• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Ji buvo daug didesnė už pietinę, o jos vakarinis šlaitas plytėjo net apie 700 m toliau nuo kranto negu seklumos, esančios piečiau pietų molo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad 7a pav. pavaizduota situacija susidarė praėjus ištisiems metams po uosto įplaukos valymo darbų, kai dugno reljefas jau...
  2. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    1958 m. pavasario potvynio atvejis parodo, kad Klaipėdos sąsiaurio žiočių rajone, formuojant priekrantės dugno reljefą, be jūrinių procesų labai svarbų vaidmenį gali vaidinti klimatiniai ypatumai, reguliuojantys hidrodinaminį ir litodinaminį režimą. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame...
  3. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Tokia situacija susidarė po ką tik užbaigtų valymo darbų, kai iš barinio kanalo ir šiaurinės uosto dalies buvo pašalinta net 885 000 m3 nešmenų. Didžioji jų dalis susikaupė 1958 m. pavasarį, kai katastrofiškai didelio potvynio metu per Klaipėdos sąsiaurį į jūrą plūstančio vandens debitas siekė...
  4. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Jame parodytas ir apie 65 m prailgintas šiaurinis molas. Plane matyti kiek silpniau, negu prieš dešimtmetį 7–8 m izobatomis išreikšta pietinė barinė sekluma. Tačiau šiaurinė sekluma tiek išsiplėtė į pietus, kad užėmė net vidurinę uosto vartų dalį. Įplaukos laivakelis, kurį iš šiaurės ir pietų...
  5. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Gana panašūs dugno reljefo bruožai atvaizduoti ir R. Knapso pateiktame 1957 m. batimetriniame plane (4 pav.). 4 pav. R. Knapso pateiktas 1957 m. Klaipėdos priekrantės batimetrinis planas / Fig. 4. The Klaipėda nearshore bathymetry plan presented by R. Knaps in 1957
  6. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Tuo metu labai padidėjo šiaurinė barinė sekluma. Jos šiaurinis šlaitas (7 m izobata) į šiaurę pasistūmė apie 300 m. Pietinė, ypač apie 600 m atstumu į vakarus nuo šiaurės molo, pasislinko į pietus per 100 m. Įplaukos laivakelis, iš pietų ir šiaurės apibrėžtas 8 m izobatomis tapo gana vingiuotas...
  7. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    3 pav. Jūros priekrantės dugno reljefas ties Klaipėdos uostu 1947 m. (sudaryta panaudojus 1955 m. jūrlapį „Klaipėdos uostas ir prieigos prie jo“ М 1:15000; 1947 m. gylių matavimų duomenys). Plane išryškėja susidariusios barinės seklumos, kai uostas nebuvo aktyviai valomas nuo nešmenų / Fig. 3...
  8. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Iki 1925 m. laivakelio gylis įplaukoje buvo gana kaitus, tačiau dažniausiai viršydavo 7 m. Pavyzdžiui, 1925 m. laivakelio gylis tik 39 dienas nesiekė 7 m, bet nebuvo mažesnis kaip 6,7 m. Uosto barinis kanalas 1928 m. buvo visiškai ištiesintas ir pagilintas iki 8 mŽr. Teodoras Daukantas...
  9. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    1924 m. priekrantės dugno reljefe išryškėjo dėl molų poveikio pasikeitusi natūrali izobatų tįsa tiek į pietus, tiek ir į šiaurę nuo uosto vartų. Lyginant su 1912 m. situacija, daug sudėtingesnis tapo dugno reljefas įplaukos laivakelyje. Bendrame 9 m gylio laivakelio fone pasirodė daug seklumų, o...
  10. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Dviejų metrų izobata arčiausiai kranto (35 m) prisiglaudė 4 000 m nuo šiaurinio molo, o 3 m izobata driekėsi 200–250 m nuo kranto. Tarp 3 m ir 6–7 m izobatų žemėlapyje išryškėjo šiaurinė barinė sekluma, plytinti apie 0,5 km nuo uosto įplaukos laivakelio (farvaterio). Ją paryškino į vakarus...
  11. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Šiauriau uosto 2 ir 3 m izobatos driekėsi šiek tiek arčiau kranto negu prie Kuršių nerijos (2 pav.). 2 pav. Ties Klaipėdos uostu esančio priekrantės dugno reljefo batimetriniai planai pagal 1912 ir 1924 m. matavimo duomenis (sudaryta pagal E. Červinsko archyvo medžiagą) / Fig. 2. Bathymetry...
  12. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Apie priekrantės ypatumus pirmaisiais metais po Antrojo pasaulinio karo galima spręsti iš 1955 m. išleisto jūrlapio „Klaipėdos uostas ir prieigos prie jo“ M 1:15 000, parengto pagal 1947 m. gylių matavimų duomenis. Gana panašūs dugno reljefo bruožai atvaizduoti ir R. Knapso pateiktame 1957 m...
  13. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Vertinant uosto molų statybą kaip antropogeninio poveikio litodinaminiams procesams ir dugno reljefui veiksnį, galima teigti, kad pirmasis molų statybos etapas, pakeitęs krantodaros situaciją ties Klaipėdos uostuŽr. Rimas Žaromskis, Saulius Gulbinskas, “Reflection of the Baltic Sea Lithuanian...
  14. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Priešais Klaipėdos sąsiaurio žiotis esantis jūros dugno reljefas yra veikiamas sudėtingesnio gamtinių sąlygų komplekso, negu greta esančios priekrantės atkarpos (1 pav.). 1 pav. Tirtojo rajono lokalizacija Pietryčių Baltijos regione / Fig. 1. Location of the area studied in the south-eastern...
  15. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Įvadas Kranto zonos raida šiandien vis labiau priklauso ne tik nuo aktyvių (hidrometeorologinis, hidrologinis režimas) ir pasyvių (geologinė sandara, nuosėdų litologinė sudėtis, dugno ir kranto reljefo ypatumai) gamtinių veiksnių, bet ir nuo antropogeninės veiklosŽr. Saulius Gulbinskas...
  16. Rimas Žaromskis

    Straipsnis Baltijos jūros priekrantės dugno reljefo kaita Klaipėdos uosto prieigose XX a.

    Santrauka. Įvairiais laikotarpiais Klaipėdos uoste atliktų tyrimų kartografinės medžiagos ir literatūros šaltinių analizės pagrindu nagrinėjama visą XX a. laikotarpį Klaipėdos uosto prieigose vykusi priekrantės dugno reljefo kaita. Šią kaitą lėmė tiek uosto plėtra, ypač susijusi su įplaukos...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė