Ruth Reches paskiausias turinys

The Problem of Psychological Reactance to Restorative Justice Summary. Restorative justice is a process within which a penitent offender takes the responsibility for his/her deed, the damage inflicted on the victim and is encouraged to reimburse the victim for the material and moral damage. The...

Literatūra Bazemore, Gordon, “Restorative Justice and Earned Redemption: Communities, Victims, and Offender Reintegration,” American Behavioral Scientist, 1998, vol. 41, no. 6, pp. 768−813. Braithwaite, John, Restorative Justice and Responsive Regulation, New York: Oxford University Press, 2002...

Išvados 1.Atkuriamasis teisingumas – tai sudėtingas procesas, kurio tikslas – atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir skriaudą. 2. Atkuriamojo teisingumo idėjos sunkiai įgyvendinamos realiame gyvenime, kadangi susiduria su spontaniniu psichologiniu visuomenės pasipriešinimu. Paradoksalu tai, kad...

5. Ateities tyrimai Atkuriamasis teisingumas yra nauja socialinės psichologijos sritis, dar turinti atsakyti į daugybę klausimų. Kyla abejonių, ar žmonės gali įveikti įgimtą norą nubausti nusikaltėlį už nusikaltimą užuot taikę atkuriamąjį teisingumą. Tyrimai parodė, kad nusikaltėlius baudžiančių...

Šios išvados gali būti paaiškinamos tuo, kad žmonių pasitenkinimas teisingumo sistema kyla iš daugialypių teisingumo tikslų reagavimo į pažeidimus. Nusikaltėliai pridaro įvairios žalos, kuri turi būti atlyginta (materiali ir simbolinė žala tiek aukai, tiek visuomenei) ir reikalauja įvairiausių...

Empiriniai tyrimai parodė, kad geriausias sprendimas yra atkuriamojo ir atpildo teisingumo elementų derinimu pasižymintis procesas. Vienas toks procesas buvo sumodeliuotas ir vėliau empiriškai išbandytas jo priimtinumasŽr. John M. Darley, Dena M. Gromet, “Restoration and Retribution: How...

Čia apžvelgti tyrimai rodo, kad atpildas yra svarbi žmonių reakcijos dalis siekiant teisingumo, todėl jis turi būti įtrauktas į atkuriamąjį teisingumą, kad žmonės pajustų, jog jis buvo įgyvendintas, kai teisės pažeidimai yra sunkūs. Ši pozicija skiriasi nuo gryno atkuriamojo teisingumo modelio...

Šie tyrimai rodo, kad nusikaltimų sunkumas yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso atkuriamojo teisingumo proceso priimtinumas. Grynas atkuriamojo teisingumo įgyvendinimas atmetamas sunkių nusikaltimų atvejais, bet žmonėms jis priimtinas, kai nusikaltimai nelabai sunkūs. Kyla klausimas, kodėl...

Vadovaujantis nuostata, kad atpildas ir teisingumo atkūrimas nesuderinami, tvirtinama, kad visuomenė siekia tik vienintelės reakcijos į nusikaltimus. Tačiau visuomenė gali norėti kartu įgyvendinti ir atkuriamąjį, ir atpildo teisingumą. Šis noras gali būti ypač stiprus sunkių teisės pažeidimų...

Nors ir yra neigiančiųjų teisingumo atkūrimo ir atpildo siekimo panašumus ir tai, kad šie teisingumo įgyvendinimo būdai kartu taikomi galėtų padėti įvykdyti teisingumą, nors jie išreiškia skirtingus pažeidėjų, aukų bei visuomenės interesus, jų taikymo rezultatai dažnai vienodi. Pavyzdžiui...

3. Atkuriamojo ir baudžiamojo teisingumo santykis Klausimas, ar atkuriamasis teisingumas ir atpildas yra derantys, ar prieštaraujantys vienas kitam veiksniai, plačiai nagrinėjamas. Dėl mažėjančių bausmių pažeidėjams ir susitelkimo ties kitomis problemomis daugelis atkuriamojo teisingumo tyrėjų...

Tyrimai parodė, kad intuityvus žmonių atsakas į tyčinį nusikaltimą yra baudžiamasis. Tai yra žmonės nori taikyti baudžiamąją atsakomybę pažeidėjams proporcingai jų padaryto nusikaltimo sunkumui. K. Carlsmith’o, J. Darley ir kt. tyrimai parodė, kad šis noras susijęs su atpildu – žmonių noru...

Pagrindinis skirtumas tarp studijų, pagrindusių atpildą, ir šių hedonistinių nuostatų priežasčių yra dalyvių įtraukimo lygmuo. Tiksliau sakant, teisingumo motyvas yra dominuojantis, kai vertinama iš trečiosios šalies pozicijos. Tai patiriama būnant prisiekusiuoju. Kai reaguojantysis tiesiogiai...

2.2.2. Neurologinė veikla baudžiant Svarbu paminėti įdomius neurologinius tyrimus, susijusius su bausme. D. de Quervainas ir kolegosŽr. Dominique J.-F. de Quervain, Urs Fischbacher, Valerie Treyer, Melanie Schellhammer, Ulrich Schnyder, Alfred Buck, Ernst Fehr, “The Neural Basis of Altruistic...

2.2.1. Emociniai spėjimai K. Carlsmith’o ir kolegų atlikti tyrimaiŽr. Kevin M. Carlsmith, “The Roles of Retribution and Utility in Determining Punishment,” 2006., papildantys tyrimų skaičių šia tema, parodė, kad žmonės, prognozuojantys būsimus įvykius, ne tik kad teikia per daug reikšmės...