ intarpą LNOBT repertuare (turiu omenyje sėkmę interpretuojant O. Balakausko muziką nelietuvišku „Makbeto“ (1989) siužetu ir fiasko gelbėjant V. Brazdylio nebaigtą B. Kutavičiaus kūrinių traktuotę balete „Paskutinės pagonių apeigos“ (1989)), po kurio šio...