Radiniai

Some Style-Related Problems in Essays for the State Maturity Examination of the Lithuanian Language and Literature Summary. The article discusses the main problems encountered when assessing the style of the works written for the state maturity examination of Lithuanian language and literature...

Literatūra Bitinienė, Audronė, Mokslinio teksto stilistika, Vilnius: Edukologija, 2013. Cibulskienė, Jurga, „Konceptualioji kelio metafora Lietuvos rinkimų diskurse“, Kalbotyra, 2005, t. 54, nr. 1, p. 51–64. Čepaitienė, Giedrė; Kazimieras Župerka, Lietuvių kalba: vadovėlis XI–XII klasei, Kaunas...

Baigiamosios pastabos 1.Šiandienos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinio samprata, deja, dar nėra iki galo apgalvota ir aiški. Egzistuojantis susitarimas, kad valstybinio brandos egzamino samprotaujamasis rašinys yra publicistinio stiliaus, o literatūrinis rašinys –...

Diskutuotina, ar motyvuotai stiliaus klaidos žymėtinos ir tais atvejais, kai mokinys (gal ir ne tobuliausia raiška, bet neabejotinai pagrįstai) kuria savitą, individualią stiliaus priemonę. Pavyzdžiui: Pastarajame pavyzdyje mokinys tarsi žaidžia formomis (vienaskaita ir daugiskaita), taip lyg...

Kaip matyti iš empirinės medžiagos, stiliaus klaidomis vertintojai laiko ir įasmeninimus (pavyzdžiui, „Žmogaus atmintis yra unikali, nes joje gali išlikti ne tik faktai, bet ir gyvenimo potyriai, žmonių bei vietovių, kurios kelia sentimentų, paveikslai“), ir vaizdingus palyginimus (pavyzdžiui...

Minėtina tai, kad brandos egzamino darbų vertintojai pernelyg griežtai žvelgia į rašiniuose atsiskleidžiančias mokinių kūrybingumo išraiškas. Stiliaus klaidą skubama žymėti įžvelgus tam tikrą pavartoto kalbos reiškinio emocinį atspalvį, visiškai neatsižvelgiama į pavartotos kalbos išraiškos...

Plg. dar: Stiliaus klaida – nemotyvuota tautologija (pleonazmu)Stiliaus pažeidimais (kalbos glaustumo trūkumais) laikomos nemotyvuotos tautologijos, pleonazmai, plg. „Šiandien vis svarbesnė tampa supanti aplinka, kurioje žmogus gimsta, auga, gyvena ir kartu ją keičia.“ – vertintojai neretai...

Vertintojas žymi stiliaus klaidą, nes sakinyje mano esant aiškumo trūkumą (trūksta žodžio: vartojama Liudas, o ne Liudas Vasaris). Tačiau, kaip matyti iš pateikto pavyzdžio, neatsižvelgiama, jog tekste Liudas Vasaris jau buvo paminėtas, tad stiliaus pažeidimo (vartoti tik veikėjo vardą)...

Stiliaus klaida negali būti laikomi ir semantiškai motyvuoti junginiai, pavyzdžiui: Analizuojant rašinius, pastebėta, kad kartais vertintojai gana tiesmukai interpretuoja stilistikos vadovėliuose aptartus tipinius, būdingiausius stiliaus pažeidimus. Gerai žinoma, kad stiliaus klaidos...

Akivaizdu, kad pateiktuose pavyzdžiuose stiliaus klaidos žymimos visiškai nepagrįstai: (1) abstraktų daugiskaitos (ne)vartojimas sietinas su morfologija (gramatika), (2) linksnio pažeidimas yra sintaksės klaida (gramatika), o (3) kaip…, taip gali būti vartojamas gretinimui, neturinčiam lyginimo...

Kita prielaida, kodėl kalbos klaidomis ar trūkumais vertintini kalbos reiškiniai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų darbuose žymimi stiliaus klaidomis, galėtų būti sietina su Baigiamųjų darbų kalbos vertinimo aprašu, skirtu mokinių baigiamųjų darbų (PUPP, VBE, MBE), 12...

Pirmiausia akcentuotina, kad, vertinant mokinių rašinius, stiliaus klaidos painiojamos su kalbos klaidomis. Kaip žinome, siaurąja prasme suvokiama kalbos kultūra yra atskiriama nuo stilistikos mokslo. Kalbos kultūra kalbos raiškos priemones vertina normos (taisyklingumo) požiūriu, stilistika...

Esama įvairių stiliaus trūkumų klasifikacijųŽr. Kazimieras Župerka, „Mokinių stiliaus klaidos (sąvoka, klasifikacija)“, p. 20–22; Stilistika, p. 110–111., tačiau, kalbant apie mokinių rašomųjų darbų klaidų grupavimą, laikomasi tendencijos tipinius, būdingiausius stiliaus trūkumus skirti...

Logiškumas sietinas su mąstymu. Tai elementariųjų logikos reikalavimų laikymasis kalboje, argumentuotas kalbėjimas. Tradiciškai praktinė stilistika loginius kalbos trūkumus skiria nuo stiliaus trūkumųŽr. Kazimieras Župerka, Stilistika, p. 103.. Riba tarp šių trūkumų ne visada yra aiški...

Stiliaus kultūra. Rašinio stiliaus vertinimas Svarstytina, ar visuomet pagrįstas stiliaus klaidųStiliaus pažeidimai ilgą laiką skirstyti į stiliaus klaidas ir stiliaus trūkumus (plačiau žr. Juozas Pikčilingis, „Stiliaus klaidų analizė“, 1985; Kazimieras Župerka, „Mokinių stiliaus klaidos...

Dėstomojoje dalyje turi būti plėtojama tema, kiekvienas teiginys paremtas argumentu ar argumentais, tačiau ir dėstomoji dalis gali būti neutralus pasakojimas, aiškinimas, filosofinis pasakojimas, pokalbio imitacija ar įsipynęs dialogas bei pastaruoju metu publicistikai ypač būdingas dėstomosios...

Žinoma, negalima paneigti trinarės rašinio struktūros, tačiau šiuolaikinėje publicistikoje kūrėjo tikslas pasiekiamas ir taikant kitokią strategijąRašantysis gali pasirinkti, kur sudėlios akcentus, t. y. svariausius argumentus. Galima strategija, kai svariausi argumentai išdėstomi dar įžangoje...

Rašiniuose griežtai laikomasi klasikinės teksto struktūros (įžanga, dėstymas ir pabaiga), todėl visi rašiniai atrodo gana trafaretiški ir vienodi: pateikiamos abstrakčios mintys pradžioje, toliau – kelios dėstymo dalys, pabaigoje – apibendrinama. Pavyzdžiui, literatūrinių temų dėstomosios dalys...

Išsiplėtė ir retorikos erdvės – retorikoje šiandien telpa ir sakytinis, ir rašytinis žodis, kuriuo siekiama įtikinti, paveikti adresatą. Šiuolaikinė retorika, „galima sakyti, visiškai įtraukė stilistiką (lot. elocutio), išaugusią ir praturtintą naujais atradimais, kaip teisėtą ir visada labai...

Vis tik XXI a. stilistika, nukonkuravusi ir beveik iš visur išstūmusi savo pagrindų pagrindą – retoriką, nueina į antrą planą. Net rašytiniai tekstai nagrinėjami, vertinami ir kuriami remiantis retorikos dėsniais, reikalavimais ir galimybėmis. R. Koženiauskienės teigimu, kardinaliai pasikeitė...