Radiniai

Historical Museum: Its Notion and Ideas for Creating Narratives for Modern Museums, and their Manifestation in the City of Vilnius Summary. The article attempts to bring to the fore an issue left on the margins of historical culture / memory studies enjoying a resurgence in Lithuania: what kind...

Šaltiniai ir literatūra Anderson, David, “Case Study: Developing Historical Thinking Through an Interactive Gallery” | Gail Durbin (ed.), Developing Museum Exhibitions for Lifelong Learning, London: The Stationery Office, 1996, pp. 163–169. Braudel, Fernand, Kapitalizmo dinamika, iš prancūzų...

4. Vilniaus muziejų analizė rodo, kad šio miesto muziejinių naratyvų įvairovėje ženklų svorį turi vyraujantys pasakojimai. Jais laikytini oficialiojoje ir elitinėje Lietuvos aplinkoje įsitvirtinę tautiniai naratyvai, kuriuose pabrėžiama lietuvių tautos ir valstybingumo istorija, teikiami...

Išvados 1. Užsienio ir Lietuvos muzeologų teiginiai leidžia tvirtinti, jog istorijos muziejais gali būti laikomi visi muziejai, kurie, pasitelkdami muziejinius pasakojimus, reprezentuoja tam tikrą praeitį: politinę, socialinę, kultūrinę, technologinę, civilizacinę ir t. t. Ši istorijos muziejaus...

Drąsiai galima teigti, kad alternatyvių temų ir sprendimų paieškų lyderis yra Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejaus padalinys. Dailės istorijos ekspozicijoms ir parodoms (tarp jų ir Vilniaus muziejuose) paprastai yra būdingas izoliuotas nuo konteksto meno kūrinių eksponavimas...

Lokalių kasdienybės ir nesenos istorijos naratyvų galima atrasti ir Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje. Šie muziejiniai pasakojimai – alternatyva siaurai suprantamam technikos istorijos pateikimui, kuriam būdinga objektų tipų istorija, technologinio progreso idėja, industrinio paveldo...

4.2. Alternatyvių pasakojimų link Vilniaus muziejų kultūroje šalia vyraujančių pasakojimų galima atrasti ir alternatyvių naratyvų. Juose beveik nėra vyraujančių praeities interpretacijų suprobleminimo, jų pagrįstumo atmetimo, demitifikacijos, kas leistų juos laikyti kontristorijomis. Tai veikiau...

Visgi tai, kad Lietuvos kultūros istorijos ir paveldo skaidymas etnolingvistiniu požiūriu yra įmanomas ir nepasenęs, rodo respublikinį statusą turinčio Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuolatinė ekspozicija „Iš teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių. XIX a. – XX a. pirmoji pusė“...

Vyraujantys naratyvai paprastai įvardijami kaip etnocentriniai. Anot vokiečių istorijos teoretiko Jorno Ruseno, etnocentrizmas – viena iš daugelio pasaulio interpretacijos ir savivokos praktikų, kurioje iškeliamas socialinio darinio vientisumas, o priklausomybė šiam socialiniam dariniui...

4.1. Vyraujantys pasakojimai visuomenės istorinės sąmonės kontekstuose Vilniuje kaip Lietuvos sostinėje yra net trijų nacionalinių (t. y. svarbiausių valstybėje) muziejų – Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų – filialai...

4. Vilnius kaip vyraujančių ir alternatyvių muziejinių naratyvų polilogo erdvė Jei, anot N. Keršytės, Lietuva yra istorijos muziejų šalis, tai Vilnius – istorijos muziejų miestas. Šios muzeologės teigimu, sostinės muziejai sudaro 1 / 3 visų muziejų LietuvojeŽr. Nastazija Keršytė, „Muziejiniai...

Savaime suprantama, istorijos muziejuose imantis išvardytų temų bei uždavinių būtina atsisakyti izoliuoto nuo konteksto muziejinių objektų eksponavimo. Dėmesys turėtų būti sutelkiamas į socialinių ryšių atskleidimą. Kaip žinia, muzealijos yra praeities fragmentai, kurie patys savaime...

Taigi, pirmoji prielaida – oficialiosios, vyraujančios istorijos, visuotinai paplitusių tiesų (mitų) apie praeitį atsisakymas. Tiesa, čia matoma alternatyva. W. Kosas teigia, kad muziejuose būtina eksplikuoti mitus, nes būdami visuomenės vertybių ir standartų veidrodžiu jie leidžia pažinti pačią...

3. „Idealaus“ šiuolaikinio naratyvo istorijos muziejuose paieškos Istorijos muziejui galioja visiems muziejams taikomi šiuolaikiškumo (kitaip – naujumo, modernumo, atitikimo šiandienos poreikius) reikalavimai. Griežtą tradicinių ir naujų muziejų distinkciją nubrėžė tuometinės Jugoslavijos...

Kitas esminis skirtumas tarp muziejinės ekspozicijos ir istoriografijos kyla dėl tiriamų ir interpretuojamų šaltinių specifikos. Ekspozicija nėra ar neturėtų būti mokslo teiginių iliustracija pasitelkus muziejinius eksponatus bei kitą medžiagąKiek kitaip kalba lenkų muzeologas Wojcechas...

Esama ir esminių skirtumų tarp muziejinės ekspozicijos ir istoriografijos. Muziejinės ekspozicijos suvokimas yra daugiasluoksnis procesas, kuriame dalyvauja visos juslės, bet vyrauja regaŽr. Friedrich Waidacher, Bendrosios muzeologijos metmenys, p. 159.. Turime reikalą su vizualine komunikacija...

Istorijos muziejai turi panašumų su istoriografija: abu yra suformuoti dėl žmogui ir visuomenei būdingo poreikio orientuotis laike. Šis poreikis dažniausiai (žinoma, tai priklauso nuo muziejaus ir istoriografijos pobūdžio) yra racionalizuojamas, t. y. realizuojamas pasitelkus tyrimus. Anot F...

2. Istorijos muziejus kaip istorinės kultūros forma Istorijos muziejus kaip istorinės kultūros forma yra dvilypis. Viena vertus, tai yra viena iš kilnojamojo materialaus paveldo saugyklų (šalia bibliotekų ir archyvų), tačiau ir būdamas paveldo saugykla muziejus yra unikalus. Tai įrodo žymus...

Istorijos muziejaus sampratos kaita sietina su tarpdalykiškumo tendencijomis įvairiose mokslo srityse ir, žinoma, pokyčiais XX a. istoriografijoje. Joje dėl patiriamos socialinių mokslų įtakos vyksta radikalūs struktūros pokyčiai, apsunkinantys griežtų istorijos mokslo rėmų nustatymą (istorinės...

1. Istorijos muziejaus samprata XX a. paskutiniais dešimtmečiais pastebima istorijos muziejaus sampratos kaita. Britų muzeologė Gaynor Kavanagh, itin daug dėmesio skirianti istorijos muziejams, 1990 m. teigėŽr. Gaynor Kavanagh, History Curatorship, p. 3., kad apibrėžti sąvoką „istorijos...