Radiniai

Germany’s Guilt and Lithuanian Shame Summary. The social and political pluralism of the Western world, disseminating universal concepts of human rights and justice, strengthens a cultural identity oriented toward acknowledgment of guilt. In a global world, there are efforts to repair damages...

Literatūra Barkan, Elazar, The Guilt of Nations: Restitution and Negotiating Historical Injustices, Baltimore, Johns Hopkins University Press, 2001. Bass, Gary Jonathan, Stay the Hand of Vengeance: The Politics of War Crimes Tribunals, Princeton, Princeton University Press, 2000. Benedict, Ruth...

Visuomenės nariams vis labiau darantis individualiems, išsprūstant iš šeimyninių ir etniškumo gniaužtų, gėdos kultūra silpsta. Ši kultūra, kaip ir kitose visuomenėse, fragmentuojasi silpnėjant privatumui ir anonimiškumui. Galima spėti, kad visuomenėse, kur vyrauja gėdos kultūra – posūkis į...

Tiriant šiuolaikinės Vokietijos piliečių pasirengimą atsakyti už nacistinę praeitį, svarbų vaidmenį vaidina kolektyvinio pasididžiavimo laipsnis ir tapatinimasis su kolektyviais tapatybės simboliais. Kuo stipresnis susitapatinimas, tuo mažiau žmogus pasiruošęs prisiimti atsakomybę tiek...

Padėtis pamažu ėmė keistis atsiradus institucionalizuotoms atminties formoms: pradėjus minėti Holokausto dieną; sukūrus institucijas visiškai ar iš dalies Holokausto problematikai nagrinėti; iš lėto keičiant mokymo programas. Per institucionalizuotas formas prasidėjo jaunosios kartos žavėjimasis...

Ilgą laiką Lietuvoje dominavę gėdos jausmai buvo susipynę su agresija ir neigimu. Šis kovos tarp neigimo ir nusikaltimų pripažinimo laikotarpis tęsėsi nuo 1990 iki 2011 m. Tiek praeityje, tiek dabar nusikaltimų vykdytojai, dažnai jų artimieji, palikuonys ar šiaip autoritarizmo šalininkai visaip...

Praeities pasakojimai įteisina agresiją, nepasitenkinimą ir sustiprina negatyvias emocijas kaimyninėms valstybėms ir visuomenėms. Gėda ir kaltė, be abejo, priklauso nuo karų, genocidų ir panašių tragiškų įvykių nutolimo laiko požiūriu. Gausūs tyrimai akivaizdžiai demonstruoja, kad genocidą...

Lietuvoje kaltės neigimo recidyvai yra gajūs. Paralelių galime matyti ir šiuolaikinėje Rusijos politikoje, kuri yra viena ryškesnių tokio elgesių pavyzdžių. Paaiškėjus, kad niekas nebaus ir kad niekas negali akivaizdžiai pasmerkti už sovietinius nusikaltimus, buvo pasirinkta grįžti į imperinį ir...

Holokausto žalos atlyginimas, skirtingai nei į socialinį teisingumą orientuotos programos, įgijo kai kurių specifinių bruožų Lietuvoje. Lietuvos politinis elitas bandė išvengti gėdos NATO ir ES kontekste. Kaltieji Holokausto vykdytojai buvo nubausti. Vokietija išmokėjo kompensacijas Lietuvoje...

Lietuvos specifika ir skirtumai nuo Vakarų ir Centrinės Europos šalių buvo nulemti lėtos socialinės raidos, silpnos miesto visuomenės tradicijos, pokolonijinio tapatybės tipo bei jo iškeliamų traumų ir kompleksų. Aptariant Holokaustą, situaciją Lietuvoje būtų galima palyginti su debatais apie...

Lietuviškas Holokausto diskursas kitaip nei Vokietijoje susidūrė su dilema tarp kaltės ir gėdos. Lietuva, sovietinės ir nacistinės okupacijų auka, natūraliai išvengė savo vyriausybės atsakomybės Holokauste. Kita vertus, Holokausto nusikaltimų mastai, kuriuos įvykdžius naciams ir jų koloborantams...

Atskirų kaltųjų baudimas, o ne gėdos taktika buvo panaudota bandant susitaikyti ir su Vokietijos Demokratinės Respublikos totalitarinės praeities paveldu. Bundestagui priėmė įstatymą (vok. Stasi Unterlagen-Gesetz) ir visus VDR saugumo dokumentus atidavė nepriklausomam dokumentų centrui, kuriam...

Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, 1945–1946 m. prasidėjo nacistinių nusikaltėlių teismas Niurnberge. Šis teismas, kaip ir kiti teismai, kuriuose buvo nubausti nacistiniai nusikaltėliai, pratęsė Versalio Taikos kongreso bandymus vykdyti teisingumą ir nubausti politikus bei kariškius...

Persekiojamos, nusikaltimus padariusios aukos kaltė ir gėda kankino Vokietiją. Tą gėdos jausmą bandyta manipuliatyviai ir deklaratyviai gydyti tarpukaryje, remiant Pirmojo pasaulinio karo metais Woodrow Wilsono paskelbtus tautų apsisprendimo principus. Iš europiečių kultūrinės atminties beveik...

Tokie ir panašūs gėdos bei kaltės reiškiniai neatsiejami nuo istorinių, ypač nuo visuomeninių santykių su genocidu, vertinimų. Nagrinėjant Holokausto ir kitų genocidų problematiką, sunkumų eiliniam piliečiui sukelia išorinio arbitro, tariamo „tėvo“, kuris galėtų pasakyti, kas gerai, o kas...

Augantis Vakarų pasaulio socialinis ir politinis pliuralizmas, universalių žmogaus teisių samprata bei teisingumo plėtra, palaikoma tarptautinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, stiprina į kaltę orientuotą kultūrinę tapatybę. Vakarų dominuojamame globaliame pasaulyje paprastai...

Tokiomis antropologų išvadoms pritaria ir psichoanalitikai, kurie laikosi jau klasikine tapusios skirties tarp gėdos ir kaltės. Štai siedama savo susidomėjimą gėdos klausimais su klinikiniais tyrimais ir savo akademiniais interesais. Remdamasi šiomis prielaidomis Helen Block Lewis pasiūlė...

Vystantis visuomenėms, sudėtingėjant jų institucijoms ir daugėjant gyventojų skaičiui, vis daugiau bendrauta su žmonėms, kurie nebuvo artimi giminės. Šis naujas elgesys demonstravo pasitikėjimą, empatiją, norą bendradarbiauti plačiau. Dėl to keitėsi gėdos ir kaltės mechanizmai, reguliavę mūsų...

Santrauka. Vakarų pasaulio socialinis ir politinis pliuralizmas, skleisdamas universalią žmogaus teisių sampratą bei teisingumą, stiprina į kaltę orientuotą kultūrinę tapatybę. Globaliame pasaulyje per kaltės emocijas ir jų institucionalizaciją bandoma taisyti karo padarytą žalą bei jo...