Radiniai

  1. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Strategies of the Phenomenological Body in Theater: A Theoretical Approach Summary. The article deals with the strategies of phenomenological kind of body in theater. With the help of a theoretical approach, the visible body and the touchable body are being distinguished. The first one, based...
  2. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Literatūra Blau, Herbert, “Receding into Illusion: Alienation, the Audience, Technique, Anatomy,” New German Critique, 1989, no. 47, pp. 93–117. Depraz, Natalie; Diego J. Cosmelli, “Empathy and Openness: Practices of Intersubjectivity at the Core of the Science of Consciousness,” Canadian...
  3. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Šiomis prielaidomis galime aiškinti ir Šarkos ankstyvuosius performansus, kuriuose aktorius nieko nevaizduoja, nesistengia matuotis personažų tapatybių, o tik manifestuoja atvirą kūniškumą, instinktyviąją, iracionaliąją prigimties pusę – tai, kas paslėpta po simbolinėmis prasmėmis, socialinės...
  4. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Tokį vaidybos būdą, būdingą moderniam teatrui, Phillipas B. Zarrilli aiškino pasitelkdamas geštalto sąvoką ir kūno tipologiją, apimančią keturis aktoriaus kūno pasireiškimo scenoje modusus. Pirmiausia aktoriaus kūnas reiškiasi įprastais, kasdieniškais flesh ir blood modalumais. Flesh body – tai...
  5. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Dvigubo lietimo pobūdį galime matyti ir Grotowskio metodais besiremiančiame teatre, kur aktoriaus kūnas suvokiamas kaip patiriantis save ir manifestuojantis teatrinę esatį. Tokiame teatre kūną aktorius išgyvena ne kaip personažo, o kaip savo autentišką gyvenamą kūną, dalyvaujantį spektaklyje...
  6. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Kalbant apie spektaklio metu medžiagą ir save patiriantį pirminį atlikėjo kūną, galime pasitelkti režisieriaus Rodrigo Garcia spektaklius-performansus, kuriuose aktoriai dažnai apipilami klampiais skysčiais, voliojasi plaukuose, duonos trupiniuose ir kitokiose medžiagose, be to, jiems dar...
  7. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Moderniame ir šiuolaikiniame postmoderniame teatre tokias personažo kūrimo strategijas taikė ir taiko daugelis režisierių, pradedant R. Schechneriu, kuriam rūpėjo aktoriaus autentiškumas, sutampantis su vaidmeniu, ir baigiant šiuolaikiniais menininkais – vokiečiu Christophu Schlingensiefu ar...
  8. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Šiuolaikinėje teatrologijoje fenomenologų nusakytas anoniminis patirties sluoksnis vis dažniau apibrėžiamas pasitelkiant Frantzo Fanono pasiūlytą performatyvumo apibrėžimą, išskiriantį dvi gyvenamo kūno pozicijas: aktyvią procesinę, tik vedančią užbaigtos formos link (performing), ir pasyvią...
  9. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Persikeliant į teatro sritį, fenomenologinė lietimo patirtis scenoje gali reikštis keliomis kūno strategijomis: kaip performatyvus būdas priartėti prie savęs kaip kitybės / personažo patyrimo, kaip spektaklio-performanso metu medžiagą bei save patiriantis pirminis atlikėjo kūnas ir kaip...
  10. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Zahavi pažymi, kad Husserlio ir Merleau-Ponty lietimo patirtis subjekto savivokoje suponuoja kito pa(si)rodymą, kad liesti save tam tikra prasme reiškia liesti save kaip kitą. Audronė Žukauskaitė, remdamasi J. Derrida, antrina, kad šia dvigubų jutimų patirtimi Merleau-Ponty įteisina ne tik...
  11. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Lietuvos fenomenologijoje lietimo patirtį gana išsamiai yra aprašęs Dalius Jonkus. Šį fenomeną jis atskleidžia analizuodamas Sartre’o, Husserlio ir Merleau-Ponty skirtingus požiūrius į vizualumo supratimąDalius Jonkus, „Intersubjektyvaus kūno fenomenologija: prisilietimo patirtis“, 2008...
  12. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Liečiamas kūnas: performatyvi strategija Fenomenologijoje pirminį daikto / tikrovės ir suvokėjo ryšį lemia kūniška suvokėjo patirtis, todėl svarbus vaidmuo čia tenka Husserlio ir Merleau-Ponty aprašytam lietimo fenomenui. Save patiriantį gyvenamą kūną minėti fenomenologai aiškino kaip liečiantį...
  13. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Tradiciniame reprezentaciniame teatre aktoriai ir žiūrovai susitinka kaip erdviškai ir kūniškai atskirti vieni nuo kitų, todėl pastarųjų santykis negali būti traktuojamas kitaip, kaip tik, paties Sartre’o žodžiais tariant, dviejų uždarų, izoliuotų „reprezentacijos sistemų susidūrimas“Jean-Paul...
  14. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Lietuvoje šis distancinis vaidmens kūrimo būdas įsivyravo nuo Andriaus Oleko Žilinsko laikų, kai režisierius, lietuvių aktorius pirmą kartą supažindino su Stanislavskio psichologinės vaidybos metodu. Nulėmęs aktoriaus tapatumo įsivaizdavimą, – jis yra tas, kuris vaidina / reprezentuoja vaidmenį...
  15. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Remdamiesi minėtomis sartriškomis pozicijomis, galime formuluoti distancinį vaidmens kūrimo būdą, būdingą psichologinio realizmo estetika besiremiančiam teatrui. Sąvokos distancija čia jokiu būdu nederėtų tapatinti su Bertoldo Brechto nusakytu atsiribojimo efektu, kuriuo režisierius ir...
  16. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Primityviausią sartriško žvilgsnio atitikmenį galime rasti tradiciniame teatre, kur santykį tarp aktoriaus, scenos ir publikos lemia reprezentacija ir erdvinė žiūrovų distancija. Publikos akivaizdoje aktoriaus buvimas ir viskas, kas vyksta scenoje, yra nulemta žiūrovo žvilgsnio, todėl...
  17. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Žvilgsnį filosofas suvokia kaip juslinį percepcijos lauką, į kurio akiratį patenka viskas, išskyrus pačias stebėtojo akis. Tai, ką jos sugeba aprėpti, tampa objektais stebėtojo atžvilgiu. Taigi matymas jau savo prigimtine savybe yra objektinantis, nustatantis tam tikrą distanciją tarp manęs ir...
  18. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Veikale „Būtis ir niekis“ Sartre’as pažintinį santykį su kitu aiškina iš dualistinės savojo kūno perspektyvos. Savojo kūno patyrimą jis nusako atskirdamas dvi kūniškas esatis – kūną sau ir kūną kitam. Kūnas sau – tai mano išgyvenamas kūnas, kuris patiria pasaulį tiesiogiai ir užtikrina mano...
  19. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Matomas kūnas: distancinė strategija Šiuolaikinėje fenomenologijoje Sartre’o filosofija ypatingo dėmesio sulaukė dėl joje išvystytos žvilgsnio koncepcijos, kurią XX a. pab. išpopuliarino poststruktūralizmo šalininkai. Įvairių sričių menotyrininkai, kultūrologai dažniausiai ją mini pabrėždami...
  20. Lina Klusaitė

    Straipsnis Fenomenologinio kūno strategijos teatre: teorinė perspektyva

    Lietuvos teatrologijoje tokią perskyrą galime rasti teatrologės Jurgitos Staniškytės monografijoje „Kaitos ženklai: šiuolaikinis Lietuvos teatras tarp modernizmo ir postmodernizmo“. Fenomenologinis kūnas čia suvokiamas arba kaip reprezentuojantis personažo kūną, arba kaip patiriantis pirminį...
Grįžti