Radiniai

Bronislovas Bitinas: The Most Illustrious Representative of Post-positivism in the Lithuanian Educational Sciences in the Second Half of the 20th and the Beginning of the 21st Century Summary. Bronislovas Bitinas is well known in education sciences for his extensive work on methodology...

Literatūra Adam, Frane, Measuring National Innovation Performance: The Innovation Union Scoreboard Revisited, Heidelberg – New York – Dordrecht – London: Springer, 2014. Alexander, Hanan A., “A View from Somewhere: Explaining the Paradigms of Educational Research,” Journal of Philosophy of...

Vietoje išvadų Straipsnyje pateikta trumpa B. Bitino metodologinių darbų apžvalga ir jo metodologinių idėjų aptarimas postpozityvizmo idėjų kontekste leidžia teigti, kad B. Bitinas – edukologijos tyrimų metodologas, sistemiškai žvelgiantis į edukologijos tyrimus iš šiuolaikinės pozityvizmo...

B. Bitinas laikosi nuomonės, kad ugdymas yra kokybinis reiškinys, tačiau „kiekvienos kokybės pagrindą sudaro kiekybinės charakteristikos, todėl tiksliau kalbėti apie pažintus ir mokslui dar nežinomus kiekybinius santykius“Žr. Bronislovas Bitinas, Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas, p...

Kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų dermės pripažinimas, pabrėžiant kiekybinių metodų viršenybę. Tradiciškai kiekybiniai tyrimai siejami su pozityvizmu ir iš jo išplėtotomis filosofinėmis prieigomis (taip pat ir postpozityvizmu), o kokybiniai – su interpretatyvizmu, kritine teorija ir...

B. Bitinui verifikacijos idėja buvo labai svarbi. Tai parodo netgi tai, kad jo 2006 m. išleistoje knygoje „Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas“ vienas iš keturių skyrių pavadintas „Ugdymo teiginių verifikacija“. Pačioje jo pradžioje Profesorius pateikia savo argumentaciją, ginančią...

Verifikacija. Kaip anksčiau minėta, pozityvizmo „gimimo“ metu moksle vyravo orientacija ne tik į tiriamųjų dalykų matematinį aiškinimą, bet ir į eksperimentus. Šis požiūris persikėlė ir į socialinius tyrimus ir ypač suklestėjo loginiame pozityvizme, kuris paskelbė teorijos verifikacijos idėją...

B. Bitino apsisprendimą dėl matematinių žinių pritaikomumo lėmėŽr. Bronislovas Bitinas, Gyvenimas ugdymo verpetuose, p. 62. jo asmeninis atradimas, kad edukologijos moksle egzistuoja ne vien tik kiekybinių, bet ir kokybinių požymių daugiamatė erdvė. Jo supratimu, ugdymo reiškinių ypatybė ir yra...

Grįžtant prie B. Bitino pažiūrų, apie jas galima spręsti iš tokių teiginių: „moksliniuose tyrimuose pagrindinis dėmesys skiriamas priežastiniams ryšiams, kurie rodo, kaip vienas reiškinys – priežastis tam tikromis aplinkybėmis lemia kitą reiškinį – pasekmę“Bronislovas Bitinas, Edukologinis...

Determinizmas – kitas postpozityvizmo atributas, taip pat turintis ištakas pačioje pozityvizmo pradžioje. Grįsdamas pozityviąją mokslinę pažinimo stadiją kaip aukščiausiąją pažinimo stadiją, A. Comte, kaip buvo minėta, iš karto aiškino tokio pažinimo orientaciją į priežastinių ryšių atskleidimą...

3. B. Bitino metodologinės idėjos, patvirtinančios postpozityvistinį jų pagrindą Aptarus pozityvizmo ir jo šiuolaikinės atmainos – postpozityvizmo – pamatines idėjas, galima grįžti prie B. Bitino metodologinių idėjų ir ieškoti jų tarpusavio sąryšio. Objektyvizmas. Kaip buvo minėta, objektyvizmas...

Šiuo metu pripažįstamaŽr. Bethel Ann Powers, Thomas R. Knapp, Dictionary of Nursing Theory and Research, 2010., kad postpozityvizmas (kaip šiuolaikinis pozityvizmas) yra objektyvistinis pagal prigimtį, deterministinis pagal nuostatas (nes dėmesys telkiamas į priežastinį ryšį), redukcionistinis...

Tokio postpozityvizmo atsiradimas susijęs su pozityvizmo (ypač – loginio) kritika, kuri prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo XX a. viduryje. Vienas iš kritikų K. PopperisŽr. Karl Raimund Popper, The Logic of Scientific Discovery, 1959; Conjectures and Refutations in the Growth of Scientific...

A. B. RyanŽr. Anne B. Ryan, “Post-Positivist Approaches to Research,” 2006. nurodo keturis pagrindinius postpozityvistų (nepozityvistų) „įrankius“: diskursas, diskurso galia, naratyvo vertė, refleksyvumo poreikis. Diskursas, jos aiškinimu, yra teiginių, kategorijų, įsitikinimų, įpročių ir...

Bendrais bruožais aptarus pozityvizmą galima pereiti prie postpozityvizmo sampratos. Čia susiduriama su problema, jog postpozityvizmo sąvoka vartojama ir aiškinama gana įvairiai. Išsamesnė analizė leidžia įžvelgti, jog esminis skirtumas glūdi santykyje su pozityvizmu. Vieni, priimdami...

Šios A. Comte idėjos tapo pozityvizmo pagrindu. Tačiau po A. Comte pozityvizmas plėtojosi labai įvairiomis kryptimis. Šio straipsnio tikslo kontekste svarbu paminėti apie labiausiai kritikuojamą pozityvizmo atmainą – loginį pozityvizmą, kuris buvo išplėtotas Vienos ratelyje XX a. 3-iojo...

Daugumoje tipologijų tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda postpozityvizmas. Jau pagal pavadinimą aišku, kad postpozityvizmas esmingai susijęs su pozityvizmu, tad siekiant geriau suprasti postpozityvizmą, tikslinga pirmiausia suprasti, kas yra pozityvizmas. Pozityvizmo pagrindėju laikomas XIX a...

Nesigilinant į šiuos niuansus (kadangi tokia diskusija peržengtų šio straipsnio ribas), galima paminėti kelias populiarias tyrimo metodologijos filosofinių pagrindų tipologijas. Pasak E. BredoŽr. Eric Bredo, “Philosophies of Educational Research,” p. 5., 8–9-ąjį dešimtmetį buvo įprastaŽr., pvz...

2. Postpozityvizmas kaip specifinę metodologiją grindžianti filosofija Trumpai apžvelgus B. Bitino metodologinius veikalus, toliau dėmesys perkeliamas į filosofinius tyrimo metodologijos aspektus. Pagrindinis metodologinis klausimas „kaip praktiškai galima pažinti pasaulį?“ iš esmės priklauso...

Nors B. Bitinas „startavo“ edukologijos tyrimų metodologijoje kaip matematinių metodų taikymo pagrindėjas ir propaguotojas, jis tapo pirmojo Lietuvoje kokybinių tyrimų metodologijos vadovėlioŽr. Bronislovas Bitinas, Liudmila Rupšienė, Vilma Žydžiūnaitė, Kokybinių tyrimų metodologija, 2008...