Radiniai

Expressions of Developing a Multiperspective Approach in the History Curriculum of Basic and Secondary Education Summary. In the article education expression of multiperspective approach on history curriculum of basic and secondary education is thoroughly analyzed (1990–2011). According to the...

Literatūra ir šaltiniai Ahonen, Sirkka, „Nauji istorijos mokymo planai Baltijos regione: Estija 1990-aisiais. Naratyvo transformacija“ | Ursula A. J. Becher, Alfredas Bumblauskas, Jörn Rüsen (sud.), Istoriografija ir atvira visuomenė Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998, p. 294...

2. Bendrosios istorijos programos buvo išanalizuotos keliais aspektais: programų struktūros, mokinių gebėjimų ir pasiekimų reikalavimo bei turinio apimties kaitos. Nagrinėjant Bendrųjų istorijos programų struktūrą galima išskirti du etapus: 1990–1999 m. leistos programos ir nuo 2002 m. iki šiol...

Užsienio didaktikos specialistų, pvz., Michaelio P. MarinoŽr. Michael P. Marino, “High School World History Textbooks: An Analysis of Content Focus and Chronological Approaches,” 2011, atliktas tyrimas parodė, jog pasaulio istorijos vadovėliuose vyrauja Europos istorijai skirtos temos. Remiantis...

Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad programose perėjus prie mokinių gebėjimų akcentavimo, turinio apimtys tapo glaustos ir neapibrėžtos. Taip jos sudaro galimybę vadovėlių autoriams interpretuoti, kurią temą ar temas labiau akcentuoti, o kurių neįtraukti. Pvz., programoje teigiama, kad VII klasėje...

Vidurinio ugdymo programos nei tikslas, nei uždaviniai nenurodo skirtingų požiūrių, tačiau mums aktuali trečioji ugdomosios veiklos sritis – Istorijos tyrimas ir interpretavimasOriginale išskirta tamsesniu šriftu – A. B.. Joje pabrėžta, kad „įvairiuose šaltiniuose, istorikų tekstuose esančios...

Mokinių gebėjimų ugdymas pagal Bendrąsias programas. Kitas reikšmingas klausimas: ar Bendrosiose programose įvardyti gebėjimai skatina mokinių daugiaperspektyvį požiūrį į istoriją? Minėtoje Tarptautinio bakalaureato programoje (sic!) istorijos mokymo(si) pagrindinis tikslas – „skatinti istorijos...

Svarbu pabrėžti, kad didžiausia problema yra Bendrosiose programose esančių temų (sričių) ne kiekybinė, o kokybinė analizė. Bendrosiose programose įtvirtintas koncentrinis mokymo(si) principas pasižymi siekiu išmokyti „visos“ pasaulio ir Lietuvos istorijos nuo žmonijos atsiradimo iki mūsų dienų...

Įteisinus trijų koncentrų istorijos mokymą, iš esmės tos pačios istorijos mokoma(si) tris kartus, tad neišvengiama mokomosios medžiagos dubliavimosi. Daugiaperspektyvio požiūrio aspektu šią problemą galimą būtų išspręsti skirtinguose koncentruose skiriant daugiau dėmesio kokiai nors istorinės...

Pagal 2011 m. patvirtintas atnaujintas vidurinio ugdymo Bendrąsias programas sumažėjo temų (programoje neliko žmonijos priešistorės ir pirmųjų civilizacijų bei Lietuvos priešistorės), be to, iš daugelio pagrindinių istorijos teminių sričių akcentuojama viena svarbiausių – visuomenės istorija:

Diskutuotinas programų sudarytojų pasirinktas medžiagos pateikimas, kai pirma pateikiami mokinių gebėjimai, o tik paskui žinios ir supratimas. Kyla klausimas, ar mokinys įgyja gebėjimus pirmiau negu žinias. Išanalizavus programų struktūros pokyčius, pastebimas perėjimas nuo detalaus istorinio...

1) 1990–1999 m. beveik kasmet buvo leidžiamos Bendrosios programos: istorija, kurios reglamentuodavo istorijos turinį. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas istorijos žinioms. Verta atkreipti dėmesį, kad iš esmės palyginę, pavyzdžiui, 1997 ir 1999 m. programas, didesnių struktūros skirtumų...

Išanalizavę Bendrąsias programas, pastebime kelis esminius bruožus (žr. 1 lentelę): 1 lentelė. Istorijos bendrųjų programų modeliavimas (1990−2011 m.)Bruožai:199019911992199319961997199819992002200320082011Bendrosios nuostatos:−−−−−−−−++++Tikslas, uždaviniai ir struktūra−−−−−−−−++++Integravimo...

Pasaulyje Bendrosios programos apibrėžiamos kitu terminu – curriculum (lot. – eiga, aprašymas). Jomis siekiama ne nurodyti dalyko temoms skiriamų pamokų skaičių, bet atskleisti dalyko esmę. Todėl tokias programas sudaro šios dalyko dalys: tikslas, uždaviniai, struktūra, integravimo galimybės...

2. Daugiaperspektyvis požiūris Istorijos bendrosiose programose Šiandien sutariama, kad vieno teisingo ir visiems priimtino istorijos pasakojimo nėra ir negali būti, tad istorijos mokymo turinys iš esmės yra nuolatinių diskusijų objektas. Siekiant detaliai išanalizuoti daugiaperspektyvio...

Horizontalus – M. Saueris išskiria tik skirtingas istorikų interpretacijas. Šiame kontekste, pasak R. Stradlingo, „daugiaperspektyvusis požiūris turėtų būti neatsiejamas istorijos mokymo(si) elementas, o ne papildomas, ypač kai dėmesys sutelkiamas į 20-ojo amžiaus istoriją“Robert Stradling...

Vertikalus – šiame kontekste M. Saueris išskiria tris požymius: 1) nuo konkretaus atvejo prie bendro; 2) nuo vietos iki pasaulio; 3) nuo individo ir mažų grupių prie bendro. Čia galime išskirti istorijos mokymo turinį pagal erdvę, tematiką ir visuomenės grupes. Problema kyla, nes nuolat...

Daugiaperspektyvio požiūrio struktūros sandara. Apskritai analizuodami užsienio autorių darbus prieiname prie išvados, kad mokslininkai, nors ir išskiria skirtingus prasminius akcentus, bet daugiaperspektyvį požiūrį iš esmės supranta vienodai. Remsimės vokiečių didakto Michaelio SauerioŽr...

Minėti faktai leidžia daryti išvadą, kad daugiaperspektyvis požiūris priklauso nuo mūsų gebėjimų susieti skirtingas perspektyvas vieną su kita. Mokiniai dirbdami su dideliu kiekiu šaltinių, atspindinčių skirtingus požiūrius, ugdo gebėjimus palyginti skirtingus vertinimus, kritiškai vertinti...

Jis išskiria tokias būdingiausias daugiaperspektyviškumo prielaidas: aplinkybės, kai skirtingi pasakojimai apie tą patį įvykį atspindi skirtingus požiūrius, tuomet tai nebūtinai reiškia, kad viena iš tų versijų turi būti teisinga. Kelios, jei ne visos, gali būti tokios pat teisingos...