Žilvinės Gaižutytės-Filipavičienės paskiausias turinys

  1. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Dėkoju už komentarus ir už taiklius klausimus apie Holokausto fenomeną ir kolektyvinės kaltės klausimą. Pirmiausia šiuolaikiniuose Holokausto ir kolektyvinės atminties tyrinėjimuose matoma aiški slinktis nuo kolektyvinės kaltės sampratos, kuri stigmatizuoja tautas (pvz., vokiečių ar lietuvių)...
  2. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Dėkoju už klausimą, į kurį atsakydama turiu pastebėti, kad iš tiesų individualios atminties ir kolektyvinės atminties santykio klausimas gana plačiai ir išsamiai aptartas daugelio kultūrinės (ir ne tik) atminties tyrinėtojų. Paprastai aiškinama, kad kultūrinė atmintis išryškėja ir pavienio...
  3. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Global Memory: The Dissolution of National Memories Summary. In the last decade, new tendencies and approaches have been emerging in the field of theoretical, methodological, and empirical studies of cultural memory indicating a transition to the analysis of global, cosmopolitan, transnational...
  4. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Literatūra Assman, Aleida, “Memories of Post-Imperial Nations” | Dieter Rothermund (ed.), Memories of Post-imperial Nations: The Aftermath of Decolonization 1945–2013, Cambridge: Cambridge University Press, 2015, pp. 171–180. Assmann, Aleida, “Theories of Cultural Memory and the Concept of...
  5. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    A. Assmann taikliai pastebi: 2005 m. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy net įvedė atminties įstatymąŽr. Loi portant reconnaissance de la Nation et contribution nationale en faveur des Français rapatriés., kad prancūziškasis kolonializmas (ypač susijęs su Šiaurės Afrika – Alžyru, Maroku ir...
  6. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Holokausto atmintys įsiliejo į skirtingus nacionalinius pasakojimus. Šis procesas vyksta ir Lietuvoje – žurnalistai, literatai, menininkai ir mokslininkai vis dažniau prabyla apie Holokausto įvykio integravimo į kolektyvinę Lietuvos gyventojų atmintį svarbą. Šios tendencijos regimos...
  7. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Daugybės Vakarų ir Rytų Europos šalių archyvų atvėrimas XX a. pabaigoje ženkliai praplėtė atminties diapazoną ir kompleksiškumą bei iškėlė naujų iššūkių tų šalių įsitvirtinusiems nacionaliniams savivaizdžiams. Pavyzdžiui, nauji archyviniai dokumentai apie Vichy režimą Prancūzijoje ir...
  8. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    A. Assmann teigimu, postimperinė tautų, įžengusių į Europos areną žlugus Sovietų imperijai, t. y. atgavusių nepriklausomybę, patirtis skiriasi nuo pokolonijinių tautų. Nors estų, latvių, lietuvių ar kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių istoriniuose pasakojimuose plėtojami okupacijos metu patirtos...
  9. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    D. Chakrabarty manymu, atminties kultūros lauke istorinių skriaudų samprata grindžiama socialiniu susitarimu ir dėl šios priežasties gyvuoja neužtikrintai ir nors to neįrodo ar nepatvirtina archyviniai, istoriografiniai faktai, tačiau kasdienės neužrašytos nepripažinimo ir įžeidinėjimo ilgos...
  10. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Kultūrinės atminties struktūriniai pokyčiai Galima teigti, kad XX a. pabaigoje nacionalinės valstybės praranda atminties interpretavimo monopolį ir vis labiau skatinamos paklūsti bendro globalaus atminties kultūros lauko funkcionavimo dėsningumams bei laikytis jo „žaidimo“ taisyklių. Akivaizdu...
  11. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Galima teigti, kad kosmopolizmas kaip analitinė paradigma pabrėžia naujų socialinių erdvių ir įsivaizduojamybių sąveikos iškilimą bei jų transformacijas. Globalios tarpusavio sąveikos ir postnacionalizmo tendencijos keičia nacionalines mnemonines praktikas ir pasakojimus, o kosmopolitinės...
  12. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Vis dėlto globalios kultūrinės atminties galimybės ir jos reikšmė burti individus į kolektyvą, kurti bendrumo jauseną ir tapatumą net pačių kosmopolitinės ar transnacionalinės atminties idėjos šalininkų vertinama skeptiškai. Amnezija ir atminties erozija laikoma globalizacijos proceso išdava...
  13. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Vadinasi, stiprėjant postnacionalizmo tendencijoms, įsivyraujant transnacionalinėms gyvenimo ir komunikacijos formoms, kolektyvinio ir individualaus tapatumo vaizdiniams, mažėja nacionalinės valstybės ir visuomenės kaip vieneto svarba. Nacionalines valstybes, nepriklausomai nuo jų išsivystymo...
  14. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Vis labiau įsigalinčios postnacionalizmo tendencijos politikoje, ekonomikoje bei kultūroje rodo, kad nacionalinių valstybių, tapatumų ir kartu atminčių svarba globaliame kontekste mažėja. Postmodernizmui jungiantis su naujais postnacionalizmo bruožais, atsiranda įvairūs eklektiški ir...
  15. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Konferencija Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves

    Panašios idėjos skleidžiasi jau minėto metodologinio kosmopolitizmo šalininko sociologo U. Becko tekstuose The Cosmopolitan Vision (Kosmopolitinė žiūra, 2006) bei Redefining the Sociological Project: The Cosmopolitan Challenge (Naujas sociologinio tyrimo apibrėžimas: kosmopoliniai iššūkiai...
Grįžti