Radiniai

On Expression of the Direct Object in Negative Verb Phrases Summary. The determination of syntactic potency (valency) of words and the choice of word forms in a word phrase or a sentence cause a lot of troubles for language codification. The norms of the object genitive and competing...

Literatūra Ambrazas, Vytautas (red.), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. Ambrazas, Vytautas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Dambriūnas, Leonardas, „Kai kurie linksnių vartojimo atvejai“...

Išvados Konkrečių kalbos vartosenos faktų analizė bei apibendrinimas leidžia formuluoti šias išvadas: 1. Pripažįstant galėjimą rinktis, t. y. laisvą kilmininko ir galininko konkurenciją vadinamojoje tarpinėje pozicijoje (neigiamasis veiksmažodis + teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis...

Pažymėtina, kad toks neiginio galininkas stilistiniais motyvais toleruotinas bet kuriame kalbos stiliuje. Taigi iš sukauptų dabartinės vartosenos duomenų ir jų nagrinėjimo aiškėja, kad realiojoje vartosenoje nusistovėjusi norma yra tarpinės pozicijos neiginio kilmininkas. Vartojimo faktai rodo...

6. Galininko pasirinkimą kartais lemia ir stiliaus dalykai – išvengiama kelių kilmininkų susidūrimo. Čia galininko raiška parankesnė, nes galininkas už kilmininką tinkamesnis stilistiniu požiūriu (iš tirtų 72 atvejų 43 kartus (t. y. 60 proc.) objektas nusakomas galininko linksniu), plg.:

5. Vis dėlto yra atvejų, kur galininkas turi polinkį įsigalėti. Kai objekto linksnį valdo ne tranzityvinė bendratis, o tranzityvinio veiksmažodžio dalyvis, susietas su neiginiu, labai dažnai vartojamas galininkas (galininkas čia pavartotas net 75 proc. pavyzdžių – iš tirtų 43 atvejų 32 kartus)...

4. Tiesioginio objekto raiška svyruoja, kai objektą reiškiantis žodis perkeliamas į priekį, t. y. tranzityvinio veiksmažodžio bendratis ir valdomo objekto linksnis arba vieno objekto linksnis yra prepozicijoje neiginio atžvilgiu, plg.: Šiuo atveju objektą reiškiantis žodis irgi dažniau turi...

Nors šiuo atveju neiginio atstumas nuo valdomo objekto linksnio yra mažesnis (plg. 2 atvejo pavyzdžius), jo poveikį valdomo žodžio formai silpnina valdomo žodžio glaudesnė sąsaja su jį valdančiu žodžiuŽr. Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“, p. 28.. Šios sandaros...

3. Variantiška kilmininko (81 pavartojimo atvejis, t. y. 74 proc.) ir galininko (29 pavartojimo atvejai, t. y. 26 proc.) vartosena būdinga ir tada, kai objekto linksnį valdanti tranzityvinio veiksmažodžio bendratis susijusi su neigiamomis beasmenių veiksmažodžių formomis („nereikėti, nederėti...

c) tiesioginio objekto linksnį valdanti tranzityvinė bendratis šliejasi prie sudurtinę formą turinčio neigiamojo veiksmažodžio (kiekybinis kilmininko ir galininko vartojimo santykis – 70 proc. (40 pavartojimo atvejų) : 30 proc. (17 pavartojimo atvejų), plg.: Nagrinėjant vartosenos pavyzdžius...

b) prie neigiamojo veiksmažodžio yra prisišliejusios dvi veiksmažodžio bendratys (kiekybinis kilmininko ir galininko vartojimo santykis – 67 proc. (41 pavartojimo atvejis) : 33 proc. (20 pavartojimo atvejų), plg.:

Galima išskirti tris aptariamųjų sintaksinių konstrukcijų tipus, kur linksnis įvairuoja: a) teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratį nuo neiginio skiria daiktavardis (daiktavardis su neiginį turinčia asmenuojamąja forma sudaro apstabarėjusį vientisos reikšmės žodžių junginį) (kiekybinis...

Galininkas čia taip pat vartojamas, tačiau nepalyginti rečiau negu kilmininkas, pvz.: Šios sandaros sintaksinėse konstrukcijose objekto galininkas siejamas tiesiai su veiksmažodžio bendratimi, o ne su dviejų veiksmažodžių formų junginiuŽr. Kazimieras Ulvydas (red.), Lietuvių kalbos gramatika...

1. Dabartinėje lietuvių kalboje paprastai teikiama pirmenybė kilmininkui tada, kai tiesioginį objektą veikia neigiamasis asmenuojamasis veiksmažodis ir teigiamojo tranzityvinio veiksmažodžio bendratis. Kilmininkas gali eiti po abiejų veiksmažodžių (a), prieš juos (b) arba tarp jų (c), pvz.:

Kilmininko ir galininko konkurencijos santykiai dabartinėje vartosenoje Prieš tris dešimtmečius kalbai norminti skirtoje literatūroje buvo atkreiptas dėmesys į vartosenoje plintančius tarpinės pozicijos neiginio galininkusŽr. Elena Oginskienė, „Galininko vartojimas vietoj neiginio kilmininko“...

Turint galvoje aptariamųjų konstrukcijų vartosenos įvairovę, dabartiniame kodifikuojamame leidinyje Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas nurodoma, kad šiuo atveju galininkas ne klaida, galima rinktis bet kurią konstrukciją, bet pirmenybė teikiama kilmininkui, ypač prestižinėje...

Nurodoma, kad galininko reikalingumą sustiprina tranzityvinio veiksmažodžio ir valdomo žodžio arba vieno valdomo žodžio prepozicinė padėtis, klausiamoji ar šaukiamoji sakinio intonacija, pvz.: Jono Šukio studijoje Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normosŽr. Jonas Šukys...

Neiginio galininko vartojimo problemą paliečia ir Vitas LabutisŽr. Vitas Labutis, „Tiesioginio objekto, tikslo ir kiekio kilmininkų valdymas“, p. 7–8.. Kalbininkas įžvalgiai pastebi, kad tiesioginio objekto galininką, einantį prie bendraties, kurią iš toliau veikia neiginys, gali lemti ir vieno...

Arnoldas Piročkinas studijoje apie Jono Jablonskio kalbos taisymusŽr. Arnoldas Piročkinas, Jono Jablonskio kalbos taisymai, p. 186. rašo, kad J. Jablonskis teikė vartoti kilmininką, kai galininkinio veiksmažodžio bendratis eina su neigiamąja jungtimi, pvz.: Tačiau J. Jablonskio taisymuose yra...

Tyrimui panaudotas aprašomasis metodas derinant kokybinę ir kiekybinę duomenų analizę. Pavyzdžių paieška internete atlikta Google įrankiuDuomenų paieška atlikta pasirenkant būdingesnius daugiau ar mažiau leksikalizuotus nagrinėjamo sintaksės reiškinio vartosenos variantus (plačiau apie...