Onos Tijūnėlienės paskiausias turinys

Antanas Smetona as Advocate of the Native Language Summary. Antanas Smetona (1874–1944) was one of the most active promoters of the innate self in the early 20th century. His attention to the national heritage and the native language was directly related to the growth of the movement of...

Literatūra Biržiška, Mykolas, Didysis Vilniaus Seimas, Kaunas: Varpas, 1937. Eidintas, Alfonsas, Antanas Smetona: politinės biografijos bruožai, Vilnius: Mintis, 1990. Kisinas, Izidorius, Antano Smetonos bibliografija ir bio-bibliografija, Klaipėda: Rytas, 1935. Klimas, Petras, Iš mano...

Išvados 1.A. Smetonos požiūris į tautinį kultūrinį tapatumą, gimtosios kalbos reikšmę ir konkreti veikla šioje srityje atitiko XIX a. pabaigoje iškilusios naujos inteligentų kartos inicijuoto tautinio atgimimo sąjūdžio tikslus ir uždavinius. Veikti tautos atgimimo naudai jis brendo mokydamasis...

Savo visuomeninės, politinės veiklos pradžioje A. Smetona ne tik rūpinosi tautos atgimimo, kalbos išsaugojimo, jos norminimo, švietimo plėtros reikalais. Kaip pažymi literatūros tyrinėtojas, rašytojas, žurnalistas, visuomenininkas A. Merkelis, A. Smetona ne mažiau rūpinosi, kad besimokantis...

A. Smetona laikėsi nuostatos, kad lietuvių inteligentai šiuo klausimu turėtų būti reiklesni valdžiai, veiklesni, aktyvesni: XX a. antrajame dešimtmetyje, nors Lietuva dar nebuvo atgavusi laisvės, A. Smetona jau džiaugėsi kai kuria pažanga šioje srityje, ypač kad Vilniaus gimnazijose mokslas...

Žemo lygio lietuvių kalbos mokymas vyko dėl daugelio priežasčių: šiuo laikotarpiu lietuvių kalbos buvo mokoma nesant vadovėlių ir programos; lietuvių kalbos pamoka gimnazijų tvarkaraštyje buvo įrašyta paskutinė; tokiu metu mokiniai jau būdavo pavargę ir išalkę; mokytojas vienu metu turėjo...

Visuomenei vaduojantis iš revoliucinių nuotaikų ir nusiteikus ramesniam kultūriniam darbui, atsiskleidė didelė lietuvių gyvenimo problema – šviesuomenės trūkumas, ypač trūko lietuvių mokytojų steigiant privačias lietuviškas mokyklas. Kai liberalesnių pažiūrų Vilniaus švietimo apygardos globėjas...

Nors ta mokykla nėra labai pedagogiška, bet esant tokioms aplinkybėms, kai valdžia draudžia, jog pradžios mokykloje būtų mokoma lietuvių kalba, šeimos, namų mokykla lieka vienintelė išeitis, tik reikia šioje mokykloje kai ką pertvarkyti, tobulinti: būtina parašyti šeimos mokyklai tinkamų...

Nors 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimuose švietimo klausimams buvo skirta daug dėmesio, realiai tik labai maža dalis tų nutarimų buvo vykdoma. Trukdė rusų valdžios vykdoma reakcija ir represijos. Be to, lietuviai nebuvo pasirengę tuos nutarimus įgyvendinti. Tačiau išsivaduojamojo judėjimo...

Taigi A. Smetona ne tik rašė apie gimtosios kalbos puoselėjimą, lietuviškos terminijos problemas, bet pats teikė realių patarimų, aktyvia veikla ir gyvu savo pavyzdžiu rodė, ką konkrečiai galima nuveikti sprendžiant vieną ar kitą tautai aktualų klausimą. XIX–XX a. sandūroje ir ypač XX a...

Kalbėdamas apie rašybą, A. Smetona teigė, kad kalbos grynumas turėtų rūpėti visiems laikraščiams – taip natūraliai kalba apsivalytų, taptų tikslesnė, gražesnė. Tačiau vis dėlto A. Smetona buvo įsitikinęs, kad iniciatyvą turi rodyti kalbos komisija. Dėl lietuviškos terminijos A. Smetona taip pat...

Rūpindamasis lietuvių kalbos reikalais, A. Smetona spaudoje aptarė Lietuvių mokslo draugijos 1911 m. sutelktos Komisijos lietuvių kalbos dalykams tvarkyti funkcijas. Autoriaus nuomone, be pagalbininkų komisija nepajėgs išspręsti visų problemų: rašybos, stiliaus teorijos, vadovėlių leidybos ir...

Autorius pateikia įvairias inteligentų nuomones dėl žemos kalbos kultūros: ir tokią, kada kai kurie inteligentai pripažįsta tikrai nemoką lietuvių kalbos, nes esą nėra lietuvių kalbos gramatikos, gera kalba parašytų knygų – taigi nėra rašomosios lietuvių kalbos. Šią inteligentų nuomonę A...

Ši mintis dėl lietuvių kalbos būklės ryški ir straipsnyje „Mūsų rašto kalba ir inteligentai“Žr. Antanas Smetona, „Mūsų rašto kalba ir inteligentai“, 1909.. Jame primenama ne kartą jau spaudoje aptarta apgailėtina situacija, kai ankstesniais carinėse okupacijos metais laikraščiuose buvo keliamas...

A. Smetona ne kartą spaudoje kėlė ir kalbos norminimo klausimą. Šiai problemai paskyrė straipsnį „Kalbos reikalai“. Jo nuomone, kalba pirmiausia turi rūpėti švietimo įstaigoms. Kol nesunorminta kalba, akademijas ir universitetus turi atstoti taisyklinga kalba parašyti kalbininkų ir filologų...