liberalizmas

Santrauka. Remiantis pilietybės sąvoka ir personalistine teisės samprata, straipsnyje formuluojamas teisinis (ne vien įstatymais besiremiantis) požiūris į dvigubą pilietybę. Pati teisė į pilietybę konkretinama atsižvelgiant į teisnumą ir subjektinę teisę, tuo siekiant atskirti teisę į pilietybę...

Santrauka. Straipsnyje analizuojamas svarstomosios demokratijos ir edukacijos proceso santykis. Siekiama išsiaiškinti, kaip svarstomosios demokratijos modelis derina etiką ir politiką bei kokios to implikacijos švietimo politikai. Svarstomosios demokratijos idėja apibrėžiama kaip ugdymas, kai...

Santrauka. Liberalizmas kaip politinė doktrina remiasi prielaida, kad nėra racionaliai pagrindžiamų galutinių vertybių, nėra aukščiausiojo gėrio, kurio atžvilgiu galėtų būti objektyviai vertinamos individų preferencijos. Ši prielaida išreiškia vyraujančią metafizinę modernybės poziciją, kuri...

Santrauka. Straipsnyje aptariami socialinės filosofijos lietuvių kalba pradininko palaimintojo Jurgio Matulaičio tekstai, 1909 m. išspausdinti Draugijos žurnale. Pasak jo, socialiniai klausimai kyla kaip visuomeninio gyvenimo keblumai, kuriuos ir turinti spręsti socialinė filosofija. Jie susiję...

Santrauka. Visuomeniniame gyvenime „gerovės valstybės“ sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Dėl to kyla įvairiausių konceptualių painiavų. Straipsnyje išskiriamos ir aptariamos įtakingiausios gerovės valstybės sampratos tikintis, kad tai padės pasiekti skirtingas politines pažiūras ar nuostatas...

Santrauka. Straipsnyje analizuojamos dvi valdžios sampratos: valdžia kaip nuosavybė ir valdžia kaip strategija. Šios dvi valdžios sampratos yra glaudžiai susijusios su skirtingais istorijoje egzistavusiais režimais – valdžios kaip nuosavybės samprata atitinka ancien regime vyravusius...