• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Egidijus Kūris

    Straipsnis Teismo precedentas kaip teisės šaltinis Lietuvoje: oficiali konstitucinė doktrina, teisinio mąstymo stereotipai ir kontrargumentai

    Teismo precedento kaip teisės šaltinio reikšmės išryškinimas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje sietinas su kelių konstitucinių principų interpretavimu, būtent – teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygiateisiškumo principų. Maksima, kad panašios bylos turi būti sprendžiamos...
  2. Egidijus Kūris

    Straipsnis Teismo precedentas kaip teisės šaltinis Lietuvoje: oficiali konstitucinė doktrina, teisinio mąstymo stereotipai ir kontrargumentai

    Glaustai pasakytina, kad svarbiausios Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės teismo precedento doktrinos nuostatos yra šios. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, taigi ir visaverčio teisingumo...
  3. Egidijus Kūris

    Straipsnis Teismo precedentas kaip teisės šaltinis Lietuvoje: oficiali konstitucinė doktrina, teisinio mąstymo stereotipai ir kontrargumentai

    1. Doktrina (I) Pirmąkart oficiali konstitucinė teismo precedento doktrina buvo suformuluota Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimeŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas.. Tame nutarime suformuluotos doktrinos nuostatos buvo pakartotos ir išplėtotos...
  4. Egidijus Kūris

    Straipsnis Teismo precedentas kaip teisės šaltinis Lietuvoje: oficiali konstitucinė doktrina, teisinio mąstymo stereotipai ir kontrargumentai

    Lietuvoje teismo precedento kaip teisės šaltinio „statusas“ buvo „aprobuotas“ oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje (atitinkami Konstitucinio Teismo aktai nurodomi infra, aprašant doktriną). Vis dėlto kartais abejojama, ar oficialioji konstitucinė doktrina nenuėjo per toli ir ar teismo...
  5. Egidijus Kūris

    Straipsnis Teismo precedentas kaip teisės šaltinis Lietuvoje: oficiali konstitucinė doktrina, teisinio mąstymo stereotipai ir kontrargumentai

    Lietuvos teisės literatūroje būta tam tikrų, tiesa, gana vangių, svarstymų, kaip tipologizuoti Lietuvos teisės sistemą, tačiau šis dalykas nebuvo gvildenamas monolitiškumo–pliuralizmo skalės kontekste. O šiandien kelti tokį klausimą jau, matyt, per vėlu, nes teismų kuriama teisė kaip teisės...
  6. Egidijus Kūris

    Straipsnis Teismo precedentas kaip teisės šaltinis Lietuvoje: oficiali konstitucinė doktrina, teisinio mąstymo stereotipai ir kontrargumentai

    Įvadas Viena iš gausių teisės sistemų tipologijų yra jų skirstymas į monolitines ir pliuralistinesŽr. Samuel Krislov, “The Concept of Families of Law,” 1985.. Ši tipologija – ne tiek teisinė dogmatinė, kiek sociologinė. Čia monolitinėmis vadinamos tokios teisės sistemos, kuriose siekiama kuo...
  7. Egidijus Kūris

    Straipsnis Teismo precedentas kaip teisės šaltinis Lietuvoje: oficiali konstitucinė doktrina, teisinio mąstymo stereotipai ir kontrargumentai

    Santrauka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kai kuriuose 2006–2007 m. aktuose yra suformulavęs oficialią konstitucinę teismo precedento doktriną, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose...
    • Egidijus Kūris
    • Tema
    • konstitucinė teisė oficiali konstitucinė doktrina teisinio mąstymo stereotipai teismo precedentas
    • Tęsiniai: 24
    • Temynas: S 001 teisė
  8. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    The Constitution as Law without Gaps Summary. The article deals with the new paradigm of constitutional law which has replaced the one inherited from the Soviet and early post-Soviet period. This new paradigm is characterized by, inter alia, the elevation of the acts of the Constitutional Court...
  9. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Literatūra Jarašiūnas, Egidijus, „Konstitucija ir įstatymas: kelios interpretavimo problemos“ | Viktoras Rinkevičius (sud.), Konstitucijos aiškinimas ir tiesioginis taikymas, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2002, p. 234–257. Kūris, Egidijus, “Rulings of the Constitutional...
  10. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Vaizdžiai kalbant, Konstitucija yra „skėtis“, kuris uždengia viską – visą ordinarinę teisę, ir sukurtąją, ir tą, kuri turi būti sukurta, tačiau dėl kokių nors priežasčių nėra sukurta. Taigi konstitucinė teisė neturi kokio nors specifinio teisinio reguliavimo dalyko, kuris ją skirtų nuo kitų...
  11. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Tokia metodologinė pozicija, kai Konstitucija traktuojama kaip tam tikras vienas su kitu susijusių, „persipynusių“, vienas kitą suponuojančių principų „tinklas“, leidžia užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes. Bet pagrįsti šią poziciją vien tikslingumo motyvais...
  12. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Ši metodologinė pozicija, taip atvirai išdėstyta Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime, sulaukė daug komentarų (taip pat ir neigiamų), daugiausia dėl su politika susijusio bylos turinio (draudimas asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos tvarka, būti renkamam Respublikos...
  13. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

  14. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Su tuo, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme šiuo atžvilgiu yra spraga, galima būtų sutikti. Tačiau Konstitucija – tiesiogiai taikomas aktas, ji leidžia kvestionuoti konstitucingumo aspektu bet kokį ordinarinį teisinį reguliavimą – ne tik atitinkamame ordinarinės teisės akte eksplicitiškai...
  15. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Šiame kontekste pažymėtina, kad lingvistinis (verbalinis) teisės aiškinimas yra tik vienas iš teisės aiškinimo metodų; jo negalima suabsoliutinti; tai dar nuo Karlo Friedricho von Savigny laikų (t. y. nuo XIX a. pradžios) yra visuotinai pripažinta maksima (beje, ne kartą expressis verbis...
  16. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Vis dėlto ta konstitucinės justicijos byla (nepaisant jos „išskirtinumo“ lyginamosios konstitucinės jurisprudencijos aspektu) gali būti vertinama ir kaip sudariusi dar vieną galimybę naująją konstitucinės teisės paradigmą sustiprinti atviru argumentavimu, nukreiptu į vieno iš stereotipų griovimą...
  17. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime (kuriame, suprantama, konstatuotas ginčijamų nuostatų neprieštaravimas Konstitucijai), inter alia, pabrėžiama, kad
  18. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Kartais kvestionuojama ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra teismas. Tiesa, retas profesionalus teisininkas pasirašytų po šitokia odiozine „abejone“, tačiau šiuo klausimu Lietuvoje esama ne tik konstitucinės teorijos, bet ir konstitucinės jurisprudencijos, beje, unikalios, nes, atrodo, jokioje...
  19. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Šiandien minėtų postulatų jau niekas nekvestionuoja. Tai, kas retkarčiais dar yra Lietuvoje kvestionuojama (iš esmės tik politiniuose debatuose), yra Konstitucinio Teismo kompetencija oficialiai aiškinti Konstituciją. Akivaizdu, kad bet kokia teisės akto atitikties Konstitucijai patikra savaime...
  20. Egidijus Kūris

    Straipsnis Konstitucija kaip teisė be spragų

    Perėjimas prie naujosios konstitucinės teisės paradigmos – tai iš esmės grįžimas prie vakarietiškos konstitucionalizmo idėjos, kurią nuo Johno Marshallo laikų galima redukuoti (su tam tikromis neesminėmis modifikacijomis, pavyzdžiui, Hanso Kelseno „grynojoje teisės teorijoje“ arba Aharono Barako...
Grįžti
Viršutinė Apatinė