Radiniai

The Realization of Phonetic Orthography Principle in the Early Lexicography of S. Daukantas Summary. The data for the article were collected from Žodrodis (1838) by Simonas Daukantas with additional reference to the data of the headlines of Epitome Historiae Sacrae, hand-written dictionaries...

Literatūra ir šaltiniai Daukantas, Simonas, Abecieļa lîjtuwiû-kalnienû ir źiamajtiû kałbos, Petropilis: K. Krajaus spaustuvė, 1842. Daukantas, Simonas, Lenkų–lietuvių kalbų žodyno medžiaga, Cz (czerwcowy) – Z, saugomas LLTI rankraštyne, šifras SD 13, [trūksta pirmųjų 24 puslapių]. Daukantas...

Išvados 1.Ankstyvojoje Daukanto leksikografijoje didžiausią rašybos dalį užima fonetinis rašybos principas, jis yra susijęs su šaknies rašyba, tačiau rašybos atvejų pasitaikė ir galūnėse. 2. Fonetinis rašybos principas reiškiamas sudėtiniais rašmenimis su diakritikais, atspindi įvairias...

Rašmuo su graviu <è> Žodrodyje taip pat žymi ilgąjį kirčiuotąjį balsį [e·] (1x), pvz.: nuzèminimas ~ nužeminimas 20. Jis dar žymi aukštaičių [e̤·], pvz.: absîièmîm’s ~ apsiėmimas 25, absîjèmîm’s ~ apsiėmimas 26. Tik keli rašmenys su pagrindu <i> (<ī, ï, ī>) žymėjo ilgajį [i·]. Tam tikrais...

Viena iš ryškesnių Žodrodžio fonetinių ypatybių – minėtas siaurasis neįtemptasis šiaurės žemaičių kretingiškių balsis tarp [u] ir [o] – [ọ] – negalūniniuose žodžių skiemenyse ir prieš galūnes su siauruoju vokalizmuŽr. Antanas Salys, Raštai, t. 4: Lietuvių kalbos tarmės, p. 37. – rašomas <ù> arba...

Trumpieji balsiai Rašmuo su graviu <è> nuo Žodrodžio vidurio palaipsniui pakeičia rašmenį su akūtu, vartotą iki 25 puslapio. Dažniausia <è> žymėjo tarminį [ẹ]. Epitome Historiae Sacrae lietuviškose antraštėse rašmuo su graviu <è> žymi trumpąjį balsį [ĕ], pvz.: Jozuèso smertis ~ Jozuės smertis...

MLL rankraštiniame žodynėlyje sudėtinių rašmenų rasta akivaizdžiai mažiau nei Žodrodyje – tik keli variantai, visi žymi trumpąjį arba ilgąjį balsį [a·], pavyzdžių iš LL visai nerasta. Vartoti keli sudėtiniai rašmenys su pagrindu <e>, tai <è>, <ę>, <ĕ>, <ẽ>, pvz.: wèriszkas ~ vyriškas 36...

Su rašybos principais glaudžiai susijęs Daukanto raidynas, kurio šaltinius yra aptaręs P. Jonikas (tai Daukšos, Sirvydo darbai) ir susisteminęs kai kurių Daukanto darbų (Būdo, Pasakų Phedro) ir vadovėlių Prasmos ir Abeciełos duomenis. Jis aprašė Daukanto vartotą raidyną, kurio rašmenimis žymėti...

Rašybos principų tendencijos. Daukanto ankstyvosios leksikografijos rašybos principų tyrimai XVI–XVII a. Rytų Prūsijoje pagrindiniai balsių rašybos principai buvo du. Tuo metu daugiausia buvo remtasi fonetiniu principu, tačiau kai kuriuose to meto Rytų Prūsijos raštuose išsiskyrė formų...

Įvadinės pastabos Šio straipsnio tikslas – ištirti tik fonetinio rašybos principo raišką Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje. Išsikelti šie uždaviniai – nustatyti, kaip šis principas realizuojamas ir kuo jis Daukanto darbe išskirtinis. Darbo objektas – duomenys, rinkti iš tyrimo šaltinių –...

Santrauka. Straipsnyje ištirta ir patikslinta, kad ankstyvojoje Daukanto leksikografijoje didžiausią rašybos dalį užima fonetinis rašybos principas, kuris daugiausia susijęs su šaknies rašyba, tačiau tokių rašybos atvejų pasitaikė ir galūnėse. Fonetinis rašybos principas reiškiamas sudėtiniais...

The Endings of Proper Names in Simonas Daukantas’ and Simonas Stanevičius’ Translations of Epitome Historiae Sacrae Summary. The relevance of the article lies in the analysis of standardizing biblical proper names and their comparison because there have been no well-established orthography of...

Literatūra ir šaltiniai Ambrazas, Vytautas, Svetimų tikrinių vardų rašymas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Baltrušaitienė, Indrė, Svetimvardžių rašymo tradicijos formavimasis Lietuvoje, magistro darbas (rankraštis), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009. Daukantas, Simonas, Abecieļa...

Išvados 1.Remiantis tyrimu nustatyta tokia tikrinių vardų galūnių adaptacija Daukanto ir Stanevičiaus darbuose: adaptuojant išlaikomi pridedamų galūnių balsiai, adaptuojant išmetami pridedamų galūnių balsiai arba vardai visiškai neadaptuojami (nepridedama lietuviška galūnė). 2. Stanevičius...

Vardai rašomi ir be galūnės (12x), pvz.: Batuel ~ Betuelis (6), Eliezer ~ Eliezeras (14), Efraim ~ Efraimas (15), Iabes ~ Jabešas (19), Ieriko ~ Jerichas (19), Manases ~ Manasas (24), Moses ~ Mozė (25), Noe ~ Nojus (26), Raguel ~ Raguelis (33), Saul ~ Saulius (35), Semei ~ Semas (36), Rakel ~...

Tokia galūnių vartosena, priešingai nei seniau rašiusių autorių, nėra paremta jų gimtąja, šiuo atveju – žemaičių, tarme, ji labiau buvo taikoma aukštaičiams. Daukanto dažnai vartojamų diakritikų bendrinių žodžių galūnėse pasitaiko ir čia, nors sistemingai jie nevartojami (2x), pvz.: Danielùs ~...

Nesutrumpintos galūnėsSiekiant patikslinti galūnių rašybą, buvo atliktas nedidelis galūnių sudėtinių rašmenų tyrimas. Tirti sudėtiniai rašmenys <à>, <è>, <é>, <á>, jų vartosenos atvejai Stanevičiaus darbe. Reikšmės lygintos su Daukanto darbų pavyzdžiais ir žiūrėta, kiek tai turėjo įtakos...

Tikrinių vardų galūnių adaptacija ir rašyba S. Stanevičiaus ir S. Daukanto vertime S.Stanevičiaus ir S. Daukanto vertimų lietuviškumas, pritaikymas skaitytojui yra neatsiejamas nuo galūnių, įvairių fonetinių procesų jose. Dažniausia tai tarminiai dalykai. Remiantis turima medžiaga, galima...

Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco gramatika Compendium… buvo praktinio pobūdžio. Norminimo polinkius čia rodo tinkamiausios tarmės pasirinkimasŽr. Bonifacas Stundžia, Kazimieras Eigminas (sud.), Compendium grammaticae Lithvanicae: Sapūno ir Šulco gramatika, p. 15.. Knygoje rašoma, kad...

Tikrinių vardų galūnių adaptavimo tendencijos ir rašyba senuosiuose raštuose Senuosiuose raštuose, ypač bažnytinėse knygose esantys tikriniai vardai sudaro sunkumų nustatant, kurie vardai yra sulietuvinti, o kurie vartojami originalia formaŽr. Jonas Palionis, Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII...