Loretos Poškaitės paskiausias turinys

A Comparative Study of Western and Chinese Cultures and Its Critique in the Sinology of 21th Century: The Case of Chinese Painting and Aesthetics Summary. After more than half-century-long history of the West–East comparative studies, most specialists in Eastern cultures and comparative studies...

Literatūra “A philosophical Use of China: An Interview with François Jullien,” Thesis Eleven, 1999, no. 57 [žiūrėta 2014 m. rupjūčio 13 d.]. Andrijauskas, Antanas, „Orientalistika ir komparatyvistinės studijos“ | Antanas Andrijauskas (sud.), Rytai–Vakarai, Komparatyvistinės studijos II...

Nors Elkinsas pripažįsta, kad jo atliktas tyrimas ir kritinis komparatyvinių schemų apmąstymas bei pačių neutraliausių (mažiausiai eurocentrinių) lyginimo perpektyvų paieška pirmiausia turėtų padėti suvokti savo, t. y. vakarietiškojo mąstymo struktūras, tačiau jis netiki postkolonijinių studijų...

Apibendrinant šios knygos reikšmę dabartinei sinologijai, ypač lyginamiesiems kinų meno tyrimams, vis dėlto kyla klausimas, kokią išeitį iš šios nemalonios ar neišvengiamos situacijos (t. y. meno istorijos buvimo Hegelio šešėlyje ir vakarietiškųjų schemų įtakoje) siūlo pats jos autorius? Jis...

Šioje knygoje išties daug dėmesio skiriama komparatyvistinės metodologijos ir skirtingų kultūrų, menų lyginimo klausimui, itin plačiai svarstant apie pačių palyginimų esmę, pobūdį ir funkcijas (primenant, kad palyginimai yra kaip tiltai tarp kultūrų ir kartu „skirtingumo formos“, kurios...

Elkinsas laikosi nuomonės, kad „meno istorija yra visame pasaulyje aiškiai vienoda“Ten pat, p. 6., siekdamas įrodyti pagrindinį savo knygos teiginį, jog kinų tapybos studijavimas Vakaruose beveik per visą XX a. buvo didžiąja dalimi vakarietiškas, t. y. vakarietiško mokslo projektas, net jeigu...

Šią knygą rašyti autorių paskatino bent keli klausimai, susiję su bendresnio pobūdžio filosofiniu svarstymu apie ne savos (kitos) kultūros vizualinių praktikų analizavimo diskursą: „kaip įmanoma pateikti nevakarietiško meno istoriją“? kodėl tokie žymūs meno istorikai kaip Schapiro, Panofsky’s...

Jameso Elkinso vakarietiškosios kinų meno istorijos kritika Jamesas Elkinsas yra meno istorikas ir kritikas, vienas žymiausių vizualinės kultūros tyrinėtojų, parašęs šia tema bemaž dvidešimt knygų. Jis itin žavisi ir domisi tradicine kinų tapyba bei jos istorija, įsisavindamas ją praktiškai...

Tačiau pats Jullienas ir šioje knygoje, ir interviu pabrėžia, kad jis nesiekia atskirti Kinijos nuo Vakarų pasaulio ir laikyti ją „kitu“, arba egzotizuoti, paversti būdu išsilaisvinti iš savojo mąstymo ar kompensuoti kokį nors jo trūkumą. Kaip ir ankstesnėje knygoje, taip ir šioje, jis teigia...

Skaitant šią knygą, dažnai susidaro vaizdas, jog autorius supaprastina ir suniveliuoja tiek Vakarų, tiek kinų tapybos tradicijas, analizuodamas jas kaip kažkokius homogeniškus dydžius ir ignoruodamas kiekvienos jų vidinę įvairovę bei prieštaringumą. Antai dažnai, kalbėdamas apie kinų...

Tad į klausimą „ką tapo kinų tapytojai intelektualai?“ Jullienas atsako: jie tapo tą tarpinę būseną, kurioje nesatis pereina į esatį, bet dar nuo jos neatsiskyrusi. Jie siekia ne kažką pavaizduoti, o ne-vaizduoti (de-pict), arba paslėpti daikto vaizdą – taip, kad atrodytų, jog kažkas „tarytum...

Būtent šie žodžiai, posakiai ir sąvokos padeda Jullienui atskleisti, ką gi tapė kinų tapytojai-intelektualai (ir ko netapė Europos tapytojai). Kaip ir anksčiau aptartoje knygoje, taip ir šioje Jullienas plėtoja savo filosofinį diskursą, nuolat lygindamas ir dažniausiai priešindamas senovės...

Jau teksto pradžioje jis grįžta prie ankstesnės knygos klausimo: „Kaip, arba kokiomis teorinėmis sąlygomis remiantis (europiečiams – L. P.) buvo įmanoma postuluoti suvokimo objektą, tuo pačiu jį izoliuojant, paverčiant nejudančiu ir abstrahuojant stabilioje bei apibrėžtoje formoje?“Ten pat, p...

Daugeliu minėtų pastebėjimų bei kinų ir graikų-europiečių mąstymo priešinimų ši Jullieno knyga pratęsia ankstesnių jo knygų įžvalgas – pvz., Procesas ar kūryba (Process or Creation, 1989), kurioje teigiama, jog kinai išvengė kankinamų klausimų, kas yra būtis ir kokia jos paslaptis, nes jos...

Štai kodėl, pasak Jullieno, kinų menininkai siekia perteikti ne formą, bet dvasią (chuan shen) – ar tai būtų vaizduojamas akmuo, ar žmogusKitoje vietoje jis teigia, kad tapydamas žmogaus figūrą, kinų tapytojas siekia ne atvaizduoti jo kūnišką formą, bet išreikšti paties autoriaus idėją (yi), t...