Nidos Gaidauskienės paskiausias turinys

Between Melancholy and Desperation: The Contexts of the Symphonic Poem Dies Irae by M. K. Čiurlionis Summary. One of the latest projects by M. K. Čiurlionis, the symphonic poem Dies Irae, prompts us to reassess the situation of the composer’s individual position between tradition and modernity...

Literatūra Aries, Philippe, Mirties supratimas Vakarų kultūros istorijoje, Vilnius: Baltos lankos, 1993. Bruveris, Jonas, „MK Č laiškas“, Metai, 2013, nr. 10. Cornides, A.; R. Snow, “Requiem Mass,” New Catholic Encyclopedia, The Catholic University of America, vol. 12, 2003...

Draminis dialogas „Ateities moteris“ nurodo ateities perspektyvą, kitaip nei simfoninės poemos „Dies irae“ sumanyme, užsklendžiančiame linijinį žmogaus egzistencijos laiką, kreipiančiame žvilgsnį į praeitį. Šio dialogo potekstėje liečiamas ir laisvės klausimas, iškilęs kaip pasirenkamos...

Tačiau po pertraukos jis grįžo prie kantatos „De profundis“„De profundis“ galiausiai teko parašyti ir O. Wilde’ui, „Doriano Grėjaus portrete“ (1891) Sibilės vardu pavadinusiam talentingą aktorę, kuri pamilusi patyrė apgailėtiną meno iliuzoriškumą ir fiktyvumą ir dėl to prarado ne tik estetinės...

Grįžtant prie Čiurlionienės draminio dialogo „Ateities moteris“ svarbi atrodo remarkose apie scenografiją pateikiama nuoroda į keturias Michelangelo sibiles iš Siksto koplyčios skliautų freskos. Johanna, kaip ateities moteris, tapatinasi su antikinio pasaulio pranašėmis, kurių viena „Dies irae“...

22. Michelangelo Buonarroti „Paskutinysis Teismas“ (1532–1541)

23. M. K. Čiurlionio sukurtas „S“ inicialas (1908)

Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių pokalbiuose šmėkštelėdavo projekcijų į Dante’s ir Beatričės santykį. Geriausiai tai matyti iš dviejų ankstyvesnių eskizų knygos „Lietuvoje“ viršeliui (1909), kuriame stilizuotai perkurtos Sandro Botticellio iliustracijų Dante’ės „Dieviškajai...

Tačiau tai, kad laiškas iš Peterburgo artimiesiems liko neišsiųtas, galėtume suprasti kaip krizinio (kritinio) mąstymo užgniaužimą. Galbūt turėdamas galvoje būtent modernų kritinį mąstymo modusą, M. K. Čiurlionis dažnai užsimindavo apie jį persekiojantį tamsų šešėlįDar vienu – kūniškumo ir...

Jau minėjome, kad būtent šios knygos reminiscencijos neapleido Čiurlionio nė 1909–1910-ųjų sandūroje, Nietzsche’s parafrazę randame jo paskutiniajame laiške tėvams. Laiškas prasidedamas sveikinimu „Tebūna pagarbintas Jėzus Kristus, kuris ką tik gimė…“ (Čiurlioniui Kūčių vakarienė – ypatingas...

Post scriptum „Dies irae“ kompozicijos juodraštis niekada nebuvo patekęs į viešumą, tad, regis negalėjo palikti jokio pėdsako mūsų kultūros istorijoje. Šiuo teiginiu galima būtų neabejoti, jei simfoninė poema nebūtų dedikuota žmonai, Sofijai Čiurlionienei, veikiausiai ne tik žinojusiai apie tokį...

21. M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo „Tvanas“ eskizai (1904) Tai jau buvo nebe „Reconvalescento [sveikstančiojo – N.G.] užrašai“Recovalescentas, pasak Miriamo, jaučiasi tarsi dvasiškai gyjantis, akimirksnį išvystantis pasaulį naujai ir vėl nugrimztantis į klejonę, jo darbuose sapnas ir realybė...

Ar galėjo XIX–XX a. sandūros „naujo meno“ kūrėjas matyti Dievą (ne Dievažmogį, ne Rūpintojėlį) melancholišką? Čiurlionio amžininkas Stanisławas Wyspiańskis, 1896 m. restauruodamas Krokuvos Šv. Kryžiaus bažnyčios freskas, kairiojoje navoje dominavusią melancholišką susenusią figūrą, savo laiko...

Nuo jaunų dienų menininką lydėję melancholijos priepuoliai suteikdavo impulsą išlieti ją kūryboje, sužadinant rudens, darganos, laidotuvių reminiscencijas, siekiant išreikšti nerimą dėl praeinamybės. „Mane apniko melancholija, ir tai bjauri. […] Dabar tapau „Laidotuvių simfoniją“1903 m. spalio 2...

Kokį žūstantį pasaulį menininkas mėgino perteikti „Dies irae“ tekste? Veikiausiai jau transformuotąjį savo kūrybos. Apie savo sumanytąjį tapybinį „Pasaulio sukūrimo“ (1905) ciklą rašė: „Tai pasaulio sutvėrimas, tiktai ne mūsojo pagal bibliją, o kažkokio kitokio pasaulio – fantastinio“M. K...