• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Hermeneutika anapus objektyvizmo ir reliatyvizmo: trauminės atminties patirtys

    Žvelgdami iš XX a. filosofinės hermeneutikos perspektyvos, mes negalime matyti praeities iš jos pačios originalaus horizonto, neišpildoma viltis atrodo pasiekti kažkokios „originalios“ prasmės vienprasmybę, nes į praeitį, tradiciją visuomet žvelgiame iš savo dabarties, žvelgiančiojo sąmonė...
  2. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Hermeneutika anapus objektyvizmo ir reliatyvizmo: trauminės atminties patirtys

    Įsisąmoninama, kad praeities supratimas – tai skirtingų istorinių horizontų liejimasis, kai interpretatoriaus istorinis horizontas liejasi su jo interpretuojamu istorinės praeities horizontu. Būtent stengiamasi kuo geriau įsijausti į interpretuojamą horizontą, tačiau kartu suvokiama, kad...
  3. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Hermeneutika anapus objektyvizmo ir reliatyvizmo: trauminės atminties patirtys

    Skirtingų istorinių horizontų liejimosi samprata: anapus objektyvizmo / reliatyvizmo alternatyvos Sąmonė niekada nėra neutrali – ji visada šališka, regi reiškinius iš tam tikro taško. Šią mintį įtvirtina Gadamerio formuluojama istoriškai paveiktos sąmonės (wirkungsgeschichtliches Bewustsein)...
  4. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Hermeneutika anapus objektyvizmo ir reliatyvizmo: trauminės atminties patirtys

    Ją įsisąmoninę, privalome interpretaciją atriboti nuo objektyvumo pretenzijų. Karteziškasis tikrumas pasirodo ištirpęs takiuose, dinamiškuose hermeneutinio supratimo procesuose. Palygindami galėtume prisiminti O. Spenglerį, kuris taip pat teigė, kad istorijos stebėjimas niekada nepasiekė...
  5. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Hermeneutika anapus objektyvizmo ir reliatyvizmo: trauminės atminties patirtys

    Hermeneutinė egzistencialumo prielaida: sudužusios objektyvizmo pretenzijos Hermeneutinis žvilgsnis į istorinę atmintį paremtas žmogaus laikiškumo, istoriškumo prielaidos įsisąmoninimu – plėtojamas judėjiškas, krikščioniškas, antigraikiškas supratimas, kad žmogus egzistuoja istorijoje, „istorija...
  6. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Hermeneutika anapus objektyvizmo ir reliatyvizmo: trauminės atminties patirtys

    Santrauka. šiame tekste hermeneutinė istorinės praeities supratimo teorija taikoma analizuojant trauminę istorinę atmintį. Akcentuojama hermeneutinė egzistencialumo prielaida, pateikiamas hermeneutinis žvilgsnis iš vidaus, išvedantis istorijos supratimą anapus objektyvumo. Gadamerio skirtingų...
  7. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Philosophy between Science and Art: The Interpretative Hermeneutical Approach Summary. The article uses the theory of interpretative hermeneutics and looks into the question of the boundaries between science and art. Such collision of the boundaries is noticed in the romantic hermeneutics of...
  8. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Literatūra Bernstein, Richard J., Beyond Objectivism and Relativism: Science, Hermeneutics, and Praxis, United States of America: University of Pennsylvania Press, 1983. Boucher, David, “History, Historicism, and Hermeneutics” | Texts in Context: Revisionist Methods for Studying the History of...
  9. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Su interpretacine tiesa siejama hermeneutinė „esmė“ pranoksta įsitvirtinusią vien idėjas spekuliatyviai reflektuojančią filosofinę kalbą, todėl gręžiamasi į grožinę literatūrą kaip adekvačiau išreiškiančią tą hermeneutinės filosofijos „esmę“. Viena vertus, hermeneutinės filosofijos „esmė“...
  10. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    XIX a. romantinėje hermeneutikoje dar tebesiekiama objektyvumo, moksliškumo, tačiau čia formuluojami moksliškumo kriterijai labai skiriasi nuo gamtamokslinių. Įtvirtinant hermeneutinį supratimą vietoj mokslinio aiškinimo, panaikinamas subjekto-objekto dualizmas ir atskaitos taškas nuo intelekto...
  11. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Tokios interpretacijos prasmė galėtų būti nusakoma kaip išjudinimas, supurtymas to, kas įprasta, sokratiškojo „budrumo prieš metafizinio žinojimo pretenziją“ žadinimas. Čia siekiama meninio „keistumo galia atsikratyti senų tapatumų, padėti mums tapti naujomis būtybėmis“Richard Rorty, Philosophy...
  12. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Rorty’o reinterpretuojamos hermeneutikos esmė – „nebijoti kelti klausimų ir ieškoti naujų galimų būdų aprašyti save ir pasaulį“Daniel Golden, Epistemology, Hermeneutics and Richard Rorty, 2010.. Čia „savęs perrašinėjimas yra svarbiausias dalykas, kurį mes darome“Richard Rorty, Philosophy and the...
  13. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Rortiškai judėdami edifikacijos kryptimi, „mes laimime ne pasiekdami tikslą ir net ne priartėdami prie jo, bet verčiau niekada neleisdami sau apsistoti ties vienu pasaulio ar savęs pačių vaizdu, visada ieškodami, kuo pakeisti ar išplėsti šį vaizdą“James Tartaglia, Rorty and the Mirror of Nature...
  14. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Turėdami omenyje šiandieninį kontinentinės hermeneutikos ribų peržengimą ir jos paplitimą angliakalbiame pasaulyje, galėtume pasitelkti R. Rorty, kaip reprezentatyviai išreiškusį paradigmų kaitą nuo mokslinės epistemologijos postmoderniosios hermeneutinės interpretacijos link, joje įžvelgdamas...
  15. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Tačiau šis meninis atsidavimas nepabaigiamoms interpretacijoms postmodernizme nebesiejamas su ontologinei hermeneutikai dar būdingu įcentriniu tiesos atverties siekiu. Filosofijos meniškumas čia nesukuria erdvės meniškai filosofinei tiesai išsiskleisti. Verčiau jis reiškia stabilių pažintinių...
  16. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Meninis filosofavimo stilius postmoderniojoje hermeneutikoje Panašiai integralų filosofijos ir meno susipynimą galime užčiuopti ir postmoderniojoje hermeneutikoje, tačiau ten ši samprata pasirodo įgijusi vėl kitokią prasmę. Visų pirma vertėtų pažymėti, kad hermeneutika šiandien gerokai pranoko...
  17. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Tokiuose tekstuose ir vyksta Heideggerio formuluojama tiesa, įvardijama graikišku žodžiu aletheia. Tokia tiesos, kaip nepaslėpties, samprata priešinga tiesos sampratai, kuri apibrėžiama per aiškumo / neaiškumo opoziciją: tai, kas tampa aišku, jau nebėra neaišku, nes išnyra iš paslapties rūko –...
  18. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Literatūriniai tekstai nėra paliekami už nugaros suprantant, nes jie niekada negali būti galutinai suprasti – išsaugo savo meninį potencialą vis iš naujo prabilti. Tad reikalauja vis iš naujo grįžti prie jų, į juos įsižiūrėti, jiems atsiverti. Hermeneutinės filosofijos „esmė“ taip pat niekada...
  19. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Svarbu paminėti, kad filosofinė hermeneutika itin sureikšmina santykį su menu. Tiesa, menas čia nebetraktuojamas kantiškosios estetikos požiūriu – peržengia formalaus estetizmo ribas. Pasirodo esąs ne kantiškas estetinio pasimėgavimo objektas, bet autentiška filosofinės tiesos sklaidos erdvė, ne...
  20. Rūta Bagdanavičiūtė

    Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

    Štai Inga Mitkutė tokį prasmės perteklių taip pat sieja su minėtąja G. Steinerio meninio atsakumo teorija straipsnyje „Filosofinė kalba kaip meno kūrinys“Žr. Inga Mitkutė, „Filosofinė kalba kaip meno kūrinys“, p. 205–210, 167–173.. Šiuo pagrindu autorė filosofinę kalbą lygina su meno kūriniu...
Grįžti
Viršutinė Apatinė