• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos analizė taip pat rodo, kad taikyti baudžiamąją atsakomybę už veikas, kuriomis kėsinamasi į garbę ir orumą, kai yra svarus pagrindas, iš esmės yra galimaŽr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Teismų praktika, biuletenis nr. 28, Vilnius, 2008, p. 371–413...
  2. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Remiantis šia pozicija, Lietuvos Respublikos Seime 2013 m. gruodžio 23 d. įregistruotas Baudžiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo, 154 straipsnio pakeitimo ir 155, 232 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektasŽr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXII skyriaus...
  3. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat yra suformuotas bendrasis saviraiškos laisvės ribojimo testas, pagal kurį, nustatant, ar buvo pažeista asmens saviraiškos laisvė, tiriama: 1) ar saviraiškos laisvės ribojimas buvo įtvirtintas nacionalinėje teisėje; 2) ar tokiu saviraiškos...
  4. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Iš tiesų, kiekvieną kartą ginant asmens garbę ir orumą šmeižimo bylose, ypač atskiriant informaciją (faktus) nuo nuomonės, neišvengiamai tenka spręsti klausimą ir dėl kitos vertybės – saviraiškos laisvės, ribų ir apsaugos, todėl būtina įvertinti teisės pateikti informaciją ir kitų asmenų...
  5. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Konstatuodamas, kad kaltinamasis savo internetiniame tinklalapyje pateikė nuomonę, teismas taip pat rėmėsi lietuvių kalbos specialisto išvada, jog išoriniai teksto požymiai – pateikimo vieta (blogas, t. y. internetinis dienoraštis arba tinklaraštis, skirtas asmeninei nuomonei reikšti) ir...
  6. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs minėtą baudžiamąją bylą kaip paskutinė instancijaŽr. Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje nr. 1A-843-628/2012., nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, vertindamas bylos...
  7. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Grįžtant prie minėtos baudžiamosios bylosŽr. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, 2012 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje nr. PK-76-655/12. pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su kalbos specialistų teiginiais, jog kaltinamojo nuomonė buvo išreikšta...
  8. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Pažymėtina, kad kitais atvejais teismų neįsitikinimas informacijos tikrumu nelaikomas pagrindu atsakomybei atsirastiŽr., pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2A-3/2012; Kauno apygardos teismas, 2012 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje...
  9. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Vis dėlto pasitaiko skirtingų galbūt šmeižiančių tekstų ar žodžių vertinimų. Štai vienoje baudžiamojoje bylojeŽr. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, 2012 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje nr. PK-76-655/12. buvo konstatuota, kad kaltinamasis šmeižiančio pobūdžio...
  10. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą pirmiausia kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žiniasŽr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2005 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-7-645/2005.. Negausioje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (bendruoju požiūriu)...
  11. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Taigi akivaizdu, kad žmogaus (asmens) orumo ir garbės kategorijos itin problemiška sritis, sunki moksliniam ir teisiniam pažinimui. Kadangi orumas susijęs su savęs vertinimu, o garbė – su visuomenės vertinimu, kiekvienas – tiek tas, kurio orumas ar garbė buvo pažeisti, tiek tas, kuris pažeidė...
  12. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Panaši padėtis ir dėl garbės termino. Jei teisiniu požiūriu garbė yra viešoji teigiama nuomonė apie asmenįŽr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas. 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas nr. 1. „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės...
  13. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Izraelio teisės specialistas O. Kamiras taip pat konstatavo orumo termino abstraktumą ir jo turinio neaiškumą ir jurisprudencijoje, ir teisės aktuose. Orumas dažniausiai traktuojamas kaip žmogaus kokybės aksioma, visos teisinės sistemos „organizacinis“ principas. Paradoksalu tai, anot autoriaus...
  14. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Tačiau orumo, kaip svarbiausios prigimtinės žmogaus savybės, ypatingos reikšmės konstatavimas iš esmės nepateikia konkrečios ir universalios orumo sampratos. Orumas lieka „ypač miglota sąvoka, linkusi į atsitiktinę interpretaciją“Europos Žmogaus Teisių Teismas, 2005 m. liepos 26 d. sprendimas...
  15. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijojeŽr. Visuotinė žmogus teisių deklaracija, Valstybės žinios, 2006, nr. 68-2497. po Antrojo pasaulinio karo 1948 m. įtvirtinus nuostatą, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“ (1 str.), žmogaus orumas tapo konceptualiu...
  16. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Įgyvendinant minėtus uždavinius, naudojami kalbinis (lingvistinis) tyrimo metodas, atskleidžiant pagrindines straipsnyje vartojamas sąvokas, sisteminis (teleologinis) teisės aiškinimo metodas, aiškinant Baudžiamojo kodekso normas, nustatant jų esmę ir prasmę, lyginamasis tyrimo metodas...
  17. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Temos aktualumą rodo ir tai, kad šmeižimo bylų Lietuvos teismuose vis daugėja. Pavyzdžiui, per penkerius metus jų padaugėjo daugiau nei du kartus: 2008 m. pirmosios instancijos teismuose šmeižimo bylų (pradėtų tiek privataus, tiek valstybinio kaltinimo tvarka) buvo 175, o 2013 m. – jau 389Žr...
  18. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Lietuvos valstybės pasirinkimas asmens garbę ir orumą ginti tiek civilinėmis, tiek baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis bei šmeižimą laikyti nusikalstama veika pasauliniame kontekste nėra išskirtinisŽr. Defamation Maps., tačiau ar tai apskritai suderinama su baudžiamosios teisės esme ir...
  19. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Įvadas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksoŽr. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, nr. 89-2741. (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, BK) 154 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą. Tiek šio straipsnio vieta Baudžiamajame kodekse, tiek...
  20. Aušra Dambrauskienė

    Straipsnis Šmeižimo kriminalizacijos pagrįstumas ir tikslingumas: kai kurių objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė

    Santrauka. Straipsnyje, siekiant nustatyti šmeižimo kriminalizacijos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse pagrįstumą ir tikslingumą (ultima ratio principo kontekste), analizuojama šmeižimo nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių – objekto, dalyko, veikos padarymo būdo samprata...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė