fenomenologija

  1. Aivaras Stepukonis

    Studija Lietuvių tauta: lemtingi klausimai pasitinkant ateitį

    Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
  2. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Santrauka. Straipsnyje analizuojamos fenomenologinio kūno strategijos teatre. Išskiriamas matomas kūnas, kuriuo grindžiama tradiciniam reprezentaciniam teatrui būdinga strategija ir liečiamas kūnas, kuriuo aiškinama moderniame ir šiuolaikiniame postmoderniame teatre naudojamos strategijos bei...
  3. Mindaugas Briedis

    Straipsnis Valia vaizduotei: „disidentiška“ „galimo“ poetika postmodernios parodijos metu

    Santrauka. Straipsnyje per fenomenologinės filosofijos prizmę analizuojama galimybė pralaužti užburtą postmodernios parodijos ratą, kurio vienas būdingiausių bruožų – paskui „žmogaus“ dekonstrukciją einanti kūrybiškos humanistinės vaizduotės destrukcija, diseminuojanti vaizduotę į absoliučią...
  4. Agnieška Juzefovič

    Straipsnis Regimumo ir vizualinės komunikacijos metamorfozės: nuo fenomenologijos iki postmodernizmo

    Santrauka. Straipsnyje nagrinėjamos vizualumo sampratos ir vizualinės komunikacijos metamorfozės XX a. ir dabartinėje Vakarų filosofijoje. Svarstoma introspekcijos, savistabos problematika, analizuojamas tiek dailininkų, tiek filosofų mėgstamas veidrodžio fenomenas, kuris suvokiamas kaip...
  5. Mindaugas Briedis

    Straipsnis Medicinos diagnostika ir filosofija: keletas ankstyvosios E. Husserlio fenomenologijos ir radiologinės praktikos sugretinimų

    Santrauka. Fenomenologinė pažinimo traktuotė leidžia gerokai išplėsti žmogaus sąmonės struktūrų analizę anapus empirinių metodų, taip pat taikyti šią analizę konkretiems sąmonės procesams, pavyzdžiui, diagnostinio vertinimo struktūrai ir prasminiam kontekstui, suprasti. Taigi empirinė medicina...
  6. Mindaugas Briedis

    Straipsnis „Žemės menas“ ir fenomenologinė intersubjektyvios percepcinės vaizduotės struktūra

    Santrauka. Straipsnyje aptariama percepcinės vaizduotės struktūra leidžia pritaikyti fenomenologinę žiūrą miesto viešosioms erdvėms, konkrečiai – „žemės meno“ pavyzdžiams tematizuoti. Visų pirma sieksime fenomenologiškai nusakyti patirtinę struktūrą tokių viešų kūrybos produktų, kurie numato ne...
  7. Arūnas Bingelis

    Straipsnis Akivaizdumas kaip tikrovės pažinimo principas: filosofijos, logikos ir dykumos tėvų takoskyra

    Santrauka. Ieškant tikrovės patirties ir jos mąstymo atitikimo ir filosofijoje, ir moksle vadovaujamasi akivaizdumo principu. Mane domina galimos minėto akivaizdumo principo sąsajos su kita, bent jau specialiųjų mokslų kompetenciją peržengiančia akivaizdumo principo savito galiojimo sritimi –...
  8. Aivaras Stepukonis

    Simpoziumas Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos

    Santrauka. įsivaizduokime dvi požiūrio į tautos reiškinį kraštutinybes: viename poliuje sutinkame tautos būties šalininkus, arba ontologus, pasak kurių, tauta yra savarankišką būvį turinti bendruomenė, suvoktina ir aprašytina neprimetant pragmatinės savivalės. Kitame poliuje randame tautos...
  9. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Mąstymo ir kūrybos tapatumo paieškos dzeniškoje M. Merleau-Ponty fenomenologijoje

    Santrauka. Straipsnyje remiantis Maurice Merleau-Ponty tekstais analizuojama klasikinei Vakarų filosofijai ir moderniajam mokslui būdingos skirties tarp mąstymo ir kūrybos įveikimo bei jų tapatumo įtvirtinimo galimybės. Ypatingą dėmesį autorius sutelkia į prancūzų mąstytojo veikaluose išplėtotą...
  10. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Santrauka. Straipsnis skirtas komparatyvistinės filosofijos problematikai. Jame sugretindami įtakingo prancūzų fenomenologo Maurice’o Merleau-Ponty ir dzenbudistines filosofines idėjas sieksime įrodyti, kad racionalizuotai Vakarų metafizikai būdinga skirtis tarp subjekto ir objekto gali būti...
  11. Aivaras Stepukonis

    Monografija Pavergto mąstymo problema: Maxas Scheleris ir žinojimo sociologijos ištakos

    Santrauka. Monografijoje nagrinėjama Maxo Schelerio žinojimo sociologija, kuri pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais Vakarų humanitariniuose bei visuomenės moksluose atvėrė duris naujo pobūdžio sociologiniams epistemologiniams tyrimams, taip pat apibendrino paties Schelerio paskutinio mokslinės...
Grįžti