Irenos Fedorovič paskiausias turinys

The Musical and Literary Activity of Jan Karłowicz Summary. Jan Karłowicz, descended from Lithuania, was well known Polish linguist, historian, ethnographer, editor, and translator. His humanities deserts are pretty well noticed in Poland, party also in Lithuania. Less recognizable is his...

Archyvinė medžiaga Lietuvos literatūros ir meno archyvas (LLMA), Kondratovičių šeimos fondas, f. 96, ap. 1, b. 307, p. 1–2; b. 68, p. 1–2. Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Rankraščių skyrius (LMAVB), J. Karlovičiaus laiškas M. Bakševičiui, 1883 I 8, f. 7-53c; J. Karlovičiaus...

Išvada Janas Karlovičius nusipelnė iškilaus XIX amžiaus antrosios pusės mokslo ir kultūros puoselėtojo vardo. Jis buvo reto diapazono mokslininkas, sugebėjęs sujungti tvirtas, daugiapuses mokslo žinias ir praktinę veiklą, skleisti jas visuomenėje prieinama forma. Savo gyvenimo motto buvo...

Janas Karlovičius labai daug prisidėjo rengiant proginius renginius, skirtus Orzeszkowos jubiliejui. 1890 metais dalyvavo susirinkimuose, organizuojamuose Varšuvos literatės Valerijos Marrené-Morzkowskos (1832–1903) bute, kur buvo svarstoma, kaip pagerbti jubiliatę. 1891 metais Karlovičius buvo...

Galimas daiktas, kad asmeninė Karlovičiaus ir Orzeszkowos pažintis prasidėjo 1882 metais. Iš korespondencijos matyti, kad prieš išvykdamas studijuoti į Heidelbergą, Karlovičius aplankė rašytoją Gardine ir Vilniuje, taip pat vėliau lankė ją Minevičių ir Panemunio dvaruose (netoli Gardino)...

Janas Karlovičius susirašinėjo ir su baltarusių folkloro tyrinėtoja, Vilniaus švietimo veikėja, rašytoja Ema Jelenska-Dmochowska (1864–1919)Žr. LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 94., su lietuvių ir latvių folkloro tyrinėtoja, rašytoja, vertėja Stefanija Ulanowska (1836–?)Žr. LVIA, f. 1135, ap. 10, b...

Vilniaus archyviniuose rinkiniuose yra Konopnickos laiškų iš to meto, kai ji lankėsi užsienyje. 1893-aisiais, kelionės po Italiją metu, Konopnicka padėjo Karlovičiui surasti vertėją į italų kalbą Adomo Mickevičiaus Krymo sonetų leidimui lenkų-vokiečių-italų kalbomis (su Moniuškos muzika)...

Nėra žinoma, kada Karlovičius asmeniškai susipažino su Henryku Sienkiewicziumi, Trilogijos autoriumi. Garantuotai pasižinojo bendradarbiaudami Wisłoje, kur Sienkiewiczius publikavo kai kuriuos savo kūrinius (pavyzdžiui, 1890 metais – Sabałowa bajka, Sabalo pasaka). Iš archyvinės medžiagos...

1887 metais persikėlęs į Varšuvą Janas Karlovičius kartu su žmona priiminėdavo svečius, jų namai iš pradžių Chmielna gatvėje, o vėliau – Jasna gatvėje nr.10 buvo praminti „Varšuvos inteligentijos salonu“ (taip juos apibūdino rašytoja Juzefa Sawicka, slapyvardžiu Ostoja, 1859–1920). Be Sawickos...

Įdomu, kad pirmasis rašytojas, su kuriuo Janas Karlovičius užmezgė susirašinėjimą, buvo Antanas Baranauskas (1835–1902) – garsus lietuvių poetas, matematikas ir kunigas, nuo 1867 metų Kauno dvasinėje seminarijoje dėstęs moralinę teologiją, homiletiką ir liturgiką. Kunigo ir poeto laiškai...

Janas Karlovičius savo lituanikos rinkiniuose turėjo ranka rašyto ir iliustruoto laikraštėlio „Kalvis melagis“ du 1876 m. sausio mėnesio numeriusŽr. LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 189., taip pat keletą rankraštinių Valerijono Ažukalnio-Zagurskio (1816–1874) ir kunigo Silvestro Gimžausko (1845–1897)...

Janas Karlovičius maždaug nuo 1859 metų pradėjo rašyti eilėraščius ir versti Heinricho Heine’s poezijąŽr. LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 46, l. 1–70.. Daugiausiai išliko jo kūrinių (satyrinių ir meilės eilėraščių), parašytų septinto dešimtmečio pradžioje, kai po vieno semestro studijų Berlyne jis...

Literatūriniai interesai, kontaktai su lietuvių ir lenkų rašytojais Viename iš laiškų, rašytų tėvui 1855 metais, Janas Karlovičius, Maskvos universiteto studentas, rašė: „Skaitau Homerą ir Schillerį originalo kalba, Bibliją – angliškai, lenkiškai Lelevelį arba Libeltą, arba desertui – Mickevičių...

Janas Karlovičius mirė Varšuvoje 1903 m. birželio 14 d., būdamas 67 metų. 1909-aisiais našlė perdavė vyro palikimą lenkų Mokslo bičiulių draugijai Vilniuje (Towarzystwo Przyjaciół Nauk). Iš ten Karlovičiaus rankraščiai ir laiškai pateko į archyvą, o knygos (virš trijų tūkstančių) iš privačios...

1901 m. gruodžio 7 d. Karlovičius Muzikos draugijai perdavė visų turimų Moniuškos laiškų (gautų iš našlės, o taip pat iš privačių kolekcijų) nuorašus, kuriuos savo ranka perrašė duktė Vanda Karlovič-Vasilevska. Kai kurių laiškų originalai pražuvo, tad jie yra žinomi tik iš šių nuorašų ir...