Santrauka. Konferencijoje kritiškai plėtojama vertimo samprata, tradiciškesnius filologinius atvejus literatūrinėse Rytų ir Vakarų kultūrose lygiagretinant bei kryžminant su eksperimentiškesniais filosofijoje, dailės terapijoje ir ezoterizmo tyrimuose. Ši, lyginamoji tarpdalykinė prieiga leidžia...
aštuoni
atmintinos datos
avies medžioklė
bejėgis mąstymas
biblistika
dailės terapija
daśapadārthaśāstra
devyni
epistemologija
fenomenologija
filosofinis vertimas
george orwell
hermeneutika
ikonografinė analizė
individualios patirties atsklaida
istorinė periodizacija
japonų fonetika
keturi
ketveriopa reikšmė
kinų hieroglifai
kinų kalba
konvencionalizmas
literatūrinė kritika
mąstymo pneumatika
matai
max scheler
murakami haruki
paauglystė
pajėgus mąstymas
pneuminė mąstymo galia
polisemija
realizmas
sanskritas
senoji lietuvių raštija
simbolinės reikšmės
skaičius
skaitmuo
šventasis raštas
vaiśeṣika
vertėjas
vertimas
vertimo teorija
žmogaus amžius
žvilgsnio motyvo kaita
Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
antisistema
asmuo
atmetimo lankas
bendruomenė
civilizacija
energinio ištekinimo įvija
etnopatija
fenomenologija
filosofija
filosofinė patirtis
filosofinis mąstymas
horizontalioji civilizacija
keturbūvis
keturžina
kultūra
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
nacija
omnivorizmas
pantofagija
pilietija
priešybinių santykių trikampis
rūšis
sistema
tauta
tautinė valstybė
valstybė
vertikalioji civilizacija
visaėdystė
žmogus
žmonija
Santrauka. Straipsnyje analizuojamos fenomenologinio kūno strategijos teatre. Išskiriamas matomas kūnas, kuriuo grindžiama tradiciniam reprezentaciniam teatrui būdinga strategija ir liečiamas kūnas, kuriuo aiškinama moderniame ir šiuolaikiniame postmoderniame teatre naudojamos strategijos bei...
Santrauka. Straipsnyje per fenomenologinės filosofijos prizmę analizuojama galimybė pralaužti užburtą postmodernios parodijos ratą, kurio vienas būdingiausių bruožų – paskui „žmogaus“ dekonstrukciją einanti kūrybiškos humanistinės vaizduotės destrukcija, diseminuojanti vaizduotę į absoliučią...
Santrauka. Straipsnyje nagrinėjamos vizualumo sampratos ir vizualinės komunikacijos metamorfozės XX a. ir dabartinėje Vakarų filosofijoje. Svarstoma introspekcijos, savistabos problematika, analizuojamas tiek dailininkų, tiek filosofų mėgstamas veidrodžio fenomenas, kuris suvokiamas kaip...
Santrauka. Fenomenologinė pažinimo traktuotė leidžia gerokai išplėsti žmogaus sąmonės struktūrų analizę anapus empirinių metodų, taip pat taikyti šią analizę konkretiems sąmonės procesams, pavyzdžiui, diagnostinio vertinimo struktūrai ir prasminiam kontekstui, suprasti. Taigi empirinė medicina...
Santrauka. Straipsnyje aptariama percepcinės vaizduotės struktūra leidžia pritaikyti fenomenologinę žiūrą miesto viešosioms erdvėms, konkrečiai – „žemės meno“ pavyzdžiams tematizuoti. Visų pirma sieksime fenomenologiškai nusakyti patirtinę struktūrą tokių viešų kūrybos produktų, kurie numato ne...
Santrauka. Ieškant tikrovės patirties ir jos mąstymo atitikimo ir filosofijoje, ir moksle vadovaujamasi akivaizdumo principu. Mane domina galimos minėto akivaizdumo principo sąsajos su kita, bent jau specialiųjų mokslų kompetenciją peržengiančia akivaizdumo principo savito galiojimo sritimi –...
Santrauka. įsivaizduokime dvi požiūrio į tautos reiškinį kraštutinybes: viename poliuje sutinkame tautos būties šalininkus, arba ontologus, pasak kurių, tauta yra savarankišką būvį turinti bendruomenė, suvoktina ir aprašytina neprimetant pragmatinės savivalės. Kitame poliuje randame tautos...
bajorija
etnas
fenomenologija
filosofija
istorinė atmintis
konstitucija
lenkiakalbis
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
lietuvos didžioji kunigaikštystė
modernus
neurozė
patologija
politika
politologija
psichoanalizė
senlietuvis
simptomas
tapatybė
tauta
valdovų rūmai
valstietija
valstybė
vilnius
Santrauka. Straipsnyje remiantis Maurice Merleau-Ponty tekstais analizuojama klasikinei Vakarų filosofijai ir moderniajam mokslui būdingos skirties tarp mąstymo ir kūrybos įveikimo bei jų tapatumo įtvirtinimo galimybės. Ypatingą dėmesį autorius sutelkia į prancūzų mąstytojo veikaluose išplėtotą...
Santrauka. Straipsnis skirtas komparatyvistinės filosofijos problematikai. Jame sugretindami įtakingo prancūzų fenomenologo Maurice’o Merleau-Ponty ir dzenbudistines filosofines idėjas sieksime įrodyti, kad racionalizuotai Vakarų metafizikai būdinga skirtis tarp subjekto ir objekto gali būti...
Santrauka. Monografijoje nagrinėjama Maxo Schelerio žinojimo sociologija, kuri pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais Vakarų humanitariniuose bei visuomenės moksluose atvėrė duris naujo pobūdžio sociologiniams epistemologiniams tyrimams, taip pat apibendrino paties Schelerio paskutinio mokslinės...
fenomenologija
idėjų istoriografija
ideologija
intelektinė istoriografija
max scheler
socialinis determinizmas
socialinis žinių sąlygojimas
veimaro respublika
vokietija
žinojimo sociologija