Arūno Bingelio paskiausias turinys

Evidence as a Principle of Knowledge: The Divergence of Philosophy, Logic, and the Desert Fathers Summary. In both philosophy and science when searching for correspondence between experience and thinking of reality a principle of evidence is employed. I’m interested in possible correlations of...

Literatūra Bingelis, Arūnas, „Dievo paslėptis – krikščioniškumo dėmuo ir iššūkis filosofijai“, Soter, 2006, nr. 17 (45). Bonaventura, San, La conoscenze di Cristo, q. 6, conclusione | Opere di San Bonaventure, Opusculi Teologici 1, Roma, 1993. Chryssavgis, John, Dykumos širdyje: dykumos tėvų ir...

Akivaizdybė, kaip patirties ir tikro žinojimo atributas bei principas, Dykumos tėvų dvasinėje kelionėje pelnoma kaip transcendencijos Dovana, nors jai priimti būtinas ir egzistencinis apsisprendimas. Anachoreto dvasinis sielos darbas – „pareigybės“: nuolatinis proto budėjimas, dėmesinga...

Tad pirmųjų krikščioniškųjų atsiskyrėlių santykyje su pasauliu pirmiausia regimas religinis – ne estetinis, ne emocinis ir net ne etinis jo pobūdis: kūrinija stebimasi, gėrimasi ir grožimasi, bet niekuomet ji nėra garbinama – vien Kūrėjas vertas garbinimo ir šlovinimo. Tai atvirai teocentrinė...

Kaip šiame kontekste būtų galima pasiremti eidetika kaip fenomenologijos mokymu apie esmių, galimybių „savaime“, pirmenybę būtiškosios tikrovės, esamybės, atžvilgiu? Dykuma visų pirma yra demonų valdos, į kurias išdrįsusiems įžengti tekdavo kautis „iki pat paskutinio atodūsio“John Chryssavgis...

Juk ten, kur, rodos, Mirties viešpatija, kur visokeriopas stygius, primityviausios gyvenimo sąlygos, ankstyvųjų amžių anachoretai, užuot patys tapę primityvūs, skurdžiomis sąlygomis regresavę, kaip tik pasiekdavo aukščiausią dorovinio tobulumo laipsnį, pelnydavo didžiausią proto aiškumą...

Giovanni Bellini, Šv. Jeronimas (347–420) tyruoseGiovanni Bellini, Šv. Jeronimas tyruose.

Jau pati atsiskyrėlių žemiškoji buveinė, jų celės ir jų tyrai „nurodo ne tik vietą, bet ir gelminį dvasios kelią“John Chryssavgis, Dykumos širdyje: dykumos tėvų ir motinų dvasingumas, p. 64., kurio būtini atributai: tyla, malda, išmalda, pasninkas, atsižadėjimas, paprastumas, nuolankumas...

Šv. Atono kalno asketai (XX a. pradžia)Šv. Atono kalno asketai (XX a. pradžia).

Mokslinis (sąlygotas išankstinio metodo, modeliuojantis galimybių lauke) santykis su pasauliu dėl savo neišvengiamai redukuoto ir abstraktaus santykio su jo objektyvuojama realybe iš principo nepajėgus išpildyti beprielaidiškumą ir laisvą Dovaną suponuojančio akivaizdybės principo reikalavimą...

Jei personifikuotume filosofiją, jos paskirtį vaizdingai galima būtų aprašyti stoikų filosofijos terminais: jai nepakanka turėti aprašą, kaip atrodo, kokiai rūšiai priklauso jos mąstomos esmės – pasaulinio „proto sėklos“ (gr. λόγος σπερματικός), nepakanka užtikrinimo dėl jos naudingumo –...

Dykumos tėvai kaip religinis fenomenas lyginamojo pobūdžio studijoms parankūs dar ir tuo, kad jų atžvilgiu galima tikėtis relevantiškesnės – fenomenologinės – prieigos. Ypač žinant postklasikinės filosofijos, kuriai priskirtina ir pati fenomenologija, įsipareigojimą vengti daugelį jos pirmtakų...

Suprantama, Dykumų anachoretų ar šiuolaikinių jų dvasinės kelionės bendrakeleivių isichastų dvasinio tobulėjimo pakopomis neįmanoma kilti nei neturint tyrų širdies intencijų, nei nevadovaujant „iš šalies“ Dievo Malonei. Tačiau kyla klausimas: ar esama fenomenologinio – beprielaidinio – šios...

Kelias į šv. Kutlumušo vienuolyną (gr. Μονή Κουτλουμουσίου). 2007 m. lapkritis, Šv. Atono kalnas. Arūno Bingelio nuotrauka

Tad tokiais ir panašiais žingsniais nustatomo tikrumo apologetas Russellas, kaip ir jam epistemologinės nuostatos požiūriu artimas J. L. SchellenbergasŽr. Arūnas Bingelis, „Dievo paslėptis – krikščioniškumo dėmuo ir iššūkis filosofijai“, p. 8., matyt, priskirtini prie tų žmonių, kurie griežtai...