Radiniai

The Great War: Discourses and Remembrance Practices in Interwar Lithuania Summary. The paper offers analysis of the discourses on the Great War (World War I) and of the practices of the culture of remembrance in interwar Lithuania. The research addresses the scope and the nature of literary...

Šaltiniai ir literatūra „1914 – VIII. 1 – 1939“, Karys, 1939, rugpjūčio 3, nr. 31 (1051), p. 911. 1937 m. liepos 8 d. Lietuvių–prancūzų draugijos pranešimas „Alliance française“ kongresui Paryžiuje, LCVA, f. 945, ap. 1, b. 30, l. 8. 1939 m. turinio rodyklė, Trimitas, 1939, gruodžio 22, nr. 51–52...

Didžiojo karo karių kapų Lietuvoje tvarkymo ir priežiūros klausimas turėjo aiškų nacionalinį požymį. Vokietijos karių kapus nuo pat 1919 m. tvarkė Volksbund, tad lietuviškoje spaudoje buvo nuolat akcentuojamas šis pavyzdys, kaip ir kaimyninės Latvijos, kurioje Didžiojo karo karių kapų tvarkymas...

Tarpukariu Lietuvoje viešajame diskurse nuolat iškildavo Didžiojo karo leitmotyvas, paliečiama įvairi su šio karo ritualiniu atminimu susijusi praktika. Didžiojo karo sukakčių minėjimai turėjo aiškų politinį atspalvį ir kito priklausomai nuo Lietuvos užsienio politikos aktualijų. Išskirtini du...

Išvados Literatūra karo tema tarpukario Lietuvoje, viena vertus, buvo analizės objektas, kita vertus, ir tam tikra leidybos sritis – versti užsienio autorių darbai bei publikuoti vietinių rašytojų kūriniai. Didysis karas buvo ryškus kartos įvykis, pakeitęs žmonių gyvenimą ir požiūrį į karą...

1933 m. balandžio 2 d. susirinkime Višakio Rūdos šaulių būrys nutarė papuošti Didžiojo karo karių kapusŽr. „Iš šaulių gyvenimo: Višakio Rūda“, 1933.. 1934 m. Alytaus šauliai viešai pasižadėjo pavasarį sutvarkyti būrio ribose buvusį apleistą Didžiojo karo kario kapąŽr. „Rinktinėse ir būriuose...

1925 m. dienraštyje Rytas, aptariant Lietuvoje kilusį susirūpinimą dėl karių kapų tvarkymo, buvo skelbiama, kad Tačiau ryškesnį pokytį galima pastebėti XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje. 1930 m. Liudvinavo šaulių būrys pradėjo tvarkyti ir puošti ten palaidotų Didžiojo karo karių kapusŽr...

Karių kapų tvarkymas Latvijoje, ypač Brolių kapai Rygoje, buvo kitas pavyzdys, leidęs konstatuoti, jog kaimyninėse šalyse žuvę kariai buvo gerbiami, o jų kapai prižiūrimi ir puoselėjamiŽr. B. P., „Kaip tvarkomi latvių karių kapai“, 1927; „Karių kapų draugijos darbai 1925 m.“, 1926; „Latvių...

Galimos dvi tokio ženklaus Vokietijos ir Rusijos žuvusių karių skaičiaus skirtumo versijos: Vokietijos kariuomenė 1915 m. Lietuvoje vykdė puolamuosius veiksmus, todėl hipotetiškai galėjo patirti daugiau nuostolių nei besiginančios Rusijos pajėgos; tačiau labiau tikėtina, kad besitraukdama...

1928 m. Rusijos episkopalinio sinodo Vyriausiasis įgaliotinis karo nuostoliams ir karžygių kapams užsienyje kreipėsi į Lietuvos Vidaus reikalų ministeriją prašydamas pateikti duomenis apie Rusijos kariuomenės karius, karo belaisvius ir civilius, žuvusius Didžiojo karo metu ir palaidotus Lietuvos...

Visa Lietuva buvo nusėta Didžiojo karo karių kapais. 1919 m. Lietuvoje buvo apie 600 karių palaidojimo vietųŽr. Algimantas Kasparavičius, « La Grande Guerre dans les mémoires historiques des Lituaniens », p. 58. Karyje rašyta, kad buvo 500 vokiečių karių kapinių, bet 1936 m. jų buvo likę apie...

1921 m. siūlyta, kad kariniai daliniai saugotų „žuvusių ir mirusiųjų dalies karių kapų fotografijas, sąrašus ir planus“Aleksandras Ružancovas, „Dėlei Karo muziejaus ir atskirų dalių muziejų įkūrimo“, p. 191., 1922 m. Karyje rašyta, kad Lietuvos nepriklausomybės kovų karių kapais nei Kaune, nei...

Karių kapai Tarpukariu teigta, kad 1933 m. V. P. Bičiūnas per Vėlines priminė, kad dažnai „senovės karžygių“ kapuose ilsisi „mūsų senoliai“ – lietuviai kariai, kvietė aplankyti XIX a. sukilimų ir Didžiojo karo bei nepriklausomybės kovų karių kapus[Vytautas Pranas] Bičiūnas, „Mirusieji ir...

Konstatuotina, kad 1938 m. lapkričio 11 d. iškilmės prie Nežinomojo kareivio kapo Didžiojo karo paliaubų sukakčiai paminėti „buvo suruoštos Prancūzijos pasiuntinybės“, jose draugijos nariai dalyvavo „laisvu noru“Raštas Petrui Ruseckui, 1939 m. vasario 11 d .. 1939 m. lapkričio 11 d. „buvo...

Kad Didžiojo karo atminimui skirti renginiai XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo susiję su Lietuvos politika Prancūzijos atžvilgiu, iliustruoja 1938 m. Lietuvos aido publikacija apie Didžiojo karo pabaigos 20-mečio minėjimą Kaune. Laikraštyje buvo skelbiama apie vyksiančius renginius: „šiandien...

1938 m. draugijos veiklos ataskaitoje teigta, kad ji 1938 m. P. V. Raulinaitis spaudoje rašė, kad

1934 m. Lietuvių–prancūzų draugija kreipėsi į Valstybinės konservatorijos direktorių, kad šis suteiktų nemokamai salę lapkričio 11 d. „prancūzų dainos ir muzikos“ koncertui su paskaita, taip siekiant „lietuvių–prancūzų kultūrinio susiartinimo“Lietuvių–prancūzų draugijos 1934 m. lapkričio 2 d...

Prancūzija per savo diplomatinę atstovybę ir Lietuvių–prancūzų draugiją, jos kultūrinę veiklą stengėsi daryti politinę įtaką LietuvojeŽr. Asta Petraitytė, „Politika per kultūrą: užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kaune“, 2002; „Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame...

Tarpukariu Lietuvos kariuomenė orientavosi į Prancūzijos karo mokyklą, įdėmiai sekė karybos inovacijas šioje šalyje, savo karininkus siuntė studijuoti beveik vien į Prancūziją ar jos karo mokyklos įtakoje buvusias šalis – Belgiją ir Čekoslovakiją. Be to, Prancūzijoje pirkta nemažai...

Didžiojo karo atminimo praktikos epizodai tarpukario Lietuvoje Kaip Didžiojo karo atminimas Lietuvoje buvo pasitelkiamas politiniams tikslams, iliustruoja ir valstybingumo dešimtmečio minėjimo pavyzdys. Tuo metu Lietuvos užsienio politika buvo orientuota į Vokietiją, abiejų šalių kariuomenės...