• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Postmodernizmo diskursas XX a. 10 dešimtmetyje Lietuvos filosofai, kultūrologai ir menotyrininkai ėmė plačiai aptarinėti postmodernizmo reiškinius Lietuvos kultūroje. Postmodernizmo sampratų ir vertinimų būta įvairiųŽr. Jurgita Staniškytė, Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp...
  2. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Uždavinys nesutiko su ekspresionistinės raiškos kaip geriausiai atspindinčios tautos dvasią bei įvairias istorines negandas, kurias mūsų protėviams teko patirti, aiškinimu. Hegelio „dvasios raidos“ teorijos ir romantizmo laikotarpyje sukurti nacionalistiniai mitai nepaaiškina ekspresionizmo...
  3. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Dėl dehumanizacijos komparatyvistinę menotyrą ir meno kritiką mokslininkas laikė reikšminga kultūrų ir meno pasaulių pažinimo, dvasinės savivokos ir savižinos galimybe. Dailės kritikos recenzijose skleidžiasi gilus įsitikinimas, kad įvairių civilizacijų ir kultūrų sąveikos fone, menas ir...
  4. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Šie pastebėjimai rodo, kad Uždaviniui rūpėjo meno kritikos funkcijos, jos poveikis meniniam gyvenimui. Dailės kritika turi tiesiogines ir netiesiogines funkcijas. Viena vertus, kritikas turi paaiškinti ir įvertinti pačius meno kūrinius – „suformuluoti ir žodžiais išreikšti tai, kas dailės...
  5. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Skaitant Uždavinio dailės kritikos recenzijas, matyti, kad nesusisaistoma su viena konkrečia religija. Gilus senųjų pasaulio civilizacijų ir kultūrų išmanymas leido apie meną samprotauti telkiantis įvairių pasaulio religijų kategorijas. Pavyzdžiui, Augustino Savicko tapybos vietą lietuvių dailės...
  6. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Tačiau šis sugretinimas nėra nei drastiškas, nei netinkamas. Religijos ir meno struktūrinių ir funkcinių homologijų aiškinimas postmodernioje kultūros ir meno sociologijoje įprastas ir moksliškai pateisinamas. Jo ištakos siekia XX a. pradžios komparatyvistinę Maxo Weberio religijos sociologiją...
  7. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Kita vertus, galima priminti, kad religijos ir meno analogijų ar homologijų (meninio ar kitų kultūrinių laukų struktūros ir funkcijų pastovumo) teigimas būdingas XX a. antrosios pusės prancūzų kultūros ir meno sociologijai bei filosofijai. Viename tekstų Uždavinys, jo supratimu, pateikia...
  8. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Dailės kritika: pagalbinė mitologija, menotyrinė hagiografija ar sofistikos atmaina? Visos šios aptartos Uždavinio teorinės nuostatos ypač artimos prancūzų rašytojo, meno filosofo ir psichologo André Malraux pažiūromsŽr. André Malraux, Le Musée Imaginaire. La psychologie de l’art.. Juos vienija...
  9. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Šie aktualūs dailės kritikos teorijos bei metodologijos klausimai keliami ne vien teorinio pobūdžio straipsniuose, bet ir dailės kritikoje bei parodų recenzijose aptariant Lietuvos dailininkų kūrybą. Juose išryškėja ir kita svarbi komparatyvistinių Uždavinio teorinių pažiūrų ypatybė – būtinybė...
  10. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Tačiau Uždavinio kultūros ir meno kritikos atveju negalima laikyti šių savybių vien tuščiažodžiavimu ar akademiniu manierizmu: nuorodos į filosofijos, estetikos, meno filosofijos, kultūrologijos ar menotyros koncepcijas kartu atskleidžia teorines ir metodologines kritiko nuostatas bei aiškias...
  11. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Kultūrinės ir socialinės dailės kritikos funkcijos: universalių sąmonės struktūrų – archetipų paieška Teorinėms Uždavinio pažiūroms – meno, meno istorijos ir kritikos sampratoms – įtaką darė įvairios filosofijos, meno filosofijos, estetikos ir menotyros kryptys. Tai galima atsekti nuosekliai...
  12. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Šiame straipsnyje nagrinėjama Uždavinio kultūros ir dailės kritika teorinių ir metodologinių lyginamųjų Lietuvos kultūros tyrimų problemų kontekste. Filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas ir orientalistas daugiausiai domėjosi senosiomis...
  13. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Algio Uždavinio Lietuvos kultūros tyrinėjimai: kultūrologinė komparatyvistinė dailės kritika

    Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama Algio Uždavinio kultūros ir dailės kritika teorinių ir metodologinių lyginamųjų Lietuvos kultūros tyrimų problemų kontekste. Filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas ir orientalistas daugiausiai domėjosi senosiomis...
  14. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Nacionalinis tapatumas ir atmintis šiuolaikinėje ekranosferoje ir medijų mene

    National Identity and Memory in the Contemporary ‘Screen-Sphere’ and Media Art Summary. According to the French philosopher and sociologist Gilles Lipovetsky, contemporary screen-sphere or omnipresent, multi-form, multi-median ‘global screen’ mediates collective memory, translates images of the...
  15. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Nacionalinis tapatumas ir atmintis šiuolaikinėje ekranosferoje ir medijų mene

    Literatūra Andriuškevičius, Alfonsas, „Nesu joks politinis menininkas. Su Artūru Raila kalbasi Alfonsas Andriuškevičius“, Šiaurės Atėnai, 2003 03 08, nr. 643. Andriuškevičius, Alfonsas, „Politiškumas – tai savęs lavinimo forma. Su Deimantu Narkevičiumi kalbasi Alfonsas Andriuškevičius“, Šiaurės...
  16. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Nacionalinis tapatumas ir atmintis šiuolaikinėje ekranosferoje ir medijų mene

    ∗∗∗ Šiandien atminties studijos, nagrinėjančios kolektyvinę atmintį ir jos poveikį kolektyvinių tapatybių formavimuisi, yra viena reikšmingiausių praeities tyrimams skirtų disciplinų tarptautinėje humanistikoje. Atsižvelgiant į aptartus pavyzdžius, galima teigti, kad kinas, ekrano ir medijų...
  17. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Nacionalinis tapatumas ir atmintis šiuolaikinėje ekranosferoje ir medijų mene

    Nesena praeitis, sovietinio gyvenimo ir kasdienybės tradicijos bei ritualai domina ne vieną jauną Lietuvos menininką, tyrinėjantį kultūrinio tapatumo problemas. Kristinos Inčiūraitės filme „Uždarymas“ (2004, 6 min.) su nostalgija kalbama apie kultūrinės atminties vietų nyksmą ir prarastį –...
  18. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Nacionalinis tapatumas ir atmintis šiuolaikinėje ekranosferoje ir medijų mene

    Narkevičius filme pasakoja savo tėvo gyvenimo istoriją iki pat mirties, tačiau autobiografinis aspektas filme nėra pabrėžiamas, priešingai – rodomos įvairios sovietmečio Lietuvos kasdieninio gyvenimo akimirkos, paryškinamos bendrai išgyventos patirtys. Slenkančiuose kadruose žiūrovas atpažįsta...
  19. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Nacionalinis tapatumas ir atmintis šiuolaikinėje ekranosferoje ir medijų mene

    Kitas Šerpytytės fotografijų ciklas „A State of Silence“ („Tylos būvis“ arba, atsižvelgiant į kontekstą, gali būti verčiama „Tylos valstybė“) atskleidžia dar vieną šiuolaikinio ekraninio meno bruožą – greitą nesenos istorijos ir patirties įvaizdinimą, nuolatinę dabarties įvykių memorializaciją...
  20. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė

    Straipsnis Nacionalinis tapatumas ir atmintis šiuolaikinėje ekranosferoje ir medijų mene

    Akivaizdu, kad pasirinkta minimalizmo estetika, vaizdo išgryninimas ir prasiskverbimas į objekto esmę daro žiūrovui ypatingą emocinį poveikį. Fotografijos leidžia akistata susidurti su tikrosiomis „atminties vietomis“ – sudaiktintoje meninėje kalboje įprasminta istorine atmintimi – ir kartu...
Grįžti
Viršutinė Apatinė