Straipsnis Akivaizdumas kaip tikrovės pažinimo principas: filosofijos, logikos ir dykumos tėvų takoskyra

Akivaizdybė, kaip patirties ir tikro žinojimo atributas bei principas, Dykumos tėvų dvasinėje kelionėje pelnoma kaip transcendencijos Dovana, nors jai priimti būtinas ir egzistencinis apsisprendimas.

Anachoreto dvasinis sielos darbas – „pareigybės“: nuolatinis proto budėjimas, dėmesinga įvaizdintų minčių, dingsčių (gr. λογίσμοι) analizė, jų tikrumo patikra prieš juos įsileidžiant į širdį, širdies sergėjimas – lygintinas su metodiškai besidarbuojančio fenomenologo sąmonės veikla, su transcendentinį žinojimą sąmonėje „nutyrinančiomis“ fenomenologinės redukcijos pratybomis.

Fenomenologas Tyruose turėtų atpažinti pačią tikrovę kaip akivaizdų imperatyvą: pati Dykuma moko, kaip dera melstis, kaip privalu Dievo akivaizdoje būti ir, svarbiausia, kaip būti tylint (gr. ἡσυχία) ir klausantis Dievo. Antra vertus, būtent Tyruose kietai ir atvirai susiduriama su „grynaisiais intelektais“ – savitais fenomenologijos „grynųjų esmių“ atitikmenimis: anachoretui su vienais bendradarbiaujant, su kitais grumiantis dvasioje yra labai reali grėsmė pralaimėti. Vis dėlto siekdamas išvengti lemtingos kovos dvasioje su „neregimuoju“, su „visiškai kitu“, su išganymo antagonistu, pačiu dvasinės kovos vengimu atsiskyrėlis būtų jau pralaimėjęs.

Religinio žmogaus kovos su gudravimais ir puikybe „meta-kelionėje“ nėra išankstinės sąlygos išsižadėti filosofo ištikimybės beprielaidiškumui – kaip tik ãtviros Dykumų tikrovės imperatyvui mąstysena ir gyvensena šį autentiško filosofavimo pradmenį gelbsti.

 

Literatūra

  • Bingelis, Arūnas, „Dievo paslėptis – krikščioniškumo dėmuo ir iššūkis filosofijai“, Soter, 2006, nr. 17 (45).
  • Bonaventura, San, La conoscenze di Cristo, q. 6, conclusione | Opere di San Bonaventure, Opusculi Teologici 1, Roma, 1993.
  • Chryssavgis, John, Dykumos širdyje: dykumos tėvų ir motinų dvasingumas, iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2011.
  • Gadamer, Hans-Georg, Istorija. Menas. Kalba, sudarė ir iš vokiečių kalbos vertė Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2001.
  • Graves, Robert, “The Atheism of Bertrand Russell and Julian Huxley,” The New Republic, April 28, 1958 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 6 d.].
  • Hadot, Pierre, Antikos filosofija – kas tai? Iš prancūzų kalbos vertė Aušra Grigaravičiūtė, Vilnius: Aidai, 1996.
  • Merton, Thomas, Dykumos išmintis: apoftegmos, iš prancūzų kalbos vertė Rūta Minelgienė, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2009.
  • Russell, Bertrand, Am I an Atheist or an Agnostic? A Plea for Tolerance in the Face of New Dogmas, 1947 [žiūrėta 2012 m. vasario 11 d.].
  • Searle, John, Mind, Language, and Society, New York, NY: Basic Books, 1998.
  • Sodeika, Tomas, „Miesto metafizika: dykumos tėvų profenomenas, arba tobulo tylėjimo pamokos“ | Miestelėnai: tyla ir postmodernioji kultūra, Vilnius: Gervelė, 1999, p. 39–68.
  • Vitz, Paul C., Faith of the Fatherless: The Psychology of Atheism, Dallas: Spence Publishing Company, 1999.
  • Софроний (Сахаров), Видеть Бога как Он есть, Essex, England: Stravropegic Monastery of St. John the Baptist, 1985.

Paveikslai

 

Evidence as a Principle of Knowledge: The Divergence of Philosophy, Logic, and the Desert Fathers

  • Bibliographic Description: Arūnas Bingelis, „Akivaizdumas kaip tikrovės pažinimo principas: filosofijos, logikos ir dykumos tėvų takoskyra“, @eitis (lt), 2016, t. 314, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Arūnas Bingelis, „Akivaizdumas kaip tikrovės pažinimo principas: filosofijos, logikos ir dykumos tėvų takoskyra?“, Logos, 2012, nr. 70, p. 26–37, ISSN 0868-7692.
  • Institutional Affiliation: Kauno technologijos universitetas.

Summary. In both philosophy and science when searching for correspondence between experience and thinking of reality a principle of evidence is employed. I’m interested in possible correlations of the mentioned principle of evidence with another field of its particular validity – a phenomenon of religious experience of ascetics in early Christianity and contemporary successors of tradition. A phenomenologist who invites to return to “the things themselves”, seeks eidetic vision, non-mediated experience and its adequate expression should recognize reality itself as an evident imperative in wasteland. A thirst for evidence which accompanies the Desert Fathers is slaked in a qualitatively different way than in science or philosophy. Here evidence as an attribute and principle of experience and true knowledge is obtained as a Gift of transcendence, although existential decision is a necessary condition in order to accept it. Such experience of the hermits being in the proximity of that which is unconditionally real is witnessed by the pearls of Desert wisdom – apophthegms.

Keywords: evidence, reality, mind, experience, unconditioned, phenomenology, logic, Desert Fathers.

 
Grįžti